Ką galvojate apie mintis neleisti vaiko į mokyklą

Piktumas?! Taigi aš kaip tik džiaugiuos , kad atsiranda tėvelių, neleidžiančių vaikų į mokyklą- maniškiams klasėj daugiau erdvės bus, mokytoja daugiau dėmesio skirt galės, gatvėse spūstys mažesnės bus ir t.t . Tik siūlau ( taip taip, iš savanaudiškų paskatų) nesustot vietoj, tobulėt, atlikt ir kitus darbelius namie, t.p. savarankiškai, nes kompetencijos, kaip suprantu, užteks viskam

O jei tai- pedagogų šeima? Pvz. mama pradinių klasių mokytojos išsilavinimą turi ir namie būna nuo ryto iki vakaro, nes yra namų šeimininkė? Manote prasčiau išmokys vaiką? Manau, kad atvirkščiai- žymiai geriau nei mokykloje, nes visą laiką skiria individualiam mokymui, pasirenka individualų mokymosi tempą... Galbūt tokios mamos namie mokomas vaikas 4 klases baigtų per 2-3 m. (priklausomai nuo vaiko sugebėjimų)

O namuose gal dantis tvarkosi datistų šeimose? Kodėl gi ne? Beje, gimdo dabar kai kas irgi namuose, nors ir ne medikai yra ir čia jau gali koplikacijų būti...

O mokyme kažin kokios komplikacijos gali būt?

Tema idomi. Paskaiciau ir pagalvojau, kad akla tevu meile vaikams kartais gali pridaryti bedu. Kaip toj reklamoj- jie viska del savo dukters padarytu, bet nepadare. Galvoji kartais, zmogus, kad vaikui duosi tai, kas geriausio, o finale gali paaisketi, kad "lengviausio ar geriausio" kelio parinkimas vaikui buvo meskos paslauga.

Del to, ar vaikas yra musu nuosavybe, ar reikia klausti jo nuomones. Nuomones paklausti galima, o kartais ir reikia, reikia ugdyti vaiko gebejimus argumentuoti, bet iverti situacija ir priimti sprendima turi tevai. Uz vaikus atsakingi tevai. Jei vaikas nenori valytis dantu, argi reiketu vadovautis jo nuomone? O kai nenori apendikso trukusio operuoti- taip pat? Tevai priima sprendimus uz vaikus (bent jau uz pradinukus tai tikrai), tevai atsakingi.

Ne visi vaikai nenori eiti i mokykla. Pirmas mano vaikas (nedarzelinis) svaigo, kaip norejo i mokykla. Leidom seseriu. Jokiu problemu. Jau pradine baigta su geriausiais pazymiais ir kruva draugu. O vat antram vaikui i mokykla po poros metu. Kol kas labai nenori. Vaikas naminukas, svajotojas, vienisius. Bet i mokykla leisim butinai. Tiesiog pasistengsim psichologiskai ji paruosti per likusi laika, ir viskas.

Kas ta pradine mokykla? Mano vaikai jau treju pradejo skaityti, skaiciavimas- riesuteliai. Mazas dabar penkiametis, gerai skaito ir skaiciuoja mintinai keliazenkliais skaiciais. Siaip, gabus vaikas, jam tai pramoga. Daug vaiku jau ateidami i pradine moka skaityti, skaiciuoti. Neabejoju, kad visi jie, simboliskai pasimoke namuose, baigtu ta mizerna pradines kursa. Bet pradine mokykla, mano manymu, ne apie tai.

Pradineje mokykloje vaikas susipazista su kai kuo daugiau, nei raideles ar skaiciukai. Susipazista su konkurencija. Su konfliktinemis situacijomis ir ju sprendimo budais. Pamato save placiame kontekste, pradeda save vertinti lygindamas su kitais. Del viso sito butina vaikus leisti i mokyklas. Tie mokslai, sklandus skaitymas ar grazus rasymas yra visiski niekai palyginus su tuo, kad mokykloje vaikas pradeda savo tikra savarankiska kelia i gyvenima. Kai pats i mokykla eina, pats grizta (su laiku), pats kuria santykius su draugais, su kuriais ir konkuruoja, ir kartu vieni kitiems padeda, ir pykstasi, ir taikosi, ir myli (taip taip, pamatysit ), ir nekencia. Kai suvokia, kad pasaulis yra daugialypis, nepastovus. Kad reikia pastangu, jog tuos santykius sukurti, islaikyti, islaviruoti sudetingose situacijose. Kai ismoksta ne tik nugaleti, bet ir grabingai pralaimeti.

