Na as manau, kad skirtis, tai irgi turi pribresti ir kai jau tikrai apsispresi tvirtai, tai ir skirkis, kad poto tikrai nesigailetum
QUOTE(navy @ 2007 01 14, 15:30)
Žiauriausia, kad iš proto varo mintis kaip visa tai ištvers mano vaikas?
Aš pati tai kaip nors, bile kaip, nesvarbu, bet vaikas
Aš pati tai kaip nors, bile kaip, nesvarbu, bet vaikas
na svarbiausia jo nenustumt i sali, su juo kuo daugiau bendrauti
QUOTE(rena @ 2007 01 15, 18:19)
Tai aš taip ir darau, bet pati supranti, berniokai yra berniokai, va mergaitei - tai mamytė, lėlytės, o berniokui tėvas labai svarbu......
Žinai, viso šio forumo neperskaičiau, interneto svetainėje su 2 vaikais nelabai paskaitinėsi. BET...
Išsiskyriau kai dukrytei sukako 1 mėnuo!!!!! Ir nebuvo nė akimirkos, kad pasigailėčiau. Jau 10 mėnesių viena auginu du vaikus ir esu laimingiausia mama pasaulyje.
Gal klaikiai skamba tokie žodžiai, bet taip yra. Ir situacija buvo kiek panaši į tavąją.
Tempiau gumą kokius 2 metus ir nė kiek nepagerėjo, viskas ritosi tik prastyn.
Suaugusio žmogaus jau nebepakeisi, reikia tausoti savo ir vaikų sveikatą.
Vaikui svarbu augti sveikoje aplinkoje.
Dažnai prie kompiuterio neateinu, bet jei turi kokių klausimų - rašyk, būtinai atsakysiu.
Išsiskyriau kai dukrytei sukako 1 mėnuo!!!!! Ir nebuvo nė akimirkos, kad pasigailėčiau. Jau 10 mėnesių viena auginu du vaikus ir esu laimingiausia mama pasaulyje.
Gal klaikiai skamba tokie žodžiai, bet taip yra. Ir situacija buvo kiek panaši į tavąją.
Tempiau gumą kokius 2 metus ir nė kiek nepagerėjo, viskas ritosi tik prastyn.
Suaugusio žmogaus jau nebepakeisi, reikia tausoti savo ir vaikų sveikatą.
Vaikui svarbu augti sveikoje aplinkoje.
Dažnai prie kompiuterio neateinu, bet jei turi kokių klausimų - rašyk, būtinai atsakysiu.
QUOTE(navy @ 2007 01 15, 18:21)
Tai aš taip ir darau, bet pati supranti, berniokai yra berniokai, va mergaitei - tai mamytė, lėlytės, o berniokui tėvas labai svarbu......
Taip, Tavo mažius dabar jau to amžiaus, kai tėvo ypač reikia, bet... Juk tikrai jam bus geriau matyti besišypsančią mamą ir ramų tėtį, nors ir ne kasdien, nors ne abu kartu ir t.t. Juk svarbiau ne kiekybė, o kokybė
o ir kaip liaudies išmintis sako :"šuo ir kariamas pripranta", tad atsipalaiduok ir daryk taip, kaip manai, kad reikia, o mažius iš tėvo, jei tik bus poreikis, išsireikalaus dėmesio
Baisiausia yra tai, kad negaliu įveikti paniekos tam žmogui, su kuriuo gyvenau 7 metus...Man šlykštu absoliučiai viskas, kas su juo susiję. Jo giminės, daiktai, apsirengimo stilius, kvapas, kirpimas, manieros, posakiai, elgesys.....
Man tas jausmas varo iš proto. Bandau kontroliuoti save. Nuolat kartoju sau, kad jis niekas....bet vis grįžta mintis atgal "na nėra jis tau visai niekas, jis - tavo vaiko tėvas"...Ir tai mane siutina....
Jei jis man būtų niekas - gal šitaip juo ir nesišlykštėčiau....
