SERGANTĮ VAIKĄ ATIDAVĖ Į VAIKŲ NAMUS

#553
QUOTE(alfija @ 2008 04 07, 12:37)
čia ne apie gerumą kalba, aš tada nesijaučiau labai gera, man dažnai atrodydavo kad aš tiesiog jį kankinu. Kitą, sveiką pagimdžius  g.gif , o kažkas verkia bet jo niekas nepriglaudžia- o kad jis būtų bent jau verkęs verysad.gif , kad būtų jautęs bent kokias emocijas, būtų reagavęs į šaltį, šilumą, šviesą ar tamsą. Kokia aš būčiau buvus laiminga. Bet viso to nebuvo...Aš ir dabar galvoju, kad man reikėjo svailaikiai leisti žmogui išeiti. Kaip mes dažnai kalbam, girdim apie eutanaziją, palikus jį valdiškoj įstaigoj ir būtų buvus tam tikra prasme pagalba jam- eutanazija.
Be pėdsakų žinoma niekas nepraeina, sielai...o čia dažnai sako , kad aš skandalistė biggrin.gif .

štai matai per mano skubejima buvau ne taip suprasta blush2.gif norejau paklaust ar jaustumeisi gerai, vianos raides nedarašiau ir viskas igavo kitą prasme, atsiprašau kad suklaidinau 4u.gif

QUOTE(Nosferatu @ 2008 04 07, 12:42)
žinau kas tai yra auginti vaika su negalia. Aš atiduočiau i globos namus, kur tokie patys vaikai kaip ir jis.
Bet ačiū dievui pas mane visi sveiki vaikai  biggrin.gif

o ką tu norejai dabar tuom pasakyt? g.gif ar pasididžiot kad tavo vaikai sveiki? nesupratau? g.gif
Atsakyti
#554
ir aš nesupratau, nosferatu, ką norėjai paskyti? g.gif
Atsakyti
#555
QUOTE(Lera @ 2008 04 08, 11:12)
štai matai per mano skubejima buvau ne taip suprasta  blush2.gif  norejau paklaust ar jaustumeisi gerai, vianos raides nedarašiau ir viskas igavo kitą prasme, atsiprašau kad suklaidinau 4u.gif
o ką tu norejai dabar tuom pasakyt?  g.gif  ar pasididžiot kad tavo vaikai sveiki? nesupratau? g.gif


ar jausčiausi gerai g.gif , nežinau...būdavo dienų kai išeidavus iš darbo norėdavosi eiti kur akys veda, eiti į niekur...dabar pagalvojau , kad jį kur nors išvežti negelvodavau smile.gif . Tikriausia net minties tokios neturėjau nei giliai širdyje nei negiliai g.gif . Bet jei būčiau tuo metu turėjus kitą vaikutį, tada Jį būtų tekę neišvengiamai atiduoti, tą aš labai aiškiai suvokiau tada ir tikrai žinau ir dabar. Man vienai, tai net nepakeliamas krūvis- tiesiog ne apie tai kalba, niekam kitam nebuvo vietos - nei širdyje, nei erdvėje. Nei moraliai nei fiziškai. Net katei tos vietos nebūtų atsiradę.

Nosferatu , o tu tikra tuo, kad tu ir tavo vaikai sveiki g.gif aš tai sakyčiau kokie papuvę esat g.gif , tokiais pelėsiais apaugę.
Atsakyti
#556
QUOTE(alfija @ 2008 04 07, 14:37)
Be pėdsakų žinoma niekas nepraeina, sielai...o čia dažnai sako , kad aš skandalistė biggrin.gif .

