Įkraunama...
Įkraunama...

SERGANTĮ VAIKĄ ATIDAVĖ Į VAIKŲ NAMUS

QUOTE(virdzinija 7 @ 2007 03 19, 14:04)
Kodėl auginant neįgaliuką šeima turi subirėti? g.gif Tavo aprašytoje šeimoje nesveikuoliukas prarado ir tėtį nors ir ne tikrą,ir mamą ir brolį,o jei sveikasis vaikas prarastų koją ar ranką(visko atsitinka)jaučiu nuvežtų pas brolį į spec . įstaigą g.gif

Gal todel, kad taip jau dazniausiai buna, deja...
Net pagal elementariausia, sausiausia statistika.
Ar daug zinai seimu kur auginant neigaliuka tevas nepasipustytu padu, o taip pat nuosirdziai ir pasiaukojanciai rupintusi vaiku?
Del darbo praradimo... kazkada jau esu pasakojus kaip vienais metais pati drebejau bijodama prarast darba-vaikas vis sirgo ir sirgo, o as darbe pasirodydavau kaip jaunas menulis-mano direktore zinodama situacija buvo labai tolerantiska, bet galop ir jos nervai neatlaike, kaip ne kaip jai reikia rupintis jos verslu o ne kazkieno vaiku- kol as nuolat slaugydavau vaika, mano darbai arba stovedavo, arba budavo uzkraunami kitiems-kuo niekas nesidziaugdavo.
Dabar aukoju savo vaiko sanatorijas (jau galit pradet smerkt) ir RC del dvieju priezasciu, nes neturiu kur palikt maziuko ir del darbo. Iskaiciuojant kiek laiko as praleidziu slaugydama neigaliuka, o ir maziukas taip pat juk suserga, ir ji taip pat reikia slaugyt, as ir taip gan daznai nebunu darbe. Jeigu dar pradesiu vazinet po sanatorijas ir RC, grubiai skaiciuojant, daugiau nei pusmeti per metus manes tiesiog nebus darbe. Kam reikalingas toks darbuotojas?
Gali mesti darba ir augint vaikiuka, jei turi kita pajamu saltini, o jeigu ne?
Pritariu tam , kad kiek seimu tiek situaciju, todel gana smerkt.
O siaip, pusiau retorinis klausimukas toms, kurios "niekada neatiduotu, nes tai zveriska":
Juk atiduosit, anksciau ar veliau, bet atiduosit, nes neturesit kitos iseities, tiesa, tada tie vaikiukai jau gali but suauge, bet....
Kad ir kaip ziuretum, deja neigaliukai anksciau ar veliau vis tiek atsiduria kokiose nors istaigose, juk nepajegsit ju ziuret kai jie bus suauge, o jus senutes, arba kai jusu nebeliks, manot kas nors kitas aukos save kad ziuretu jusu vaika? Abejoju...
Atsakyti
QUOTE(Meda_a @ 2007 03 20, 12:05)
Gal todel, kad taip jau dazniausiai buna, deja...
Net pagal elementariausia, sausiausia statistika.
Ar daug zinai seimu kur auginant neigaliuka tevas nepasipustytu padu, o taip pat nuosirdziai ir pasiaukojanciai rupintusi vaiku?
Del darbo praradimo... kazkada jau esu pasakojus kaip vienais metais pati drebejau bijodama prarast darba-vaikas vis sirgo ir sirgo, o as darbe pasirodydavau kaip jaunas menulis-mano direktore zinodama situacija buvo labai tolerantiska, bet galop ir jos nervai neatlaike, kaip ne kaip jai reikia rupintis jos verslu o ne kazkieno vaiku- kol as nuolat slaugydavau vaika, mano darbai arba stovedavo, arba budavo uzkraunami kitiems-kuo niekas nesidziaugdavo.
Dabar aukoju savo vaiko sanatorijas (jau galit pradet smerkt) ir RC del dvieju priezasciu, nes neturiu kur palikt maziuko ir del darbo. Iskaiciuojant kiek laiko as praleidziu slaugydama neigaliuka, o ir maziukas taip pat juk suserga, ir ji taip pat reikia slaugyt, as ir taip gan daznai nebunu darbe. Jeigu dar pradesiu vazinet po sanatorijas ir RC, grubiai skaiciuojant, daugiau nei pusmeti per metus  manes tiesiog nebus darbe. Kam reikalingas toks darbuotojas?
Gali mesti darba ir augint vaikiuka, jei turi kita pajamu saltini, o jeigu ne?
Pritariu tam , kad kiek seimu tiek situaciju, todel gana smerkt.
O siaip, pusiau retorinis klausimukas toms, kurios "niekada neatiduotu, nes tai zveriska":
Juk atiduosit, anksciau ar veliau, bet atiduosit, nes neturesit kitos iseities, tiesa, tada tie vaikiukai jau gali but suauge, bet....
Kad ir kaip ziuretum, deja neigaliukai anksciau ar veliau vis tiek atsiduria kokiose nors istaigose, juk nepajegsit ju ziuret kai jie bus suauge, o jus senutes, arba kai jusu nebeliks, manot kas nors kitas aukos save kad ziuretu jusu vaika? Abejoju...

