Ale kodel as zinojau, kaip mazdaug kalbes Raideles ...
Man daug klausimuku iskilo tavo posta paskaicius, tai bent pora is ju pateiksiu.
Rasai, kad vaikas, budamas su bendraamziais, negali ismokti bendrauti su kito amziaus zmonem. O tai tie vaikai, kurie eina i mokykla, jie ka, manai, izoliuoti nuo savo seimos??? Nus, musu vaikai VISADA kartu su mumis- keliaujam, lankom draugus ir gimines, svenciam sventes, atostogaujam, t.t.t. Jau kam kam, bet mano vyresnelei nera jokiu barjeru su vyresnio amziaus zmonem . Maziukas dar mazai bendrauja, nors vat ka tik grizom is draugu- visiems ciulbejo apie savo gera gyvenima . O su mokykla dukros draugu ratas dar prasiplete- eina sniurais ne tik klases draugai, bet ir treciokai-ketvirtokai .
Pala, kas cia dar man aki reze... A, vat, rasai , kad seimoje atseit ivairove... Na, kokia cia ivairove- vienas mazas kolektyvas, su taisyklem, vieningom visiems. O stai susirenka i mokykla 20 vaikisciu is skirtingu seimu, skirtingu auklejimu, sklirtingu vertybiu, skirtingu supratimu apie pasauli. Taip, mokyklines taisykles bendros. Bet vat kaip jie skirstosi vietas po saule- grazu paziuret, visi stengiasi savo pirmenybe kazkur irodyti ar kompromisa surasti, berniukai kartais ir kumscius i darba paleidzia . Na, paauginsi ta vaika namuose. Ir kas paskui- pirmyn i gyvenima...O ten mamyte uz rankos nelaikys (kaip kad buvo kokiam burelyje...), tevelis nununu nepasakys berniukui, kuris ji oziu isvadino ir i uzpakali ispyre. O kas tada? O dar veliau- mokslai, karjera, konkurencija? Kas gali paneigti galimybe, kad namie neisaugs Bebenciukas, depresuojantis del siuolaikinio pasaulio ziaurumo .
O juk pasaulis siuolaikinis . Milijonai issukiu, milijonai galimybiu .
Ech, nuostabiu laiku gyvenam. O kazka kazkodel traukia akmens amzius. Keista .
Na, norge, savo atsakymu manes ne kiek nenustebinai taip pat... Tai matyt jau ir diskutuoti nebera apie ka
Zinoma, gyvenimas - ziaurius ir negailestingas, kuo anksciau ismoksi skintis per ji kelia alkunemis, kojomis, spardydamas kitiems uzpakalius (kad neduokdie, kuris kitas tau pirmas neispirtu, o jei isdris, tai jam reiktu ne tik i uzpakali, bet ir i kitas vietas), kuo anksciau ismoksi lipti kitiems per galvas - tuo geresni gyvenima turesi.
Gal noretum norge i koki homeschoolingu uzsiiminejanciu tevu foruma ilisti ir jiems ten gyvenimo taisykles isaiskinti, kad neluosintu savo vargsu vaiku laikydami namuose uzdarytu? Kaip tau netgi specialiai galeciau paieskoti kokio Jauciu, po tavo pasisiakymu puse Amerikos ir Kanados homeschoolinanciu tevu is karto nuvestu vaikus i valstybines mokyklas, nesvarbu, kad jose narkotikai, smurtas, sautuvai, peiliai ir apsauginiai. Juk tai butu pati geriausia vieta ismokti sio gyvenimo taisykliu
Kadangi tu jau puikiai zinai ka as parasysiu, tai daugiau tavo postu nekomentuosiu
Zinoma, gyvenimas - ziaurius ir negailestingas, kuo anksciau ismoksi skintis per ji kelia alkunemis, kojomis, spardydamas kitiems uzpakalius (kad neduokdie, kuris kitas tau pirmas neispirtu, o jei isdris, tai jam reiktu ne tik i uzpakali, bet ir i kitas vietas), kuo anksciau ismoksi lipti kitiems per galvas - tuo geresni gyvenima turesi.