.. retai Tave sutinku forume. Bet nepastebėjau, kad esi skandalistė mirksiukas.gif
Manau, kad esi labai išgryninus savo jausmus, požiūrį, emocijas, esi tolokai nuėjus nuo vidutinybių... ir tiek... o tai kitus labai erzina...

negaliu neįsiterpti šioj temoj. Garsus prisipažinimas suteikia jėgų ir verčia skintis kelią apmąstymuose.
Kai buvau jauna, visada galvojau, kad jeigu kas, atiduočiau savo neįgalų vaiką į vaikų namus be jokios graužaties.
Kai pati pagimdžiau tokį na "ne visai" - nei tai sveiką, nei tai neįgalų, tai nekilo jokie klausimai. Myliu be galo, viską atiduočiau.
Tačiau esu įkalbinėjus vieną moterį atiduoti savo vaiką į vaikų namus. Na, kad ji jauna, kad jai reikia galvoti apie save, vyrą... Neatidavė, bet ir man neparodė durų už mano tokius "patarimus".
Dabar... kai aš ją pažįstu jau keleri metai... kai žinau jos vaiko bėdas, ligas... Žaviuosi ja, dievinu ją. Neturiu žodžių nupasakoti, kokią ji auką deda ant žmogiškumo aukuro.

Ir nesmerkiu tų, kurie negali, palūžta ir atiduoda vaiką į globos namus. Jei tėvai negarantuoja priežiūros, tai labai atsakinga yra perduoti tam, kas tą priežiūrą gali užtikrint.
Atsakyti
#557
va matai siulei draugei vaiką palikt, visi kas netingi net medikai tą siulo sad.gif vietoi to kad padėt paaiškint , išklausyt kai sunku bet kur tau... atiduodi ir ramu eh....
Atsakyti
#558
QUOTE(Lera @ 2008 04 08, 16:17)
va matai siulei draugei vaiką palikt, visi kas netingi net medikai tą siulo sad.gif vietoi to kad padėt paaiškint , išklausyt kai sunku bet kur tau... atiduodi ir ramu eh....

o pati daug esi išklausius, padėjus?
įdomiai čia išraitei... ar dabar pasijutai geresne? dvasingesne?
netgi tas, kuris realiai čiupinėjo, gyveno, slaugė neįgalų vaiką, negali tiksliai nubrėžti linijos tarp "gerai" ir "blogai".
Atsakyti
#559
QUOTE(naitas @ 2008 04 08, 14:33)
o pati daug esi išklausius, padėjus?
įdomiai čia išraitei... ar dabar pasijutai geresne? dvasingesne?
netgi tas, kuris realiai čiupinėjo, gyveno, slaugė neįgalų vaiką, negali tiksliai nubrėžti linijos tarp "gerai" ir "blogai".

nesijaučiu geresne ne tu ar dar kažkas bet mano buvusios kaimynės vaikas buvo neigalus payikek ne vieną nakti buvau pas ją pasilikus iki paryčių kalbedavom apie viską, jai buvo tikrai nelengva ji ta vaiką ugino viena, ji atsistojo ant kojų net vyrą susirado dabar laukiasi antro vakelio, tai kad negalima sakyt kad "kitok" vaikas viską sugadina .
Atsakyti
#560
QUOTE(naitas @ 2008 04 08, 15:08)


Tačiau esu įkalbinėjus vieną moterį atiduoti savo vaiką į vaikų namus. Na, kad ji jauna, kad jai reikia galvoti apie save, vyrą... Neatidavė, bet ir man neparodė durų už mano tokius "patarimus".
Dabar... kai aš ją pažįstu jau keleri metai... kai žinau jos vaiko bėdas, ligas... Žaviuosi ja, dievinu ją. Neturiu žodžių nupasakoti, kokią ji auką deda ant žmogiškumo aukuro.

Ir nesmerkiu tų, kurie negali, palūžta ir atiduoda vaiką į globos namus. Jei tėvai negarantuoja priežiūros, tai labai atsakinga yra perduoti tam, kas tą priežiūrą gali užtikrint.