Meda a
Labai dėkoju už nuoširdžiai išsakyta tavo gyvenimišką patirį, juk gyvenimas pats rodo kaip turime elgtis. Man labai galia, kad tau teko tą patirti, bet aš niekada nenustosiu žavėtis ir lenkti gavą prieš tokius žmones , kurie aukoja viską, kad tik neįgalus vaikelis augtų šeimoje.
P.s. Būtinai duosiu tavo pasisakymą paskaityti draugei,kad nesijaustų tokia kalta, ir nors kiek apramintų savo širdies skausmą.
Reiketų nors vienam pamatyti žmogų, kuris grįžta aplankęs savo vaiką tokiuose namuose. Žmogus čia net netinkamas žodis, grįžta tik žmogaus siluetas, kuris paskui mažiausiai savaitę negali grįžti į pilnavertį gyvenimą, nes visada galvoja ar teisingas buvo priimtas sprendimas...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo radminta: 20 kovo 2007 - 11:19
QUOTE(radminta @ 2007 03 20, 12:18)
Meda a
Reiketų nors vienam pamatyti žmogų, kuris grįžta aplankęs savo vaiką tokiuose namuose. Žmogus čia net netinkamas žodis, grįžta tik žmogaus siluetas, kuris paskui mažiausiai savaitę negali grįžti į pilnavertį gyvenimą, nes visada galvoja ar teisingas buvo priimtas sprendimas...

Tikrai nuosirdziai suprntu ir uzjauciu tavo drauge... tikriausiai sunku palikti savo vaikiuka ir iseiti...bet gyvenimas yra ziaurus... Jeigu ji taip apsisprende,vadinasi tikrai kitos iseities nebuvo...
As nezinau kaip bus ateity...niekas to nezino... Bet dabar as galiu savo saulytei atiduoti visa save. Nemanau,kad tai auka,tiesiog begaline meile. Bet aisku,kiek zmoniu ,tiek gyvenimu... Smerkti mes neturime jokios teises 4u.gif
Atsakyti
...aš turiu saulės zuikutį.Niekada negalvojau jo palikti.Tik kaip pagimdžiau ir sužinojau situaciją, norėjau numirt su juo kartu, bet negalėjau, nes tai ne mano valioje ir dar buvau palikusi namuose vyresnę dukrytę.Neturėjau teisės jos palikti be mamos.Dabar negaliu sau dovanoti už tas mintis.Baimė buvo iš NEŽINOJIMO.

Nieko čia nėra tokio baisaus.Nuo tarybinių laikų mums yra įspaustas kažkoks gėdos ir baimės kvailas jausmas dėl neįgaliukų.

Nesmerkiu, bet be proto gaila to vaikelio. Yra visiškai kitas vaikelio vystymasis ir įprasto, kai juo rūpinasi mama(šeima). Jam reikia glamonių ir šilumos kuriuos gali duoti tik jo artimiausi. Man taip skaudu, kai palieka mažiukus cray.gif . Jiems taip reikia mamos...
Saulės vaikiukai šiais laikais būna visai netipiški.Jie labai mažai skiriasi išoriškai.Labai dirbant galima labai daug pasiekti.Tik labiausiai jiems reikia mamos...
Man taip kyla noras pasiimti dar vieną paliktą Sauliuką...

Aš nežinau ką reikia daryti, kad jų nepaliktų...Žmonės, nepalikit savo vaikiukų...
Atsiprašau, tik man dar labai jautru... cray.gif
Atsakyti
Pritariu tavo mintims,man irgi ta tema kažkaip labai skaudi..taip gaila tų paliktų mažiukų,kad nori nenori negaliu pateisinti tėvų ar pritarti jų poelgiui..
Labai pikta,kad tokie bejėgiai sergantys vaikiukai,gyvena valdiškuos namuos..,kai mamos meilė jiems yra viskas..
Mano Airidukas neturi žymių emocijų,jo būklė sunki,bet,kai pasiimam pas save į lovą su vyru ar savaitgalį žiūrim televizorių,o jis guli vidury,matosi toks laimingas būna,šypsosi prisiglaudęs..todėl nė pagalvoti negaliu,kad jis kažkur būtų kitur..
Atsakyti
ir vistik smerkiu.Nurimus pirmoms emocijoms, galvoju, kad negalima palikti kūdikiuko. Jis bejėgis, mažutis ir dar sergantis žmogutis , o jį palieka dar didesnėms kančioms blink.gif . Žmonės, kur jūsų sąžinė?

