SERGANTĮ VAIKĄ ATIDAVĖ Į VAIKŲ NAMUS

MAN NUOSIRDZIAI TAVES GAILA...

Aha, <Kiss>, o man gaila tų, kurie nesugeba suvokti kad yra tiesiog kitaip manančių žmonių. Nesuprantu rimtai iš kur tas priešiškumas. Gal dėl to kad nerinkau žodžių ir išsakiau tiesiai kaip galvoju? Juk buvo ir kitų panašiai pasisakiusių. Ir kad galbūt pačios taip darytų? Tik jos gal pasakė švelniau. Kitais žodžiais. Kur problema? Ar jei vyniosi į vatą - esmė bus kita? Atsiprašau, jei ką įžeidžiau, tiesiog nematau tikslo apsimetinėti kitokia nei esu, rinkti žodžius ir panašiai , esmė juk liktų ta pati. Ar dėl to, kad mano kalbose nebuvo žodžio "galbūt" o pasakiau griežtai ir tvirtai? Ar čia problema kad aš pripažinau, kad nesugebu besąlygiškai mylėti? Ar tame kad vaikų nenoriu? Ar tame kad visiškai neįgalaus vaikelio neauginčiau? Ar jus nervina tai, kad viskas buvo pasakyta ne tokiu tonu kaip jum norėtųsi?
Juk minėjau, kad nesu nusiteikusi prieš neįgalius, ir kad gerbiu tas mamas kurios geba auginti visiškai neįgalų vaikelį. Ir pagrindinė mintis - kad būtent aš nesugebėčiau ir neauginčiau, būtent aš kažko nedaryčiau arba daryčiau. Ir apie tai kad neįgalieji - bauda visuomenei - paaiškinau nesupratusioms kad iš ekonominės pusės. Ir tai tiesa juk. Toks faktas. Kam dabar pykti. Jei aš tapsiu visiškai neįgali - ir aš būsiu ta bauda visuomenei. Dar pasakiau kad yra ir visai kitas požiūris į juos. Čia nėjo kalba apie tai kad jiek kažką padarė ir pan. Aš suvokiu kad jie nekalti dėl to.
Tikrai nesuprantu, už ką dabar mėtytis akmenimis?

gali to savo iskrypelisko poziurio po simta kart cia nerasyti,uzteko ir vieno kart,manau,kad cia uzsuki tik tyciotis,nes pas pacia tolerancijos nuuulissss... daugiau nesiruosiu tavo pasisakymu skaityt,nes jie slykstus...

Is pradziu tikrai galvojau, kad nerasysiu sioje skiltyje. Juolab, kad Simulcika pati, kiek suprantu turi negalia (jei suklydau, atsiprasau).
Neteisiu taves, nepriekaistausiu, bet pasiulysiu viena dalyka. Kada nors pati nueik i tuos "valdsikus namus" ir pazvelk tiems vaikuciam i akis. Ir jeigu tai, ka pamatysi nei kiek nesuvirpins tavo sirdies, tai gal geriau tu is viso nebegalvok apie vaikeli
Juk net ir esant vaikui sveikam gali buti daug problemu - alkoholis, narkotikai, prostitucija... o ka gali zinoti, nei viena nesam nuo to apsaugotos Ka tu darysi tada? Irgi varysi lauk vaika is namu?

tai jei ji pati turi negalia,kazin ar ji irgi bauda visuomenei? ar jei negalia lengvesne tai nebauda?ai vienu zo,as irgi nebeskaitysiu

