Aš tai laabi pritariu ūlos, Degančios, zuzu ir panašioms nuomonėms
Tikrai gali būti priešingos lyties asmenys draugai
Man yra taip, kad visada bendraut geriau sekėsi su vyr. lyties atstovais, kažkaip merginom anksčiau ar vėliau skaudžiai nusiviliu ir draugėm pavadint nebegaliu. O vaikinai draugai dar nėra manęs išdavę.
Vyras visada žinojo, kad labiau linkusi draugauti su vaikinais, nervinas jis dėl to, nu bet kokia esu, tokia. Baigia priprast
Dėl tų visokių kibirkštėlių, visu 1000 proc. sutinku su zuzu žodžiais:
QUOTE(zuzu @ 2007 05 01, 01:52)
manau, diskutuojančios šioje temoje, be reikalo maišo du dalykus: potraukio/traukos/aistros atsiradimą ir tos aistros išpildymą.
aistra gali atsirasti - ir netgi nenormalu, jei vyras ir moteris, jusdami simpatiją viens kitam, pagarbą ar draugiškumą, visiškai jos neišgyentų bent jau laiks nuo laiko
esmė tame, kas po to daroma su jausmais. ar jie išpildomi lytiniu būdu ar pan. o gal žmonės per silpni ir leidžia įsivyrauti įtampai. o gal jie nori būti stiprūs, brandūs, viską pasveria ir neužmušinėja savo draugiškų santykių.
kita vertus, seksualumo nereik bijot kaip maro. labai jau užakcentuojamas tas potraukio atsiradimas pažįstamui tarsi liga ar invalidumas. tarytum, mes būtume nesąmoningi ligoti žmonės ir ginkdie NEPAJUSTI POTRAUKIO kitai lyčiai, nes varge - neatsispirsim, teks būtinai lįsti į lovą arba nutraukti draugystę. man visai miela, jog mano draugas ne koks pabaisa, ir aš sveikai moku žavėtis kad ir jo patrauklumu, seksulaumu (jis mano taip pat ), bet TUO PAČIU juo nesinaudoti. vyras ir moteris - seksualios būtybės, mes nebūsim niekad kastruoti bendraudami su priešinga lytimi. gyvenimo didysis uždavinys: kaip išmokti neskausmingai džiaugtis, priimti bei tuo pačiu nesinaudoti kito patrauklumu, etc.
Šiuo metu turiu vieną nuostabų draugą, labai jį myliu, nes jis daug kuo man padeda - nuramina, pamokina, kad ir griežtokai kartais paauklėja, bet aš tuos jo paauklėjimus labai vertinu, nors pradžioj, aišku, užpykdavau, bet db suprantu, kad visa tai man tik į gera.
Aš ištekėjusi, jis beveik vedęs, vienas kito šeimas mes labai gerbiam.
Ir kaip sakė zuzu, taip, kartais jaučiam vienas kitam kokius virpuliukus, bet esmė ir yra tame, kad toliau virpuliukų nieks neina ir neis, ne kartą apie tai esame kalbėję. Tai yra sveika, kad priešingos lyties asmuo kartais žavi savo seksualumu, tačiau juk ne gyvuliai esam, kad kiekvienam susižavėjimui ir virpuliukui pasiduotume
Pasitikiu šiuo žmogum labiau, nei savim, ir man be galo gera žinoti, kad tarp mūsų nėra jokių dviprasmybių ir kad apie viską visada galime pašnekėti.
O vat šiaip iš patirties, draugaut su vaikinu, kuris panelės/žmonos neturi, sekėsi sunkiau
Nes jis dar ieškantis, dar žiūri į visas kaip į potencialias meilužes, o ne žmones pirmiausia...
Žodžiu, viskas priklauso nuo sugedimo laipsnio: jei žmogus sugeba valdyti savo potraukius, tai jis gali ir draugauti be jokio sekso, jei nesugeba - negali (bet kad jis nesivaldo, nieko gero tai apie jį, aišku, nepasako)
atrodo niekur nerašei, kad ta taviškio draugė tau grasina/skambina ir pan...Jei rašei ir praleidau, atsiprašau. Jei kokia nors grasintų man ar mano šeimai, jau mano vyras to nepakęstų, jei jis pakęstų, tai nepakęsčiau aš. Čia ne draugystė, čia kažkokia isterija/nužmogėjimas ir pan.