Man tas jausmas varo iš proto. Bandau kontroliuoti save. Nuolat kartoju sau, kad jis niekas....bet vis grįžta mintis atgal "na nėra jis tau visai niekas, jis - tavo vaiko tėvas"...Ir tai mane siutina....
Jei jis man būtų niekas - gal šitaip juo ir nesišlykštėčiau....
QUOTE(Ryto Aušra @ 2007 01 17, 12:32)
Na man ne toks stiprus jausmas - pasislykstejimas JUO, bet kazkas pan 
Negaliu jo matyt akyse. O jis vis nesupranta, kodel su juo nesneku, nepasakoju apie save, savo sveikata (siuo metu truputi negaluoju) 
Ir vis maisosi ir maisosi po kojomis, niekaip daiktu negali issivezt is namu 
Kai paprasiau sutvarkyt ka nors, tai tipo "cia tavo namai ir tvarkykis pati". Tai gal man mestelt: "cia mano namai, nenoriu isvis taves ir tavo daiktu matyt" 
Vis ginasi, kad ner kur jam det tu daiktu Tai ka, man daba saugot visa gyvenima, kad jis galetu bet kada atvaryt, kai prireikia kazko?
Negaliu jo matyt akyse. O jis vis nesupranta, kodel su juo nesneku, nepasakoju apie save, savo sveikata (siuo metu truputi negaluoju) Ir vis maisosi ir maisosi po kojomis, niekaip daiktu negali issivezt is namu Kai paprasiau sutvarkyt ka nors, tai tipo "cia tavo namai ir tvarkykis pati". Tai gal man mestelt: "cia mano namai, nenoriu isvis taves ir tavo daiktu matyt" Vis ginasi, kad ner kur jam det tu daiktu Tai ka, man daba saugot visa gyvenima, kad jis galetu bet kada atvaryt, kai prireikia kazko?Aušra, tai tavasis neagresyvus visai....Ir nepiktybiškas....O manasis žinai koks? Va, pacituosiu....." aš tau linkiu, kale tu, kad tu visą gyvenimą graužtumeisi, kad tu kentėtum, kad tau Dievas bausmę atsiųstų, kad kančioj degtum".......(linki kančios, nes aš "kalta, kad sugrioviau jam gyvenimą")
QUOTE(Ryto Aušra @ 2007 01 17, 13:27)
Na kale neisvadino dar niekad 
Tikiuos ir nepasakys, bet kitokiais zodziais budavo kad pavadina 
Oi, prisiminiau daba, kaip jis sutarty irase toki punkta, kuriame as privalau but draugiska su jo drauge/nauja zmona! Durniu laivas! Tai gal ir apie mane galejo toki pan irasa irasyt? Istrynem visai, nes sakiau isvis nepasirasysiu
Tikiuos ir nepasakys, bet kitokiais zodziais budavo kad pavadina Oi, prisiminiau daba, kaip jis sutarty irase toki punkta, kuriame as privalau but draugiska su jo drauge/nauja zmona!
Durniu laivas! Tai gal ir apie mane galejo toki pan irasa irasyt? Istrynem visai, nes sakiau isvis nepasirasysiu 
dar tokio negirdejau....cha cha.....o kas bus, jei nebusi su ja draugiska?
QUOTE(Ryto Aušra @ 2007 01 17, 13:41)
O tai man vistiek įdomu....Tada tektų mokėti "netesybas" ?
Mane ne tik kale isvadina, ir ku..., ir ubage, ir chroniska. Tiek jis, tiek jo naujoji zmonike O daiktus, rubus ir dokumentus visus as surinkau ir isveziau pas jo motina, kai jis Velykas su meiluze svente. Parasiau po to jam zinute, kad dingtu is mano gyvenimo galutinai. Kokiu tada grasinimu prisiklausiau 
O daiktus, rubus ir dokumentus visus as surinkau ir isveziau pas jo motina, kai jis Velykas su meiluze svente. Parasiau po to jam zinute, kad dingtu is mano gyvenimo galutinai. Kokiu tada grasinimu prisiklausiau
