QUOTE(sviesi spalva @ 2007 05 02, 22:40)
Na tai tu, Alfreda, pasiūlyk ką daryti, kad "nešvaistyti savęs", o tikslingai padėti pirmiausia vaikeliui. Tėvai - suaugę, išgyvens. O kūdikiukas? Nepažįstu tėvų. Girdėjau šią istoriją iš pašalinių žmonių. Net nežinau kur tas vaikelis yra.Numanau. Tikrai jo ieškosiu.
Tik niekaip nesuprantu, kaip kažkoks kvailas gėdos jausmas(ar dėl to kad pagimdei neįgaliuką?) gali būti stipresnis už meilę savo vaikeliui?
as nezinau ar gedos jausmas. Kai gime mano vaikas as jauciausi labai kalta galvojau ,kad neturiu teises i ji, kad as ji labai nuskriaudziau , labai viskuo save katinau. Niekuo deta as zinoma buvau, taip atsitiko, bet tada atrode kitaip. Man atrode kad as jo tiesiog nenusipelniau, ir kad gal jam be manes butu net geriau. Bet as turejau mam, kuri sake jog as nusigalvojau visai jau nesamones, buvo kas palaiko. Labai jauciausi kalta, jog vyras isejo, jis net ir nemate vaiko po pirmos savaites mes gi negrizom, buvom ilgai. Galvojau kad jam sugrioviau gyvenima, vaikuisugrioviau net ne gyvenima, apskritai suzalojau, na pasmerkiau, galvojau kad pati gyventi neverta toks ne zmogus budamas. Galvodavau va nakti iseisiu is palatos kur niekas manes nesuras ir tada tai jau save nuteisiu kaip reikiant. Tai o jei manes nebutupalikius taip stipriai mama, tai taip ir butu atsitike. O gi yra kuriu nepalaiko, is kuriu juokiasi negi tau tai naujiena, kad ir i tokius vaikus gatvese greziojasi, ir i mamas irgi. O ligonines kosmara praejai pati, kas zino kaip ten buvo su tuo vaiku ir ka tas sutuoktinis tai mamai sake. O gal jis priverte ja- nu sake jei imi sita, tai as sveika pasiimu ir tu jo nepamatysi, o kiek tokiu atveju buna, moteriske po gimdymo baisiai protinga nebuna. Retai gi kas tikraja palikimo priezasti ir sako. Pasmerkti yra lengvaa, bet visgi reikia stengtis suprasti zmones nu ir padeti jiems.
Gerai kad ieskosi, o suradus ka darysi, su smerkimo nuostat eisi pulti tevu? Tada neieskok, gyvenk viena su savo pykciu. As puikiai isivaizduoju ka isgyvena ir dar isgyvens ta mama.
O siaip tai as ziuriu ne as viena cia tave pakantumo kitiems mokau