Tuomet,jei tai bendra jungtine nuosavybe,skyrybu metu jie turejo arba graziuoju susitarti,arba teismo sprendimu zmonai atidalyti dali namo,jei taip-ta dalis jai priklauso po siai dienai ir vyras negali daryti jokiu finansiniu operaciju su visu namu be buvusios zmonos sutikimo.
QUOTE(Ryto Aušra @ 2007 02 09, 12:25)
Kaip tai? Jei teismas patvirtino, kad esu as seimininke to buto, tai vis tiek be buvusio vyro negaleciau parduot jo ir pan? Kazkokia nesamone 
O vaikams eina dalis nekilnojamojo turto?
O vaikams eina dalis nekilnojamojo turto?
Jusu atveju taip ir ivyko turto padalijimas teismo metu - butas atiteko jums...
o anksciau minetu atveju moteris, kiek supratau, tiesiog isejo ir viskas, turto nieks neatsidalijo... be to, pagal tuo metu galiojusi Civilini kodeksa (kiek zinau) nebuvo tokio dalyko kaip privalomas turto atsidalijimas skyrybu atveju... pagal naujaji tai jau privalomas - jei patys nesusitaria ir neatsidalija tai teismo metu atidalijama. Nepilnameciams vaikams turtas teisme neskiriamas, bet gali buti atsizvelgta i nepilnameciu vaiku interesus skiriant didesne turto dali sutuoktiniu, su kuriuo gyvens vaikas... bet cia jau kiekvienu atveju individualiai ziurima...
Labas vakaras,
nebežinau ką daryti, kaip elgtis, ką galvoti..skiriuosiu su savo vyru (mes nesusituokę, bet 3,5 esame kartu). Anksčiau labai mylėjom vienas kitą. Ir dabar aš jį myliu. Net nežinau, bet mes labai dažnai pykstamės, rėkiam vienas ant kito. Aš iš nervų daužau indus - dažnai namuose situacija būna nepavydėtina. Paskutiniu metu susipykę žadam skirtis. Šiandien buvo "perpildyta taurė" tiek mano, tiek jo. Aš su vaiku išsikraustysiu pas močiutę i Gigiškes. Tik vis nesuprantu kaip mums taip pavyko prieiti į kitokio lygio, kad vienas kito negerbtumėme, neįsiklausytumėme ką šnekame, vienas kito nesuprastumėme..
Prieš metus nusipirkome butą. Pastatė tą namą. Jau ir įrenginėti baigėme. Kaip tik kitą savaitę turėjom kraustytis į jį..dabar gyvenom nuomojamame bute.
Kaip keista skirtis. Labai baisu. Atrodo, kad miršti ir nežinai kas bus rytoj..
nebežinau ką daryti, kaip elgtis, ką galvoti..skiriuosiu su savo vyru (mes nesusituokę, bet 3,5 esame kartu). Anksčiau labai mylėjom vienas kitą. Ir dabar aš jį myliu. Net nežinau, bet mes labai dažnai pykstamės, rėkiam vienas ant kito. Aš iš nervų daužau indus - dažnai namuose situacija būna nepavydėtina. Paskutiniu metu susipykę žadam skirtis. Šiandien buvo "perpildyta taurė" tiek mano, tiek jo. Aš su vaiku išsikraustysiu pas močiutę i Gigiškes. Tik vis nesuprantu kaip mums taip pavyko prieiti į kitokio lygio, kad vienas kito negerbtumėme, neįsiklausytumėme ką šnekame, vienas kito nesuprastumėme..
Prieš metus nusipirkome butą. Pastatė tą namą. Jau ir įrenginėti baigėme. Kaip tik kitą savaitę turėjom kraustytis į jį..dabar gyvenom nuomojamame bute.
Kaip keista skirtis. Labai baisu. Atrodo, kad miršti ir nežinai kas bus rytoj..
QUOTE(meduoliukas @ 2007 02 10, 21:26)
Kaip keista skirtis. Labai baisu. Atrodo, kad miršti ir nežinai kas bus rytoj..
