SERGANTĮ VAIKĄ ATIDAVĖ Į VAIKŲ NAMUS

Matai, Ausrytuk, mano galva dar labai svarbu kokio amžiaus vaikelis(mūsų dar leliukai, arba dar vaikai, o ne suaugę neįgaliukai kaip supratau tavo atveju).Suaugusiam svarbu kokia ta negalia ir kiek gali pasirūpinti namiškiai.

Mes nelygiose pozicijose.Kaip gali palikti naujagimį????Aš dar stipri(Dieve duok), sveika kaip galėčiau palikti savo kūdikėlį???Net šiurpas nukrato.Nežinau kaip bus ateity, nei vienas nežino.Gal aš atsisėsiu į invalido vežimėlį...

O gailėtis to, kad auginai SAVO neįgalų vaikelį ir jam mirus dėstyti vos ne kaip gera ir lengva patapo - mano akimis - žema.

maniskei jau 2 metukai. niekada negalvojau jos atiduoti i kokia istaiga. auginu pati viena. man kaimyne sake jei ji turetu toki vaika,tai kaip chemike sugalvotu kaip jam palengvint gyvenima,arba i vaiku namus atiduotu. kraupu klausyt tokiu dalyku. vaikas nesuniukas,nenumesi ir neatiduosi. dievulis dave tai ir turi nest savo kryzeli

aš neturiu neįgalių vaikučių, tik šiaip ligonę. \aš tik pabandžiau pasakyti, kad aš suprantu ir niekaip negalėčiau smerkti tų katrie atiduoda, nes nė viena nebuvom to kito kailyje, iš šalies nieko nesimato, rusai turi gerą posakį -žiužaja duša- potiomki. Tavo mažutėlis ir tau žinoma atrodo dabar taip, ir dar tavęs daug darbelio ir bandymų džiaugsmų ir atradimų.Dabar kad negalėtum, suprantu, o kaip bus vėliau tikrai nežinom, tai gal ir nereikia nei smerkti atiduodančių, nei aukštinti neatiduodančių.Tiesiog priimti kaip gyvenimą,kaip realybę, gerbti kitus ir tiek.
O apie tetos žodžius aš jau sakiau, man jie baisūs už pačius baisiausius.

Niekada negaleciau gyventi,zinodama,kad mano vaikas tarp svetimu Kol as gyva ir sveika,tol mano mazule bus su savo teveliais Neisivaizduoju,kad galetu buti kitaip. Stiprybes ir daug meiles mamytems auginancioms serganciu vaikucius

ir aš kol gyva, tol jis su manim ir jau dabar galvoju, kaip sukurti jam puikias sąlygas po manęs.Gal pasiseks.Niekada nesuprasiu tų tėvų, kurie atiduoda vaikučius sveikus ar sergančius.Niekada nesuprasiu.Tiesiog aš jau tokia.

AUŠRYTUK,aš linkusi aukštinti neatiduodančius savo vaikučius į prieglaudas,nes tie auginantys neįgaliukus yra tėvai iš didžiosios raidės,na apie smerkimą pasakysiu tik tiek ,kad pasirinko ne mano pasirinktą kelią kažkaip painiai čia gavos Na psichinė ligonė juk taip pat neįgalumas?ar ne?ar sunku pripažinti,kad turi neįgalų žmogų?
Papildyta:

stiprybės tėveliams,sveikatytės vaikams

Virdžinija, nelabai supratau kuo ligonis yra neįgalus?Ji tiesiog serga, turi ligą, neįgalumo kol kas niekas nesiūlo, gal ir nepasiūlys , o aš turiu pripažinti, atleisk ką? Neįgalumą, kokį?Mergina mokosi sėkmingai aukštojoje mokykloj sėkmingai, gauna padidintą stipendiją, vėliau dirbs, ir ką?Mane dažnai radikulopatijos priepuoliai sugriebia- reiškia aš irgi neįgali, nu taip išeina, matyt reiks paprašyt kad kas pripažintų tokia .
Mano giliu supratimu žmonės atiduodantys vaikus į specializuotas įstaigas, ten kur jiems yra tinkama priežiūra dėl savo vaikų padaro žymiai daugiau, nei tos kurios įsirėžusios velka tai, ko panešti negali. Va pasiaukojančiam auginime, slaugyme, įtempiant į tą procesą visus aplinkinius nematau nieko anei gero, anei gražaus aei žavinčio.Yra dar ir kiti neįgalūs- aklieji ir kurčnebyliai- juos irgi atiduoda į internatus, tai tada davai ir tuos po puodais pavožt ir laikyt , o kodėlgi ne?O kiek tarp jų sus sutrikusiu intelektu tų aklų ir kurčių.
Ir dar yra toks pastebėjimas labai rimtas, kadangi dirbau ir dirbu su neįgaliais vaikais ta vakai iš pensionų ir internatų yra prie gyvenimo prisitaikę daug labiau, nei tie kurie yra "naminukai".

nelabai noreciau sutikt su tavo nuomone. visi nori augti seimoje, neisimtis ir neigalus vaikai. paziurek sveiki vaikai is vaiku namu iseina traumuoti,o neigaliukai jie jautresni viskam. tempsiu kiek galesiu,bet savo vaiko neatiduosiu i jokiu slaugos namus. gal tu taip manai,kai savo tokio neturi?