Ar galima tai atideti velesniam laikui? Gal ir galima. Galima iki zilo plauko laikyti vaikus po sijonu. Klausimas- kam nuo to geriau? Tikrai ne vaikui. O nekuriems tevams gal ir padetu pasijusti reiksmingais, jei jau niekur kitur jie reiksmingais pasijusti nesugeba.

Mano pasiulymas- jei kyla briedovos mintys apie vaiku auginima-auklejima-mokinima namuose, tai... pasigimdykite daugiau vaiku. Dar pora trejeta. Vat kai gims tie maziukai, tai gal tada pamatysit, kad septynmeciai- jau dideli vaikai, jau gebantys pasirupinti savimi ir kitais- laikas juos po truputi paleisti...

http://www.mothering...rue-colors.html
neblogas straipsniukas jei kam įdomu. tik vėlgi -- apie JAV

Man beskaitant temas susidarė tokia nuomonė-vaikus atimti iš vienos mokyklos ir permesti kiton mokyklon,kur bus mokomi pagal tėvų vizijas.O ką jie išmoks ir ko neišmoks ,visai nesvarbu. Svarbu ,kad bus kažkas kitaip.Patys darys priemones,kurs knygas,lankys botanikos sodus.Ir vėl bus viskas būriais ,kaip ir paprastoje mokykloje. Taigi gausis nuo eipošiaus pas keipošių.O vaikelis liks viso to sukūryje ir visai niekam nesvarbu ,kaip bus jam.O gal tas vaikas visai ko kito nori, bet bus taip ,kaip nusprendė mamytė su tėveliu.Ar neperlenkiat lazdos brangieji?

ar tai blogai? lygtai taip nesielgtų dauguma tėvų. Juk visi normalūs tėvai nori suteikti vaikui jų akimis kuo geresnį išsilavinimą, ir daugmaž turi viziją, ką jie laiko geru išsilavinimu -- kam presitižinė gimnazija, kam griežta drausmė, kam liberali iš kūrybiška aplinka. o kas, jeigu ne tėvai, turėtų nuspręsti kur jų atžalai tinkamiausia?


jei būtų nesvarbu, tada niekas nekvescionuotų mokyklos darbo kokybės.



kiek vaikas gali žinoti ko jis nori ir kas svarbu? be to, dažnam vaikui geriausia ta pamoka, kuri neįvyksta, bei ta mokytoja, kuri nieko neužduoda. tik va nemanau kad būtų tėvų, kurie su tokia nuomone sutiktų.

Man visas tas mokymas namuose yra tikra nesąmonė.

o ką apie tai žinote kad tokia neigiama nuomonė?

Aš pasakysiu tik vieną.Kai vaikas mokosi bendrojo lavinimo mokykloje ,jis įgauna savarankiškumo.O namuose žino,kad apie jį bus tūpčiojama ir jis nebus savarankiškas.Jam reikia pabūti tarp žmonių,o ne tik su mama ,tėte ir tetulytėmis.
Ir dar, mokykla nei vieno vaiko nepadarė blogu.Blogį jis atsineša iš tų pačių rūpestingųjų tėvelių,kurie dažnai nepastebi kokios mintys sukasi jų atžalų galvelėse ir ką jie mąsto.Tad nereikia pulti mokyklų ir mokytojų.Pirmiausia auklėkime savo vaikus,o mokymą palikim specialistams.
Ir dar.Jūs pasakykit man nors vieną atvejį kada mokytojas mokino vaiką būti negeru.
O mokymas namuose -tai ir yra tarsi šiltnamio efektas ,kad tik niekas mano vaikui nepakenktų.Juk visą laiką jis nebus uždarytas namuose.Jam reiks susidurti ir su rimtesniais mokslai.Tai ką tada ir universitetinis išsilavinimas bus pasiektas namuose.Juokinga man visa tai.

įsivaizduojate šį reikalą gana primityviai. jei bent būtumėte girdėję tikros informacijos apie tai, tai žinotumėte, jog namie mokyti vaikai į universitetus įstoja netgi anksčiau ir geresniais rezultatais nei mokyklinukai. o ir mąsto savarankiškiau, nes nebūna spraudžiami į tokius rėmus kaip mokykloje. aišku, informacija apie užsienį, Lietuvoj tas perdaug neįprasta.

namų mokymą savo vaikams žmonės renkasi ne tam kad vaiką atribot nuo pasaulio, o tam kad suteikt geresnes galimybes, jei jie jas turi.

Labai gražiai ir teisingai išsakytos mintys

Va manau, tema, kuri bent jau galėtų padėti susimąstyti apie šią temą iš kitos pusės...
http://www.supermama...howtopic=259402