labas visoms dalyvems....
papasakosiu savo istorija...noriu truputi atsipalaiduoti pasakodama...nes ryt daro man operacija-konizacija....
tai va..o buvo taip....
pries kokius 5 metus sugalvojau, kad reikia pasitikrinti profilaiktiskai(dabar man 28) nuejau privaciai-pasirodo pas mane buvo zaizdele...gydytoja nutare padaryti pap tepineli...atejo atsakymas ascus-na ji paaiskino kad nieko blogo-reikia stebeti-padare daug kitu tyrimu ar nera kokio uzdegimo-zinoma viskas buvo gerai...ir as apie tai uzmirsau-na tiesiog net nenorejau prisismint...
praejo 5 metu-istekejau-pagimdziu dukryte, jei liepos 10 buvo metukai...Po gimdymo parejus pusei metu nuejau pas savo gydytoja BUrgaila-(labai nuostabus zmogus-tikrai nieko blogo neturiu apie ji pasakyti-iskyrus tai kad jis daug kalba, bet seip tai super...) jis man padare kolkoskopija...ir tada mano bedo prasidejo...jau tada sako nieko gero nera....darom pap-po jo atejo atsakymas vel ascus-liepe pasidaryt zpv-pasidariau...yra-16 ir 33-jis iskart sako reikia pjaut.... dar palaukiau po 4 men vel pap-dabar LSIL...jis vel; pjaut...nuejau i privacia klinika...ta pati patare...
tai va ryt operuojuosi...zonote dabar ne taip ir baisu...bet pries kelis menesius labai pergyvenau..skaitinejau jusu forumus ir save guodziau...
kagi jei bus idomu gryzusi po operacijos pranesiu kai vyksta toliau...
o jums merginos stiprybes... ir nepanikuokit...