Gal noretum norge i koki homeschoolingu uzsiiminejanciu tevu foruma ilisti ir jiems ten gyvenimo taisykles isaiskinti, kad neluosintu savo vargsu vaiku laikydami namuose uzdarytu? Kaip tau netgi specialiai galeciau paieskoti kokio Jauciu, po tavo pasisiakymu puse Amerikos ir Kanados homeschoolinanciu tevu is karto nuvestu vaikus i valstybines mokyklas, nesvarbu, kad jose narkotikai, smurtas, sautuvai, peiliai ir apsauginiai. Juk tai butu pati geriausia vieta ismokti sio gyvenimo taisykliu
Kadangi tu jau puikiai zinai ka as parasysiu, tai daugiau tavo postu nekomentuosiu
Kas dėl autsaiderių, tai tokiu puikiai gali tapti ir į mokyklą leidžiamas vaikas...
Dėl gyvenimo iššūkių - manau, viskam savas laikas ir vieta. Juk nepaliekam kelių mėnesių kūdikio visai dienai vieno - tam, kad jis mokytųsi priimti gyvenimą tokį, koks jis yra ir išmoktų kovoti pats. Nevedam ūgtelėjusio vaiko į tą darželį, kurio auklėtojos elgiasi su juo žiauriai, nežmoniškai, ir nesakom- nieko tokio, svarbu, neišaugs bebenčiukas...Yra dalykų, kurių vaikui reikia tam tikru jo gyvenimo momentu. Ir mokyklą daugelis mamų turbūt labai atsakingai renkasi...Teko skaityti, kad mokyklinė sistema žlugdo vaiko gabumus - ir tie vaikai, kurie buvo mokomi namuose, savo intelektu, sugebėjimais akivaizdžiai išsiskiria...Juk sistema, kad ir labai to nenorėtume, štampuoja, spraudžia į rėmus, moko paklusti, o ne mąstyti - taigi, naikina individualybę...Galiausiai - vaikas mokomas net ne visai to, ko jam iš tiesų reikėtų...
Taigi, galbūt vaiko mokymas namuose - geresnė alternatyva mokyklai? Juk jei vienintelis argumentas - bendravimo stoka su kitais vaikas, tai galima labai lengvai išspręsti kad ir tais pačiais būreliais, bendraujant su kitom vaikus turinčiom šeimom ir pan..Beje, dėl bendraamžių mokykoje - ar neteko skaityti straipsnių apie psichologinį ir fizinį bendraamžių smurtą, kurio pasekmes žmogutis jaučia visą likusį gyvenimą?
Dėl gyvenimo iššūkių - manau, viskam savas laikas ir vieta. Juk nepaliekam kelių mėnesių kūdikio visai dienai vieno - tam, kad jis mokytųsi priimti gyvenimą tokį, koks jis yra ir išmoktų kovoti pats. Nevedam ūgtelėjusio vaiko į tą darželį, kurio auklėtojos elgiasi su juo žiauriai, nežmoniškai, ir nesakom- nieko tokio, svarbu, neišaugs bebenčiukas...Yra dalykų, kurių vaikui reikia tam tikru jo gyvenimo momentu. Ir mokyklą daugelis mamų turbūt labai atsakingai renkasi...Teko skaityti, kad mokyklinė sistema žlugdo vaiko gabumus - ir tie vaikai, kurie buvo mokomi namuose, savo intelektu, sugebėjimais akivaizdžiai išsiskiria...Juk sistema, kad ir labai to nenorėtume, štampuoja, spraudžia į rėmus, moko paklusti, o ne mąstyti - taigi, naikina individualybę...Galiausiai - vaikas mokomas net ne visai to, ko jam iš tiesų reikėtų...
Taigi, galbūt vaiko mokymas namuose - geresnė alternatyva mokyklai? Juk jei vienintelis argumentas - bendravimo stoka su kitais vaikas, tai galima labai lengvai išspręsti kad ir tais pačiais būreliais, bendraujant su kitom vaikus turinčiom šeimom ir pan..Beje, dėl bendraamžių mokykoje - ar neteko skaityti straipsnių apie psichologinį ir fizinį bendraamžių smurtą, kurio pasekmes žmogutis jaučia visą likusį gyvenimą?
QUOTE (Maša @ 2004 05 05, 20:24) |
Žvirbliuke, o jūs negalvojat tiesiog apie alternatyvią, ne valstybinę mokyklą? Juk jau yra Valdorfo mokykla, girdėjau greitai žada atsidaryti Montesori. O per tuos kelis metus, kurie taviškiui liko iki mokyklos gal dar kas atsiras ? |
Kol kas konrečiai dar nieko negalvojam, todėl man įdomios įvairios nuomonės TIkrai, per tuos kelis metus daug kas gali pasikeisti...