Ne, šiuo atveju aš ne bauda (vėlgi ekonominiu požiūriu) , nes sugebu dirbti, ir daug daug kitų neįgaliųjų taip pat sugeba dirbti. Jie ne bauda. Ir kitu požiūriu visiškai neįgalūs taip pat nebauda. ir jau rašiau kodėl. Ir šitą dalyką apie baudas/nebaudas pateikiau kaip faktą, o ne kaip savo nuomonę. Savo nuomonę reiškiau tik apie auginimą/neauginimą.
Kitkas ape tolerancija - kur matot kad aš netolerantiška? Gerai, dėl manęs galit galvot ką norit . Tai pas jus tolerancijos nulis - nes jus nesugebat suvokti ir matyti toliau savo nosies. Ir žinot ką - iš pradžių tikrai buvo ir gaila jūsų, ir su pagarba žiūrėjau į jus, kaip i moteris , motinas. Dabar jei atvirai - esat tiesiog piktos bobos, lojančios ant visų kas mano kitaip, nesugebančios įsisiskaityti, besikabinėjančios prie kiekvieno žodžio., bet nesuvokiančios kas norėta pasakyti. Pagarbos kaip moterims jums nejaučiu - tik kaip motinoms. Panašu kad esat iš tų, kurios laukiat tik kaip prie ko prikibti, ir daugiau nieko nereikia. Ir visur bandot įžiūrėti tyčiojimąsi. Atsigaukit.

kiekvienas turi teisę reinktis...o kas yra "iškrypėlis"...tai toks, kuris turėdamas kokį nors nesveiką ( nedraugaujantį su sveiku protu ) potraukį, tuo pačiu traumuodamas aplinkinius žmones emocionaliam lygmeny ( kartais sužalodamas kitą žmogų ir fiziškai )....ir patiriantis dėl to pasitenkinimą...įvairialypį...
Simulcika tikrai ne iškrypėlė...turėti kitokią nuomonę, nėra iškrypimas, kitu atveju visi mes čia iškrypėliai, nes vis tiek atsiras klausimas, kuriuo mūsų nuomonės nesutaps...
Iš kitos pusės Simulcika tu juk supranti, kad čia susidursi su itin jautriomis šiuo klausimu asmenybėmis...kurios toli gražu ne visada gali šaltakraujiškai skaityti kitokią negu jų pačių nuomonę....
Aš esu nešališkas žmogus, nelinkusi smerkti ar gailėtis žmonių už jų kitokią nuomonę....jeigu man tektų susidurti tiesiogiai su negalia ( visko gali būti ) aš būčiau linkusi spręsti susiklosčiusią problemą...bet jokiu atveju ne užsiiminėti demagogija ir kitų žmonių smerkimu, už tai, kad nusprendė patikėti neįgalaus vaikiuko priežiūrą kitiems....
Kaip ir pvz jeigu aš užsiimu labdara, nesmerkiu tų, kurie to nedaro...kokią turėčiau teisę? O juo labiau jeigu pati neužsiimčiau ( čia taikytina tiems, kas patys niekada nebuvo susidūręs su negalia, o tik pirštais į kitus rodo ) kokią turėčiau teisę smerkti kitus?
Man baisu, kai geri žmonės dega iš neapykantos kitamaniams, priekaištauja ir panašiai....ar tai mamai, kuri nesugebėjo išauginti ir būti visada šalia neįgalaus veikelio kas pasiūlė realią pagalbą? Ar kas buvo šalia, kai jai to labiausiai reikėjo?
Ar tai buvo ne mūsų reikalas, juk ne su mumis? Kokią teisę mes tada turim smerkti....o tie, kad yra kada nors padėjęs ir palaikęs, vargu ar kada smerks...
Vietoj to, kad švaistytume savo energiją negatyvui geriau pagalvokim, ką galim gero padaryti, gal kam reikalingas mūsų palaikymas, parama, gal kas dar mūsų dėka šiandien nusišypsos
Sėkmės visiems, stiprybės linkių ir tarpusavio supratimo

Oi smagu, kad atsirado bent vienas nešališkas žmogus. Sutinku, kad tom mamom, kurios augina neįgalius vaikelius gal ir sunku šaltai pažiūrėti į kitokį požiūrį, bet...nemanau kad reikia švaistytis "malonybiniais" epitetais dėl to. Taip, galbūt nebuvo jum malonu išgirsti mano nuomonę, gal perdaug žodžių nerinkau. Bet ar man reikėjo apsimetinėti?
Ir jei atvirai, mano nuomonė būtent tokia, dėl to, kad pačiai teko susidurti su visiškai neįgaliais vaikais, todėl ir manau, kad bent jau aš tai nesiaukočiau, per daug žiauru visa tai.....

