QUOTE(trude @ 2006 11 29, 16:10)
Skaitydama piktinausi, stebėjausi, buvau sujaudunta. Nesuprantu kaip žmonės gali būt taip kategoriškai nusiteikę. Gyvenimas nenuspėjamas, niekada nežinai kas gali atsitikti rytoj. Labiausia stebina tai, kad moterys taip drąsiai ginčijasi apie tai ko nėra patyrusios pačios. Gal verta pagalvoti toms drąsuolėms, kad negalia gali ištikti kiekvieną ir suaugusį. Ir kaip tada? Džiaugtųsi tikriausia, kai artimieji atiduotų į globos įstaigą ir pasakytų gyvenimas tik vienas ir mes jį norim nugyventi kuo geriau, o tu mums trugdai. Jokių būdu aš neturiu omenyje tų mamų, kurios turi vaikučius su labai sunkia negalia ir reikalinga specialistų pagalba, galų gale reikalingas ir poilsis, asmeninių poreikių tenkinimas. Manau kai mama laiminga, tai ir vaikutis laimingesnis auga. Bet nesuprantu tų, kurios taip drąsiai kalba, kai pačios vaikų dar neturi. Nikada, nesakyk niekada. Nesam tikri dėl savo ateities. Kai studijavau, maniau tikrai niekada negalėčiau dirbtiu su vaikais turinčiais negalią, nežinojau kaip su jais bendrauti.GYvenimas davė progą išmokti , pati pagimdžiau vaikelį su negalia. Ir tikrai jo niekada neatiduosiu. Nes labai myliu.
Ir labai skaudžiai skambėjo kai kurių nuolat linksnuojami daunai. Gal geriau skambėtų vaikai turintys dauno sindromą. Mes gi nevadinam žmones sergančius vėžiu vėžininkais, astmininkais ir t.. Kur dingsta asmenybė? Kodėl nuasmeninam šiuos vaikus. Aš auginu tokį vaikutį ir matau kaip formuojasi jo asmenybė, charakteris. manau tą gali pasakyti ir kitos mamos. Tik tos kurios nežino ką tai reiškia, labai jau švaistosi tokiais žodžiais.
Ir labai skaudžiai skambėjo kai kurių nuolat linksnuojami daunai. Gal geriau skambėtų vaikai turintys dauno sindromą. Mes gi nevadinam žmones sergančius vėžiu vėžininkais, astmininkais ir t.. Kur dingsta asmenybė? Kodėl nuasmeninam šiuos vaikus. Aš auginu tokį vaikutį ir matau kaip formuojasi jo asmenybė, charakteris. manau tą gali pasakyti ir kitos mamos. Tik tos kurios nežino ką tai reiškia, labai jau švaistosi tokiais žodžiais.
Kazkurioje temoje jau nagrinejome, jog zodziai "daunas", "invalidas", "issigimelis" ir pan. - tai senu laiku "palikimas" Mes, visos, auginancios vaikucius, slaugancios artimuosius bei palaikancios isskirtinio likimo zmones - zmones su negalia, drauge turime pakeisti tai savo pavyzdziu, savo gyvenimais (mums jau iprastais ir laimingais) ir padaryti taip, kad madingas siais laikais issireiskimas "neigaliuju integracija i visuomene" neliktu tik greitai praeinanciu mados reikalu...