gerą draugę turi 4u.gif , ir ji gerą draugę turi. Viena, kai įkalbinėja medikai, ir yra visai kita- kai įkalbinėja draugai. Supranti ir atskiri kas tai daro iš abejingumo, ir kas iš noro padėti tokioj situacijoj kada tas draugas bejėgis ką nors pakeisti, ir draugui esmingai padėti irgi esi bejėgis. Tokie pasiūlymai pasimiršta, nes jie tiesiog neįžeidūs.
Pagalvojau dabar, va kaip atrodo iš šalies- auka, gal ne taip, gal ne aukojimasis tai ką daro tavo draugė, tu , kitos mamos- gal tai tiesiog visa apimantis žodis- meilė. Tiek daug į tai sutelpa, ir atrodo kartais jis taip mažai pasako. Kiek daug ir kaip labai reikia mylėti- kad savame skausme jaustum laimę g.gif .
aš bandau susivokti va tame pačiame- o ką tas vaikas patiria nekenčiamas pas savo tėvus g.gif , pas tuos kurie tiesiog g.gif bjaurisi juo, gal yra geriau jam augti valdiškuose namuose g.gif . Man labai dažnai tenka susidurti su sveikais tėvams nereikalinais vaikais- vieną auginu pati, kiek visko jie būna patyrę blink.gif , bet jie bent bėgimu turi/ėjo galimybė apsiginti, o neįgaliukai, negalintys suvokti savęs- ką jie patiria. Vienareikšmiai nuspręsti, kad palikti yra tik blogai - negalima, taip manau. Kiekvieno vaiko istorija yra tokia individuali. Galima bodėtis tėvais, smerkti, gal net nekęsti, bet niekada nereikia pamiršti jog už jų dar yra ir pats paliktasis vaikas, kuriam gali būti išsigelbėjimas yra tai, jog jo atsisakė.
Atsakyti
#561
Alfija, skaitau tavo zodzius ir galvoju, kiek zmogus turejo patirti, kad kalbetu tokiais sirdi sudrebinanciais zodziais 4u.gif
Lera, dziugu, kad budavai su drauge sunkiu momentu. O pas mus buvo tokiu zmoniu,kurie visai nebeateidavo pas mus, kai pasigimdziau. Kazkodel visi galvojo, jei vaikas neigalus, tai jis jau kazkoks baisulinis, bijojo matyt kokia pabaisa pamatyt. Negaliu pamirst,kai kuriu pasakytu zodziu, sirdis plysta ir uzlieja pykcio banga. Matyt esu piktas zmogus, kad prisiminus uzverdu visa, rodos eiciau ir uzmesciau per ausi blush2.gif O tokie zmogai ir sneka, kad vat paliks vaika, kad patys lengviau gyventu. Ai, sunku kalbeti jau blush2.gif
Atsiprasau, kad ne lietuviskom raidem rasau, vyras kazka kompe pridirbo, tai nebera LT kalbos doh.gif
Atsakyti
#562
QUOTE(rasve @ 2008 04 08, 18:15)
Alfija, skaitau tavo zodzius ir galvoju, kiek zmogus turejo patirti, kad kalbetu tokiais sirdi sudrebinanciais zodziais  4u.gif
Lera, dziugu, kad budavai su drauge sunkiu momentu. O pas mus buvo tokiu zmoniu,kurie visai nebeateidavo pas mus, kai pasigimdziau. Kazkodel visi galvojo, jei vaikas neigalus, tai jis jau kazkoks baisulinis, bijojo matyt kokia pabaisa pamatyt. Negaliu pamirst,kai kuriu pasakytu zodziu, sirdis plysta ir uzlieja pykcio banga. Matyt esu piktas zmogus, kad prisiminus uzverdu visa, rodos eiciau ir uzmesciau per ausi  blush2.gif O tokie zmogai ir sneka, kad vat paliks vaika, kad patys lengviau gyventu. Ai, sunku kalbeti jau  blush2.gif
Atsiprasau, kad ne lietuviskom raidem rasau, vyras kazka kompe pridirbo, tai nebera LT kalbos  doh.gif

dzin ta kalbą, kaip gaila kad ankščiau "nesusipažinom" męs kažkada metus laiko gyvenom tauragei dabar galvoju ar ne tu su invalido vežimukų berniuką vežiodavai? ax.gif man tada ten taip liūdna buvo nieko nepažinojau bučiau draugė turejus blush2.gif nes man vaikiuko negalia akiu tikrai "nebado" smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Lera: 08 balandžio 2008 - 20:01
#563
QUOTE(rasve @ 2008 04 08, 19:15)
[