Suprantu tik tuos atvejus, kai mama garbaus amžiaus ir jau ja pačia reikia pasirūpinti. Tada neįgaliukai paprastai jau būna užaugę(kad ir neįgalūs), tada kitaip viskas. Bet palikti tik gimusį kūdikiuką, net nepabandžius Jo auginti...

...niekada nesuprasiu...
Nesielkit taip, labai prašau... Ir įkalbėkit savo draugę pasiimti atgal savo mažylį. Ir jei galima greičiau...
Papildyta:
niekada nėra vėlu pasiimti atgal.Galima pasitaisyti suklydus.
Atsakyti
QUOTE(radminta @ 2007 03 20, 13:18)
Meda a
Labai dėkoju už nuoširdžiai išsakyta tavo gyvenimišką patirį, juk gyvenimas pats rodo kaip turime elgtis.  Man labai galia, kad tau teko tą patirti, bet aš niekada nenustosiu žavėtis ir lenkti gavą prieš tokius žmones , kurie aukoja viską, kad tik neįgalus vaikelis augtų šeimoje.
P.s. Būtinai duosiu tavo pasisakymą paskaityti draugei,kad nesijaustų tokia kalta, ir nors kiek apramintų savo širdies skausmą.
Reiketų nors vienam pamatyti žmogų, kuris grįžta aplankęs savo vaiką tokiuose namuose. Žmogus čia net netinkamas žodis, grįžta tik žmogaus siluetas, kuris paskui mažiausiai savaitę negali grįžti į pilnavertį gyvenimą, nes visada galvoja ar teisingas buvo priimtas sprendimas...

O reiketu nors vienam zmogui pajausti( o ypac mamai,kuri paliko savo vaikuti),ka jaucia paliktas vaikutis,kokios jo emocijos,mintis,koki siauba isgyvena tas mazas zmogutis,be mamos silumos,glamoniu ir t.t.
Niekada nepateisinsiu tokio elgesio,pati mirsiu is skurdo,bado,ligu,bet savo vaiko niekada nepalikciau,kad ir koks jis butu----sveikas,ligotas,apsigimes ir t.t.NIEKADA.
Atsakyti
auginu pora vaikuciu ir 18 metu neigalia dukra auginu ir niekada nebuvo minties dukra atiduot i valdiskus namus, man tai reiske dar baisiau nei pasidaryt abrazija..........
stengiausi kad ne vienas nebut nuskriaustas labai, kam reikejo labiau demesio tam ir daviau, negyvenau prabangoja bet meileja, kam zemeja prabanga, i kapus jos nenusinesi, o meileja gyvenant su savo artimais ir brangeis zmonemis senatveja turi kuo pasidziaugt..........
kitos sako vistiek reiks juos palikt kaskam, taip reiks, bet jie bus uzauge ir patys nores iskris is savo lizdo, tai visai kas kita......... galeciau labai daug rasyt, bet manau ir pacios suprasit ka norejau pasakyt, jei ne galim diskutuot dataliau....
Atsakyti
jokiu budu nepateisinu doh.gif
Atsakyti
QUOTE(melodija @ 2007 04 04, 14:41)
auginu pora vaikuciu ir 18 metu neigalia dukra auginu ir niekada nebuvo minties dukra atiduot i valdiskus namus, man tai reiske dar baisiau nei pasidaryt abrazija..........
stengiausi kad ne vienas nebut nuskriaustas labai, kam reikejo labiau demesio tam ir daviau, negyvenau prabangoja bet meileja, kam zemeja prabanga, i kapus jos nenusinesi, o meileja gyvenant su savo artimais ir brangeis zmonemis senatveja turi kuo pasidziaugt..........
kitos sako vistiek reiks juos palikt kaskam, taip reiks, bet jie bus uzauge ir patys nores iskris is savo lizdo, tai visai kas kita......... galeciau labai daug rasyt, bet manau ir pacios suprasit ka norejau pasakyt, jei ne galim diskutuot dataliau....

Lenkiu galvas pries tokias mamas wub.gif wub.gif wub.gif Juk kiek jums reikejo vargelio nuvargti,kol uzauginot savo vaikelius.
Atsakyti
nepateisinu. Negalima taip.
Atsakyti
aš sutinku kad tai neatleistina,bet ne visi gli būti vienodai stiprūs,džiaugiuosi kad man artimieji padėjo ir neleido padaryti kvailystės,dėl kurios būčiau graužusi save visą gyvenima,tačiau žinau tokių atvejų kai mama tiesiog pavargsta ir nelieka kitos išeities,aš neteisinu tiesiog liūdna labai tema ir liūdna kad nevisi turi tos stiprybės verysad.gif
Atsakyti