QUOTE(Skeveldra @ 2006 12 19, 18:00)
Vaiciuke, kvepia serijaline melodrama
Kažkaip šitoj temoj supratau, kad reikia viską pasakoti ilgom istorijom ir iki galo, bo kitaip žmonės ne taip supranta
Pasakoju, jei netingėsit skaityti:
susipažinom mes su tuo vaikinu, kai man buvo nu gal 13 sakyčiau. Jis buvo mano pusbrolio geriausias draugas. Nugi ir kritau jam akysna. Ar jis man patiko, net negaliu pasakyti. Ne itin buvo simpatiškas, ale vyresnis, nu man piemenkai gi krūtai Pabučiavo, pačiučiavo ir tiek žinių, gal skambino kelis kartus, nepamenu. Paskui nesimatėm turbūt 3 metus, o kai susitikom, jis jau buvo vedęs, bet porino man, kad jo santuoka yra ir tt. Nu ką aš 16-metė galėjau pagalvoti. Tai aišku, kad yra, reikia padėti žmogui. Taip ir gavosi tą naktį. Jis ačiū viso gero ir pas žmoną Viskas, jokių jausmų, jokio nieko. Kadangi mano pusbrolis, tas vaikinas, mano dabartinis vyras visi yra pažįstami nuo gilios paauglystės dienų, tai ir gaunasi serijalas, ale kad nėra jokio serijalo Vat ir visa istorija. Dabar jis gyvena užsienyje su ta pačia žmona, yra labai laimingas, į mane, kai susitinkam vieną kartą per 5 metus, pasižiūri su simpatija ir tiek žinių. Nesam mes nei tik draugai, nei daugiau nei draugai, esam geri pažįstami
Vat ir viskas....
Skeveldra, čia ne į temą, bet man labai patinka tavo avataras