Sveikos,
Perskaičiau visą temą nuo pradžių...ieškojau už ko "užsikabinti", bet....Gal bus čia mane labai pasmerkusių, bet tiesiai pasakysiu...Turiu dvi mergaites ir dabar laukiuos trečios....prieš keletą dienų sužinojau,kad vėl mergaitės....Vaikštau ištisoj depresijoj, išverkiau visas akis, o kaip nusiraminti nežinau..Tris metus kalbinau ir kviečiaus mintyse sesėm broliuką...Ir kai pastojau, nors ir neleidau sau džiūgaut , bet giliai širdyje galvojau,kad gavau,ką šaukiau...
Jaučiuos taip, lyg būčiau padarius nedovanotiną klaidą, esmė tame, kad nebūčiau norėjus išvis trečio vaiko, jei būčiau žinojus,kad vėl bus dukra. Rizikavau. Ir ištraukiau nelaimingą bilietą. Nežinau, kaip susitaikyt.....
Ir žinau, kad bus tokių, kurios rašys, kad "svarbu sveikas vaikas, reik tuo džiaugtis ir pan..."...Taip, suvokiu tą....suprantu protu. O širdimi nenoriu dar vienos mergaitės, nenorėjau ir nenorėsiu...Viskas du kartus patirta, kokia prasmė...
Buvo čia mamų, rašiusių, kad rizikuotų su trečiu vaiku,jei žinotų,kad berniukas....NERIZIKUOKIT....Nebent mokėsit susitaikyt, nepasisekus, nebent giliai širdyje norit aplamai vaiko, nebūtinai tik berniuko...
Jaučiuos susigadinus gyvenimą....