Na, sutikau siandien viena pazistama psichologijos daktare. Ji ir klausia "ar leidziat vaika i darzeli?". "Dar ne" sakau jai, "o kaip tu patartum - ar leisti?" Ji atsako: "Ne." As jai toliau: "O i mokykla ar leisti?". Ji man: "Del tu paciu priezasciu butu geriau neleisti." Kadangi vaziavom mikriuku, tai neturejom daug laiko issiaiskinti priezastis, del kuriu reiketu neleisti vaiko i darzeli ar mokykla, bet ji paminejo vaiko asmenybes zlugdyma ir traumuojancias patirtis. Gal reiks kada uzsukti pas ja ir daugiau apie tai pasikalbeti
Mano mazylis is vis dar pilve, o maniskis jau prabilo apie mokyma namuose.
As asmeniskai matau privalumu tiek mokyti mokykloje, tiek namie.
Mano vyrui labai uzkliuvo tos neigiamos patirtys mokykloje, bendraamziu smurtas (pats toki patyre), spaudimas i remus. Man kazkaip, atrodo, gaila is vaiko atimti tas sventes, renginius, isvykas su klase ir kitokias pramogas su bendraamziais.
Butu idomu suzinoti, gal yra jau kokie palyginamieji tyrimai atlikti, kurie parodytu, kas vis del to yra geriau.
As asmeniskai matau privalumu tiek mokyti mokykloje, tiek namie.
Mano vyrui labai uzkliuvo tos neigiamos patirtys mokykloje, bendraamziu smurtas (pats toki patyre), spaudimas i remus. Man kazkaip, atrodo, gaila is vaiko atimti tas sventes, renginius, isvykas su klase ir kitokias pramogas su bendraamziais.
Butu idomu suzinoti, gal yra jau kokie palyginamieji tyrimai atlikti, kurie parodytu, kas vis del to yra geriau.
QUOTE (Raideles @ 2004 05 07, 20:08) |
Na, sutikau siandien viena pazistama psichologijos daktare. Ji ir klausia "ar leidziat vaika i darzeli?". "Dar ne" sakau jai, "o kaip tu patartum - ar leisti?" Ji atsako: "Ne." As jai toliau: "O i mokykla ar leisti?". Ji man: "Del tu paciu priezasciu butu geriau neleisti." Kadangi vaziavom mikriuku, tai neturejom daug laiko issiaiskinti priezastis, del kuriu reiketu neleisti vaiko i darzeli ar mokykla, bet ji paminejo vaiko asmenybes zlugdyma ir traumuojancias patirtis. Gal reiks kada uzsukti pas ja ir daugiau apie tai pasikalbeti |
Raideles, nieko keisto . Tiesiog mes skirtingi zmones, skirtingi ir musu pazistami- naturalu (juk gyvenime turbut ne nekiltu mintis mums susipazinti...). Niekas is maniskiu neaugintu savo vaiku namuose, nes visi stiprus zmones, sugebantys savimi pasirupinti, susirasti vieta po saule gyvenime. Tad noretu, kad ir vaikai tokie butu.
Ale vat jei jus savo vaiku neleisit i mokyklas, tai bliogai- tai ka musiskiai tada uz kasu ir ausu tampys ...
Cia tokis juokas buvo, jei ka .
