QUOTE(niedulis @ 2005 09 21, 21:19)
Po to prasidėjo informacijos rinkimas ir laukimas, ar įtvaras kuo nors pagelbės. Po dviejų mėnesių po paskutinės konsultacijos nuvažiavau į Vilnių pas ortopedą Saniuką. Tik jo dėka mano sūnelis pasveiko. Pirmą kartą apžiūrėjęs labai prigąsdino, kad gali būti ir inkstai kalti, ir kepenys, ir dar daug baisių dalykų pasakė. Bet aš džiaugiausi, kad atsirado žmogus, kuris į mūsų problemą pasižiūrėjo iš esmės. Po poros savaičių atsigulėme išsitirti į Ortopedijos skyrių. Pirminė diagnozė buvo žiauri - fosfatdiabetas. Vėliau diagnozė buvo paneigta. Mus perkėlė į Pediatrijos centrą, ten toliau ieškojo ligos. Na, ir galutinė išvada buvo - vėlyvas rachitas. Teko daug ir arkliškom dozėm gerti rocaltrolio. Praėjus geram pusmečiui nuo gydymo pradžios kojytė išsitiesino.
Labai liūdna, tačiau mūsų pediatrai nelabai moka parinkti vit. D kiekį.
Užjaučiu ir suprantu. O ypač kai esame nežinomybėje. Matai , kad vaikui kažkas negerai, bet nežinai kas ir blogiausia, kad negali padėti. Džiaugiuos, kad jums viskas išsisprendė.
O mums atrodo tas nelemtas rachitas pridarė bėdų visam gyvenimui. Nors čia tik mano teorija, bet dabar mano sūnelis 3m. serga sanarių uždegimu ir galvoju, kad viso šito susirgimo dėka yra rachitas, nes kai buvome maži , juo sirgome ir gana stipriai.
