Rachitas

Lauke būna kasdien kai tik oras leidžia

Mano sūnelis taip pat turėjo rachitą ir gana stiprų, jis atsisėdo būdamas tik 9mėn. Nustatė rachitą, kai buvom 3mėn. (gydytojų aplaidumas) O gydymas buvo toks : Pirmą mėn. vitamino D po 5l, antrą po 4l ir taip iki 1l. O lauke liepe buti maziausiai 3val. Ir nesvarbu ar lyja , puga siaucia, vis tiek vaikščiojom po lauką. Nes vaikeliui nešalta aprengtam, vežymėlyje. O jeigu mamai šalta, tai gyd. pasakė, apsirenk šilčiau. O dar nuo 9 mėn. važinėjome į mankštas, kad galėtumėm ir atsistoti. Vienu žodžiu sunkiai sekėsi mums išsikraptyti iš to rachito. Taigi, mamos neapleiskit savo vaikų ir negailėkit vit.D. Ir dar norėčiau pasakyti, kad vienu gydytoju niekada nepasikliaukite. Kai mums buvo rachitas, tai siuntė dar ir pas neurologą., ir dvi terapiautės apžiūrėjo.

Mano drauges vaikiukiui dabar 5 men. ir jam gydytojai redo galvos rachita, sake todel kad negavo kazkokios ampuoles. mano sunelis tikrai jos negavo, mes mazdaug kas 2 diene po lasiuka vit d gerem. O jai gydytojai net nesake girdyti D vit. Gal zinot daugiau apie galvos rachita?

dievuliau, ne as viena klaikstu del to rachito. mums 6 men. o vit. D negerem dar visai. nemaitinu nuo1,5 men. nuo 1 men. gerem multitabs, nuo 5 men. zuvu taukus. buvo nuplikus galvyte, dabar jau graziai ataugo, nuolat dregnos pedeles. as vis skundziuos daktarei -gal rachitas, juokias- galva kieta, kojos kaip stygos. ji ir kitiems vaikams taip pat israso. manau tai priklauso nuo gydytojos. (tas pats mums ir su maitinimu- viskas kitaip nei mano draugems). be to mama irgi neprisimena, kad as buciau toki bruda gerus. kazkaip apsiraminau, taip nebesvaigstu. o rengiu net i lauka labai plonai, tai taip ir neprakaituoja.

Man tai skaudi tema,nes mano dukrytė gerokai buvo mane išgasdinusi,o Kauno gydytoja išvis,buvo pasakiusi,kad gal mažylė net nevaikščios niekada.Atsisėdo 11mėn.atsistojo 1metų ir 2-jų mėn.Svoris 11 mėn buvo tik 6.800kg. Pati pradėjo vaikščioti visai neseniai t.y.birželio 12-tą.būdama 1metų ir 5-ių mėn. Važinėjome į Vilnių,vaiko raidos centrą.Masažų neinam atlikt,nes nieko mums nepadeda,susirenka didelių vaikų būrelis ir su visais žaidžia masažistė,o mes kamputį sėdim,bijom,kad kas netyčią neužgriūtų.Pasakymas gydytojos toks:neprieinu prie jūsų mergaitės,nes klykia,negaliu masažuoti.Taigi pati namuose kas rytą,tris mėnesius mankštinau pagal Vilniaus gydytojos nurodymus.Rezultatas:mergaitė mano brangiausia-VAIKŠTO PATI.O dėl vitamino D tai mano mergaitės gydytoja galėjo ir atsižvelgti į mano įtarimus,skundus,baimę.Nes pati pastebėjau,kad kažkas netaip mano dukrytei jau nuo 5-6 mėn.Sakoma taip-Mama-pati pirmoji nujaučia,kad kažkas netaip,bet jei gydytojas neatsižvelgia į tai,tai jis blogas gydytojas.Na bet būna gi,kad visi suklysta,šiuo atveju,man kainavo daug nervų ir sveikatos,patyriau daug skausmo ir nevilties,bet mane palaikė super mamos,vienos iš jų dėka patekau į Raidos centrą,o dabar esu dėkinga visoms kurios mane palaikė,padėjo išsikapstyti iš juodos bedugnės,mano dukrytei ir man,dabar pasaulis Spalvotas.Linkiu ,kad visi vaikučiai būtų sveiki,o tie kurie serga,kuo greičiau pasveiktų.SĖKMĖS JUMS VISIEMS

Goldy, dziaugiuosi kad viskas pas jus po truputi tvarkosi. parasyk prasau kaip daktarai neatsizvelge i tavo itarimus (ko nedare) ir kaip visa ta laika gerete vitamina D?

Dar laukdama savo mažylės,nupirkau Multi-tabs vitaminų,kad mažiukė būtų stipresnė.Pati gydytoja pasakė,kad nereikia vitamino D,nes jai pakanka dienos dozės iš turimų vitaminų.Na aš ir patikėjau.Visus keturis mėn.mergytė atrodė normaliai,tiesdavo kojytes,liesdavo jomis kietą pagrindą.Penktą mėn. pastebėjau,kad imant už pažastų,ji kojeles suriečia kaip kregždutė,ant pilvuko nenori gulėt.Pati paprašiau,kad skirtų masažiukų.Vat tada ir prasidėjo,masažus lankėm labai sąžiningai,bet man net pasirodė,kad vaikui tai nepadeda,o atvirkščiai iš ramios mažylės,ji pasidarė nerviška,irzli.Na nemanau,kad nuo dantukų ar pilvuko problemų,aišku pati supratau,kad nuo jos nenoro ir negalėjimo vartytis nuo šonelio ant kito,viduriai užkietėjo,kaip aš sakydavau-kakutį darome kartu.Net užpakaliukas įtrūkdavo.vat tada man ir trūko kantrybė,su nepasitenkinimu ėjau pas gydytoją ir jau nebeprašiau,o reikalavau siuntimo į Kauną,iš ten gryžau gilioje neviltyje,bet jėgų radau dėl savo mažiukės.Tada lėkiau vėl reikalauti siuntimo į Vilnių.Vat ten ir skyrė mums padidintą dozę vitamino D(3)gėrėme po 8-nis lašelius,du mėnesius,po to sumažino iki keturių lašelių du mėnesius,paskui po du lašelius iki dabar.Na ją tiesiog išjudino,sustiprino raumenukus,o kai išjudino,tai ir viduriukai susitvarkė,pradėjo gerai,noriai valgyti,pradėjo svoris augti,o tada ir atsirado jėgų judėti.Dabar jos visur pilna,tik spėk lakstyti paskui.