Patikek, rytoj bus tik geriau
QUOTE(Ryto Aušra @ 2007 02 12, 12:08)
Ateis būtinai ateis- tik tikėk. Matai tavo rytojus kažkur užtrūko. Ogal labai geras ir didelis jam sunku tai ir juda iš lėto, bet būtinai ateis
QUOTE(Ryto Aušra @ 2007 02 12, 11:08)
Na, Ryto Ausra, juk niekas gi mums ir nezada nei geresnio rytojaus, nei lengvo gyvenimo
O tas geresnis rytojus tai net ir nepazadetas anksciau ar veliau ateina, patikek tik gal kartais jautiesi pavargusi, liudna, vienisa, tai paprasciausia ir nepastebi, kad salia tiek graziu dalyku. Gal tik tau atrodo, kad "blogiau ir blogiau", gal is tiesu taip nera 
O jei vistiek esi isitikinusi, kad gyvenimas tik blogeja, vadinasi, tau reikia truputuka pailset
QUOTE(Ryto Aušra @ 2007 02 12, 11:26)
Kaip poilsis man daba lieka tik darbas, kai atsigaunu nuo namu, vaikuciu dukimo... Man tokia ramybe ten
Na, as turejau galvoje poilsi nuo visu rupesciu, kai gali, pvz., VISA savaitgali praleisti tik sau, apie nieka negalvodama, niekuom nesirupindama
bet, kaip zinia, kazi ar mes, vienisos mamytes, galim sau ta leist 
Mano sesuo kartais taip atvaziuoja i Kauna, palikusi namie vaikus, diedus, rupescius ir pan., net pavydu kartais darosi - isvaziuoja atgal visai kitas zmogus
Na, bet smagu, kad pas tave bent darbe ramu - va tau ir teigiamas dalykas tavo gyvenime
Isivaizduok, jei butum mokytoja ir kas ryta tau reiktu eit i darba 
QUOTE(Ryto Aušra @ 2007 02 12, 12:43)
Butu galimybe kur juos palikt, ir as vaziuociau kur patinka
Mnao darbas ir stresinis, juk medike esu Vos ne kasdien kovot uz kito gyvybe tenka...
Mnao darbas ir stresinis, juk medike esu
Vos ne kasdien kovot uz kito gyvybe tenka...bet juk tai šaunu- kasdien gelbėti gyvybę.
o štai mano darbas sresinis- bejokio kilnaus tikslo- nervinuosi kasdien galima sakyti dėl pinigų- siaubas. Nes atlyginimas (kuris aišku svarbu nes nuo 38 pradėjau gyvenimą nuo nulio- dar ne viai išsikapsčiau) o ir reikalingumas darbe priklauso nuo sudarytų sutarčių- bet tai neapibrėžtanes pastoviau tikimybė kad kas nors padarys ką negerai(o tai nuo tavęs nepriklauso) Vienu žodžiu aš krštinė.
Darbas nesunkus bet vienas nervas- na ir išsiplėčiau
JoReGa,
Jei jau pradejai si procesa, net neabejok ir eik iskelta galva pirmyn. Jokiu budu nesizemink ir gerb save, savo vaikus. Seima yra dvieju zmoniu reikalas. Jei jam jos nereikia - ar tau reikia jo? manau, kad kiekviena moteris yra verta laimes ir turi uz ja kovoti. Ar tau reikia tokio vyro, kuris pareiskia, kad jam nereikia seimos, kuris nesirupina savo vaikais, ju neisilaiko, nera tau parama. Nebeabejok ir eik pirmyn. tu verta buti laiminga, o toks vyras laimes nesuteiks. Reikia nebijoti pradeti gyvenima is naujo ir ziureti i pasauli optimistiskai, neuzsiklesti savy, ir aisku nepersisedeti namie, nes mazai tikimybes, kad sedema namie sutiksi sau skirta ir artima zmogu.
Jei jau pradejai si procesa, net neabejok ir eik iskelta galva pirmyn. Jokiu budu nesizemink ir gerb save, savo vaikus. Seima yra dvieju zmoniu reikalas. Jei jam jos nereikia - ar tau reikia jo? manau, kad kiekviena moteris yra verta laimes ir turi uz ja kovoti. Ar tau reikia tokio vyro, kuris pareiskia, kad jam nereikia seimos, kuris nesirupina savo vaikais, ju neisilaiko, nera tau parama. Nebeabejok ir eik pirmyn. tu verta buti laiminga, o toks vyras laimes nesuteiks. Reikia nebijoti pradeti gyvenima is naujo ir ziureti i pasauli optimistiskai, neuzsiklesti savy, ir aisku nepersisedeti namie, nes mazai tikimybes, kad sedema namie sutiksi sau skirta ir artima zmogu.
Labai teisingos mintys 
as siuo metu isgyvenu ta pati.labai sunku,bet zinau kad vienai bus daug geriau,nes vyras man netik nepadeda,bet viska komplikuoja.labai smagu kai perskaitai tiek padrasinimu ir geru patarimu
QUOTE(re2se @ 2007 04 02, 22:51)
as siuo metu isgyvenu ta pati.labai sunku,bet zinau kad vienai bus daug geriau,nes vyras man netik nepadeda,bet viska komplikuoja.labai smagu kai perskaitai tiek padrasinimu ir geru patarimu
Tik nepamiršk- 7 kartus pamatuok ir tik tada kirpk. Šitas sprendimas turi būti subrendęs, kad niekada nepasigailėtum kad žengei tą žingsnį. Sėkmės tau o svarbiausia stiprybės
