Vyras ir moteris - TIK draugai

Viską kuo puikiausiai supranti, ne mažas vaikas esi. 

Na, tai aš jau minėjau, kad pažįstami esam n metų ir buvom klasiokai. Man toks klausimas kilo: jeigu eitų su klasioku, tai būtų nieko tokio, ar ne? Bet jeigu eina su klasioke, tai tada jau blogis? Galit skirtumą paaiškinti? Aš tai kažkaip nesuprantu

Viską kuo puikiausiai supranti, ne mažas vaikas esi. 

Niekas nesako, kad reikia nutraukti bendravimą su TIK draugais, tačiau manau atsiradus šeimai, tas bendravimas turi įgauti kitą pavidalą, būdą ar santykį. Tokio bendravimo koks buvo iki tol tiesiog ir negali būti, nereikia kurti pasakų, kad toks bendravimas-susitikimai, kavos gėrimai, žinutės, pokalbiai, ir visa kita, o jei dar daro abi pusės, stiprina šeimą. Dar visi stebisi kodlė tiek skyrybų ir trumpalaikių santykių, todėl,kad supratimo ir pagarbos šeimai neliko. Oi kaip griežtai pasakiau.   

Nereikia galvoti, kad visi supranta taip pat, kaip jūs O man tikrai toks elgesys nesuvokiamas, nes aš gyvenime ir pati labai vertinu laisvę plačiąja prasme (nemėgstu, kai man kažkas aiškina, su kuo bendraut, nebendraut ir t.t.), todėl niekada neribojau jos ir kitiems, nes juos irgi laikau laisvais.

Gali drausti, kiek nori, sakoma, jeigu norėsi išduoti - tai padarysi ir per rakto skylutę

Ir nekalbu apie viso bendravimo ribojimą, o apie tą, kuris bent jau mano konservatyviomis akimis, atrodo nederamas. Kaip ir sakiau visokie pasivaikščiojimai, išvykos dviese su kažkokia "drauge". Geriausia draugė vyrui turėtų būti žmona

Aš matau prieštaravimą jūsų mintyse. Lyg ir pripažįstat, kad jeigu vyras norės išduoti, tai išduos ir neturėdamas draugių. Bet vis tiek jaučiatės nesmagiai, kai jis su drauge išeina kad ir pasivaikščioti?

O be geriausios draugės žmonos šiukštu kitų gerų būti nebegali? O mano minėtoj situacijoj žmonų / vyrų dar nėra

Beje, kadangi nekalbat apie bendravimo ribojimą, bet vis tiek netinka nei pasivaikščiojimas, nei arbatos gėrimas, tai koks tas bendravimas, jūsų akimis, dar galėtų būti?

Kita vertus, jeigu poros santykiai darnūs, tvirti, tai, vargu, ar kuris iš jų norės vaikščiot į arbatėles su kažkuo kitu.

Darbas, mokslai, o laisvalaikiu bent jau man kaip tik norisi leisti laiką su mylimuoju, o ne lėkti su kažkokiu draugu į kiną ar dar kur nors  

Taip pat, jeigu jau yra šeima: santuoka, vaikai, tai kaip Aimėja sakė

Todėl, kad netikiu draugyste tarp vyro ir moters, ir netikiu tais naiviais svaičiojimais, kaip čia viskas gražu ir padoru, tuo labiau turint antrą pusę, lakstyti su kažkuo kitu

O kam taip generalizuojat? Vieniems per akis, kitas gal visą dieną dirba prie kompo. Beje, bendravimas darbe ir su draugais skiriasi kaip diena ir naktis. Man asmeniškai patinka kolegos, bet aš draugais jų nevadinčiau, ir su jais kalbamės apie orą, darbiniais klausimais, atostogas, pan. Draugai turi gerokai platesnį temų spektrą. Galų gale, su draugais apie tą patį darbą nuoširdžiai galima pakalbėti.
Vėlgi "man nesinori" nereiškia, kad visiems neturėtų norėtis. Man, pavyzdžiui, norisi. Nesakau, kad kasdien, bet kartais norisi. Ir nematau tada nieko blogo susitikti su draugu ar drauge kokį kartą per mėnesį (lytis man reikšmės neturi). O ir mylimieji turi turėti progų su savo draugais išeiti, alaus išgert, pasišnekučiuot. Nematau nieko nenormalaus, kad žmogui norisi bendrauti su daugiau nei vienu žmogumi, t.y. mylimuoju. Galų gale, dar yra asmeninė erdvė, hobiai, pomėgiai, ką mylimieji gali daryti atskirai po vieną ar su kitais žmonėmis, neribodami vienas kito.
O negalima savo antros pusės vestis į tuos draugų susitikimus? Suprantu gal ne visi įdomūs pašnekovai bus tai antrai pusei, bet, jeigu susitinka 10 žmonių, tai vis tiek bent su vienu rasi ką pašnekėt. Ar čia tik įdomus ir bendri interesai su kokia viena drauge/draugu, su kuriuo reikia atskirai susitikinėti?

Tik labai pritariu, kad reikia susitarti, kur yra ribos ir siekti kažkokio kompromiso Niekas nekalba apie naktinius pasivaikščiojimus, susitikimų slėpimą ar naktinius smsus
Šiuo atveju jau rašiau, kad nėra nieko, ką čia paminėjot. Gal nekalbėkim apie kraštutinumus. Joks normalus vyras nepaliks žmonos vienos su vienos su vaiku namie, o su drauge eis į kiną. Man rodos, mes apie kaštutinumus nediskutavom?
O netikit kodėl? Jeigu nebūtumėt parašiusi to sakinio "jeigu norės išduot, tai vis tiek išduos", tai neklausčiau. Bet dabar nebesuprantu, kas gali tam nenorinčiam išduoti atsitikti, jeigu jis nueis su drauge išgert arbatos (tik gal be kraštutinumų apie žmoną su vaiku namie)? Jis vargšas tikrai nenorės, bet tik draugė jį išprievartaus?