As jau ir anksciau pasisakiau,kad nesmerkiu tu mamu kurios atiduoda vaikelius. Galbut neimanoma juos priziureti namu salygom,galbut nera kitos iseities...
Bet <simulcika> sakyti, kad jie bauda visuomenei-tai jau virs visko
Niekada nesutiksiu su tokia nuomone.

Vir,
kas tau sakė kad čia mano nuomonė? Čia tiesiog pateikiau kaip faktą ir tiek. Tik išsireiškimą gal nemalonų pritaikiau ir tiek. jei ką užgavo - atsiprašau, ateity pasistengsiu parinkti žodžius (šiaip retai kada renku, tai pastebėjau kad problemų dėl to būna)

vaje, kaip pasiskaicius sia temele uzvire kraujas. nu kad sveika mergina svaistytusi tokiais pasisakymais tai dar dar, bet dabar....pats jau laikas butu nors karteliais pramankstint smegeneles, butu lengviau rinkt zodzius.

na merginos, ar jus veikt neturit ka? riejates del kazkieno pasakytos nuomones, lyg irodzius savaja tiesa kazkas pasikeistu.Juk tai forumas, vieta kur gali issakyti savo nuomone, kad ir kokia ji butu...
Simulcika, nuosirdziai linkiu kad tau niekada netektu patirt ka tai reiskia nesveikas vaikutis. Zinai kodel? tiesiog kad nereiketu keisti kategoriskos savo nuomones. Butu visiskai suprantama (bent jau man) jei prie visko pridetum zodeli "gal" - gal neaugintum, greiciausiai neaugintum ir pan. Niekada nezinai kaip butu jeigu butu, gali tik spelioti
Ta pat galeciau pasakyt ir toms, kurios kategoriskai pareiskia "niekada neatiduociau". Kategoriskumas, mano manymu, didziausia kvailyste - niekada nesakyk niekada, nes nezinai kas butu jeigu butu, kad ir kaip banaliai tai skambetu Kiekviena is cia rasanciu zino dabartine savo situacija, ir pagal ja susidariusia nuomone, bet ji gali labai greit pasikeisti, nutikus kazkam ko ir nesitikejai.
Zodziu merginos, bandau pasakyti tik tai, kad kazka pasmerkti - labai paprasta, tik ar nors viena turime tam teise?
Reikst kategoriska savo nuomone taip pat reik atsargiai, kad neatsisuktu tai pries tave pacia

P.s.Simulcika, mazutis pastebejimas, jei teisingai supratau, tai globotum savo teva, mama, vyra ar kita nelaimes istikta savo "artima zmogu" (pati taip pavadinai). Bet ar nemanai, kad vaikas- artimiausias zmogus? Neturint vaiku, motinyste isivaizduoji kiek kitaip, nei tada, kai is tiesu paimi ta mazuti, savo vaikuti ant ranku. Tada viskas atrodo kitaip... Tada jis tampa toks artimas, kad del savo vaiko gali piestu stotis ir pries teva, ir pries motina, ir pries vyra...

mano kaimyne augino autizmu serganti berniuka. Paauglystej, kaskart isejus i laiptine ir isgirdus jo riksmus, pagalvodavau, kad as tai nesugebeciau tokio vaiko augint, isproteciau nuo to kasdienio rekimo, ir ka... maniskis vaikas rekia dar garsiau ir baisiau, bet auginu ir dar neisprotejau. Kitas klausimas, ar dar ilgai auginsiu ji pati, bet tai jau susije su realiom fizinem galimybem, o ne su jo keliamu triuksmu ir pan.