Užjaučiu Goldy , aš panašų pragarą pati praėjau su savo mažyliu.
Linkiu daug sveikatos ir stiprybės.
Nežinau kodėl aš taip galvoju, bet mažyliams padarytos gydytojų klaidos daug mums kainuoja sveikatos ir nervų, bet yra kartais tokia baimė, kad tos klaidos atsiliepia ir tolimesniam vaiko gyvenime.
Visoms sekmės!!!

Mielos mamytės, geriausias vit. D yra "Vigantolis", parduodamas Vokiečių vaistinėje tik su receptu (prašykit recepto savo gydytojos). Beje būtent šis vitaminas duodamas tik nuo 3 mėn., kadangi iki 3 duodamas Vit. D vandens pagrindu.
Vigantolio kaina apie 13 Lt.

Na, mums sesute jau nuo 2 savaiciu profilaktiskai liepe gerti 5 vitamino D lasiukus per diena. Tai ir geriam iki siol. Rachito neturejom, aciu dievui. Maze nuo labai ankstyvos kudikystes viskuo net lenkia savo bendraamzius. Gydytojas, pas kuri ja vedu apziurai negali atsidziaugti. O viena mano drauge karts nuo karto pamirsdavo savaitem duoti savo berniukui to vitamino. Ir rezultatas: jis atsisesti pradejo dar visai neseniai (jam si menesi suejo metukai) , kol kas dar nesliauzioja, neatsistoja ir nevaiksto. Dantuku kelis jau turi.

Beje, perdozuoti vitamina D irgi pavojinga. Paskui buna labai blogai su skrandziuku.

Nesutinku. Danija tikrai nera treciojo pasaulio salis, o cia vit. D profilaktiskai duodamas kiekvienam naujagimiui nuo 2 savaiciu.

Prisimenu ir aš tuos laikus, kai mažiaus viena kojytė buvo visai išklišus. Nebuvo galima nustatyti rachito požymių, nes neprakaitavo, galvytė nebuvo pratrinta. Buvau tinginė mama, pasilengvinau sau gyvenimą sugirdydama vit. D ampulę pusmečiui. Manau, kad tai ir buvo mano klaida. Nuo 8 mėn. pradėjom važinėti į Kauno ortopedijos techniką. Ir vienus batukus padarė, ir įtvarą padarė. Nepadėjo. Kiek masažų atlankėme, sunku būtų suskaičiuoti. Kai padėtis negerėjo, kreipėmės į Pirmąjį žingsnį. Kažkoks jaunas ortopedas į mus gana rimtai pasižiūrėjo, liepė pasidaryti kojytės nuotrauką ir atvažiuoti po savaitės. Kai po savaitės atvažiavau, dirbo kitas ortopedas, kuris visai abejingai pažiūrėjo į nuotrauką, o pokalbis buvo maždaug toks:
Aš klausiu:ar gerti papildomai dar vit. D? Jis man: gerkit. Aš: ar po lašiuką? Jis: taip. Aš: ar masažuoti. Jis: taip, masažuokit. Aš: ar žuvų taukų dar gerti?. Jis: gerkit. Aš: ar pieno mineralų duoti? Jis: o kas tai yra? Na, liūdna pasidarė. Gavom mes tokį įtvarą ir išvažiavom.
Po to prasidėjo informacijos rinkimas ir laukimas, ar įtvaras kuo nors pagelbės. Po dviejų mėnesių po paskutinės konsultacijos nuvažiavau į Vilnių pas ortopedą Saniuką. Tik jo dėka mano sūnelis pasveiko. Pirmą kartą apžiūrėjęs labai prigąsdino, kad gali būti ir inkstai kalti, ir kepenys, ir dar daug baisių dalykų pasakė. Bet aš džiaugiausi, kad atsirado žmogus, kuris į mūsų problemą pasižiūrėjo iš esmės. Po poros savaičių atsigulėme išsitirti į Ortopedijos skyrių. Pirminė diagnozė buvo žiauri - fosfatdiabetas. Vėliau diagnozė buvo paneigta. Mus perkėlė į Pediatrijos centrą, ten toliau ieškojo ligos. Na, ir galutinė išvada buvo - vėlyvas rachitas. Teko daug ir arkliškom dozėm gerti rocaltrolio. Praėjus geram pusmečiui nuo gydymo pradžios kojytė išsitiesino.
O vit. D kiekio kraujyje Lietuvoje tikrai negalima nustatyti, bent jau prieš 3 metus tikrai nebuvo galima tokių tyrimų atlikti. Mes galvojome net apie siuntimą į Vokietiją.
Labai liūdna, tačiau mūsų pediatrai nelabai moka parinkti vit. D kiekį.