Lera, dziugu, kad budavai su drauge sunkiu momentu. O pas mus buvo tokiu zmoniu,kurie visai nebeateidavo pas mus, kai pasigimdziau. Kazkodel visi galvojo, jei vaikas neigalus, tai jis jau kazkoks baisulinis, bijojo matyt kokia pabaisa pamatyt. Negaliu pamirst,kai kuriu pasakytu zodziu, sirdis plysta ir uzlieja pykcio banga. Matyt esu piktas zmogus, kad prisiminus uzverdu visa, rodos eiciau ir uzmesciau per ausi  blush2.gif O tokie zmogai ir sneka, kad vat paliks vaika, kad patys lengviau gyventu. Ai, sunku kalbeti jau  blush2.gif
Atsiprasau, kad ne lietuviskom raidem rasau, vyras kazka kompe pridirbo, tai nebera LT kalbos  doh.gif


Nugi neesu aš tokia gerutė, išgyvenau nei daugiau nei mažiau negu tu 4u.gif .
Draugai neateina g.gif , nevisada jie neateina dėl to , kad pas tave kažkas baisaus . Kada pas manepirmus metus neatėjo mano geriausia draugė- labai pykau, nedaug vietos tam turėjau, bet kažkokiom akimirkom, laisvu laiku tiesiog verkdavau- kaip man jos trūko, kaip aš ilgėjausi. Paskui atėjo- ir niekada neturėjom laiko pasikalbėt avirai kodėl gi ji neatėjo anksčiau. Paskui,kažkaip ją stebėdama , kažkokiais pojūčiais pradėjau jausti, kad ji iesiog jaučiasi kalta g.gif , bijo g.gif ir yra tiesiog bejėgė. Kad ji išgyvena visą tą jausmų sumaištį, kokį išgyvenau aš, o vietomis daug smarkiau. Va , tada aš labai gerai pradėjau suvokti, kad kokie mes esam kartais neteisūs, ir kaip nieko negalima teisti, bent jau neišklausius, neįsiklausius, neįsigilinus. Kartais tam, kad draugai mus nelaimėje suprastų ir paguostų patys jiems turim parodyti, jog nedidelė ta mūsų nelaimė, padrąsintumėm juos. Kaip kartu svarbu yra atskirti kada artimas žmogus išgyvena tą patį, bet nežinodamas, suvokdamas savo ribotumą prieš likimą- traukiasi, ir jeigu mums to žmogaus reikia iš tiesų, perlipdami per savo jausmus, išdidumą pirmam ištiesti ranką. O skaudžių žodžių nerink, atleisk ir kuo greičiau tiems įžeidinėtojams- juk tik dar labiau save skaudini, užduodi sau širdį. Nereikia, tegu gyvena jie laisvi su savo sąžine ir protu.
Atsakyti
#564
QUOTE(Lera @ 2008 04 08, 19:57)
dzin ta kalbą, kaip gaila kad ankščiau "nesusipažinom" męs kažkada metus laiko gyvenom tauragei dabar galvoju ar ne tu su invalido vežimukų berniuką vežiodavai?  ax.gif man tada ten taip liūdna buvo nieko nepažinojau bučiau draugė turejus  blush2.gif  nes man vaikiuko negalia akiu tikrai "nebado"  smile.gif

Ne, tai ne aš, nes mes su coliuke nespėjom po lauką pasivaikščioti, vos keturis mėnesius ji su mumis pabuvojo ir taip per tą laiką nemažai ligoninėj pratupėjom. Mūsų mažulės negalia irgi nebuvo tokia, kad akis badytų. Tik valgėm su zonduku.
Jei ne paslaptis, tai kur dabar gyveni ax.gif

Alfija, labai norėčiau su tavim pabendrauti, gal tada kitaip galvočiau. Dabar nežinau iš kur pas mane tiek neapykantos ir pykčio. Negaliu susitaikyt su kai kuriais žmonėmis, o atleisti irgi kol kas negaliu.
Atsakyti