kad ir ka besakyti,bet mokykla ir yra tas didysis vaiko socializacijos variklis...nors ir dabartinese mokyklose gausu blogu dalyku. Beje kur daugiau jei ne mokykloje vaikas ismoksta bendrauti ir bendradarbiauti? Namuose asmenybei vystytis galimybes gal ir geros, bet isivaizduokit kas laukia ateityje tos siltnamio geleles, kada vistik teks ir darbo kolektyve pritapti, dirbti komandoje, uzmegzti rysius? Beje nesuprantu kodel raidelei psichologe taip susake, juk adaptacija yra psichologijos objektas ir ji negalima atsiribojus nuo aplinkos kokia ji bebutu ar pozityvi ar negatyvi
QUOTE (norge @ 2004 06 08, 10:28) |
Raideles, nieko keisto . Tiesiog mes skirtingi zmones, skirtingi ir musu pazistami- naturalu (juk gyvenime turbut ne nekiltu mintis mums susipazinti...). Niekas is maniskiu neaugintu savo vaiku namuose, nes visi stiprus zmones, sugebantys savimi pasirupinti, susirasti vieta po saule gyvenime. Tad noretu, kad ir vaikai tokie butu. Ale vat jei jus savo vaiku neleisit i mokyklas, tai bliogai- tai ka musiskiai tada uz kasu ir ausu tampys ... Cia tokis juokas buvo, jei ka . |
Norge, priesingai negu tu as neriboju savo pazistamu rato atsizvelgdama i ju paziuras ar isitikinimus Taigi, man nebaisu butu ir su tavimi susipazinti, bet atrodo, kad tu jau apsiskelbei homofobe, tai as ir nesipirsiu i draugystes
O matai, gali buti ir priesinga situacija: kai as leisiu saviski i mokykla, tai tavosios raudos kruvinom asarom del maniskio isdaigu, o mokytoja kraustysis is proto nesugebedama jo suvaldyti ir pamokos pravesti Tai neleisdama saviskio tavuju kasas apsaugosiu ir savaji nuo "blogiuko" etiketes. Juk namuose tai ir sienom einanti vaika galima mokyti, ko klaseje nepadarytu jokia mokytoja. Ir tiesa sakant tai ne juokas, norge.
Kalinka, socialicazija yra esminis klausimas mokymo namuose ir mokykloje pasirinkimo. Amerikonai gincijasi ir nesutaria, bet sutikim, kad nesiadaptuojanciu vaiku mokyklose pilna ir mokykla jiems ne tik kad nepadeda, bet dar ir trukdo adaptacijai. Todel cia klausimas kaip ir gimdymo namuose - kiekvienai seimai apsispresti atsizvelgus i savo konkretu vaika ir konkrecia situacija. O del psichologes nuomones - tai kai tik nueisiu i svecius ir ja iskamantinesiu, butinai jos nuomone parasysiu. Jei nori, gali jos pati paklausti, cia info apie ja: http://www.socforuma...ticipants&id=40
Zanet, o tu Lietuvoje tuo nori uzsiimineti ar ne?
Is gyvenimo patirties. As lankiau musu sovietine mokykla. Socialozavausi su visais ir visomis visus 11meteliu. Turejau pravardziu, buvau kai kuriu ignoruojama ( o tai mane traumavo labai ), bet ir as tuo paciu atghal mokejau: spjaudziausi, musiausi, spardziausi ir vel su visais taikydavausi. Kaip ir daugumos to laikmecio m-klose klasese budavo po 35 mokinius. Nebuvau as gabi moklsmas. Daug spragu turejau, bet viena dalyka vienu metu geriua mokiausi, kita prasciau, nes dar ir priklause, kaip tu patiksi mokytojai ir ji tau etc.... Apei namu moksla nieko nezinojau. ZInojau, kad tik vaikai su sveikatos sutrikimais buvo mokomi LT namuose. Atsikeliau pastaruoju metu dirbti ir mokytis i JAV. Issisneku viena diena su savo bendrakolege, ir ji man pareiskia, kaip ji mokesi: ogi visa laika namie . Tai as jos taip naiviai ir paklausiau kuo ji sirgo. Ji mane ispucia akis ir neupratus mano klausimo pasidomi, kodel ji turi sirgti kuo nors... PAskui abi daug juokemes is musu kulturu skirtumo. Tik tiek, kad ji baigus namu mokykla, be visu tu ignoravimu, mustyniu ir mokytoju simpatiju- antipatiju yra normali moteris kaip ir as. Jos mamai labiau patiko galimybe praleisti laiko su dukra, pazinti ja ir puoseleti jos individualybe. Siai dienai ji turi grazia harmoninga seima, siekia toliau mokslo auktumu moklso srityje ir kiek man teko mamyti - mama jos uz rankutes nevedzioja. Ji turi savo nuomone visais gyvenimo klausimais ir puikiai aukleja savo pirmagimi... Siuo metu ji dirba postdoktorineje ir ,man bendraujant su ja nesusdaro ispudis, kad ji butu buvus gyvenimo outsidere, o as ta laimingoji. Manau, ar vaikas mokomas namie ar m-kloje - visiems po ta saule vietos uzteks, nebutinai tampant looseriais ar lyderiais nepriklausomai nuo mokymo sistemos