va su tuo,kad is pensionu gyvenimui daug daugiau prisitaike,nei naminukai,NESUTINKU .kiek man teko matyt pensionuose gyvenancius,tai visad pagalvodavau,kad jei tevai nebutu ju besirdiskai atidave,jie butu daug daugiau gyvenimui prisitaike,nei gyvendami pencione.Namie auginami jie mato daug daugiai,tevai stengiasi kuo daugiau ligoniuka supazindint su pasauliu su gyvenimu,o pensione as tyliu,ten baisu ,laikomi jie tarp keturiu sienu ir kuom jie kazin daugiau prisitaike gyvenimui???????????? Nemanau jei savo vaika ten buciau atidavus,nemanau,kad ji butu ten tiek pasiekusi,ka ji yra pasiekusi dabar,gyvendama su ja mylinciais zmonem :wub:Nei uz ka pasaulije savo sauleles neatiduociau i jokius pensionus.

gal ir todėl taip manau, o gal todėl, kad pensionatų, pensionų darbą matau iš labai arti, ir man yra matoma labai daug ko- svarbiausia neįgaliukui šiaip jau yra ne meilė, ji visgi yra antroje vietoje, pirmiausia yra ir svarbiausia daugeliui-skausmo, fizinio skausmo pašalinimas, jo nebuvimas pastovi reabilitacija, profesionali o ne mamų savamokslė dažniausia. Prieš purškiant visada siūlau apsilankyti ir Vilniaus kūdykių namuose, ir Lakštingalų gatvėje, ir I- internate, o paskui jau liuobt savo nuomonę, apie tai kaip ir kur yra pasistengta, kur ne.Va tokios nuomonės kurios paskui save neturi jokio realaus nei pamatymo nei pagrindo mane pykdo ir kartais tiesiog siutina.Neturit čia nė viena atrodo paaugusio su sunkia ar visiška negalia vaikiuko, na tiek kad jau būtų pribrendęs reikalas pamokyti amato ar šiaip save apsitarnauti-gal čia visos gyventi žadat amžinai .Nesuprantu tokios egoistinės meilės, garbės žodis- nu kas iš tos tavo meilės, jei tas vaikas be tavęs bejėgis, tai gal tu žmogeli apsispręsk ir sugalvok kaip nors ko tu tikrai sieki, ko tu tam vaikui linki.Gerais norais ir pragaras grįstas.Mano supratimu svarbiausia yra kiek įmanoma fiziškai pastatyti jįant kojų- kasdieniniai masažai, baseinai, makštos specialiai įrengtose ir jjiems pritaikytose treniruoklių salėse, visas vyksmas tik specialistų priežiūrojež koks čia siaubas niekaip nesuprantu ir nesuprasiu.Kas iš tos namuose pasamdytos bobutės, o kad ir med. sesers- nėra jokių prietaisų ir galimybės dirbti.Galų gale, o kaip juos darbo moko- pirtaikytos staklės, specialios siuvimo mašinos galų gale spec. programos bendrųjų dalykų.Kodėl tas vaikas negali gyventi ir reabilituotis taip kaip jam ir priklauso, kas jums draudžia tą vaiką lankyti kasdien ir būti su juo kiek norit.
Dėl nematymo kažko, na pirmiausia tai su ligoniu kuris gali tik gulėti į teatrus nekeliausit ir jūs, visur kitur galinčius judėti invalido vežimėliuose veža ir užsienius neskaitant visos Lietuvos, esu giliai įsitikinus, kad pensionų vaikai pamato daug daugiau nei jūs galite suteikti, iki savo pilnametystės jie būna aplankę praktiškai visas įmanomas Lietuvos vietas ir planine tvarka perėję visas sanatorines-reabilitacines įstaigas, nebeskaitant reabilitacijos ir kadieninės specialistų korekcijos tose globos įstaigos kuriuose jie yra.
Ir dar, skiriasi vaikai ir labai skiriasi pensijonuose užauginti, lankantys reabilitacinius užsiėmimus nuo tų kurie yra laikomi namuose ir rebilituojami meile.Naminukai nuo visų likusių skiriasi kaip diena nuo nakties.Su sunkesne negalia pensiono vaikas užduotis atlieka greičiau ir geriau , nei su gerokai lengvesne negalia naminukas. atsipeikėkit gi galų gale prieš ką nors smerkdamos ar aiškindamos, gal nors kuo nors palčiau pasidomėkit kaip yra užsienyje galų gale, kur ir kaip ten gyvena neįgalūs vaikai.

Matai, Aušrytuk, gali turėti savo nuomonę, bet šitoj vietoj neturi žalio supratimo(nesupyk).Kaip tik dabar pagal naujas programas neįgaliukus skatina auginti tik šeimose ir kuo labiau integruoti į visuomenę, o ne uždaryti į rezervatus.O ko jau tėvai negali pavežioti į procedūras, gal net kokį dienos centrą, kaip visam normaliam pasauly.Tarybiniais laikais sukišdavo visus už grotuotų internatų ir vaidindavo, kad pas mus tokių nėra.Mano galva - tai nusikaltimas žmoniškumui.Kiekvienas turi turėti teisę būti savo šeimoje.Jei ta šeima ne degradavusi.

šiais laikais labai daug ką skatina, bet to skatinmo priežastys yra visiškai ne tokios , kaip žmonės galvoja.Neįgalius žmones, vaikus valstybei yra pigiau laikyti namie, nei leisti dėl jų pinigus.Bet apie finasines problemas, kitas socialines peripetijas tu nė žalio supratimo neturi(nepyk ).