Vyras ir moteris - TIK draugai

O jei kyla? Jei antra pusė nepatenkinta? Ar normalu, kad vyras, žinodamas, kad jo meteris nepritaria tokiai draugystei ir kad ją tai skaudina, vistiek lekia guostis? Man tai arba visiškas savanaudiškumas, arba bandymas konflikto metu "įpilti žibalo į ugnį" ir dar labiau įskaudinti antrąją pusę.

Iš tikro, jei yra labai brangus draugas, aš matau tik vieną normalią išeitį, jį padaryt šeimos draugu (o dar geriau, jei jis turi šeimą, tai tiesiog bendraut šeimomis)

neatidžiai skaitai 1.Sakiau, kad guostis lėkt kažkur nėra normalu.
2. mes pažįstam viens kito draugus, jie tapę abiejų draugais, tik mano man liks artimesni ir atv.
Man pasisekė, kad turiu vyrą, su kuriuo šiuo klausimu nuomonės sutampa. Man rodos, vyrą renkiesi iš tau artimos aplinkos (nuomonės, požiūriai, pomėgiai ir pan., ne vien seksualine trauka ).
Na, jei tie draugai yra kažkokie slapti, kitai pusei nepažįstami... Tada, manau, jau yra MOTYVAS, net ir aš nelikčiau tolerantiška, vyras, manau, irgi

Alinos_nr_1 atvejis pasiusčiau... aš nuomonės, kad nebūna moterų ir vyrų draugų. Mano nuomone, tai nelogiška ir viename jų yra simpatija. Belekokiu atveju.

atidžiai, atidžiai tiesiog mano postas nebuvo komentaras būtent konkrečiai į tavajį, tik pradžiai pasirėmiau paryškintu sakiniu, o daugiau komentavau Alinos situaciją, bei aplamai išsakiau savo nuomonę.

Sutinku, kad simpatija turi būt. Ir ne iš vieno pusės, o iš abiejų. Kaip žmogui. Juk gali žmogus būt įdomus ir nesinorėt su juo gult į lovą.
Čia skaitydama matau, kad ginantys sąvoką "tik draugas" skirtingai supranta tą ryšį. Va, kažkam normalu bėgt guostis bet kuriuo atveju, kitam - būtina kartą per savaitę susitikt, arba atv., skiria tūkstančiai kilometrų. Yra studijų, darbo draugas. Dar kitas slapsto jį nuo sutuoktinio savo... Dar kitai galbūt reikia vyriško dėmesio, nors to ir nenori pripažint, gal įsimylėjo, ir tik prisidengia tuo "draugas".
Mano atveju, studijų metais, buvo chebra. Vėliau kažkas atsisijojo, kažkas labiau susibendravo. Išlikom trise. Vėliau atsirado antros pusės, vieni kitus pažįstam, bendraujam, niekam problemų dėl to nekyla.
Po mėnesio tas draugas taps mūsų dukrytės krikštatėviu.

truputi ne taip supratot... jis nelekia guostis pas ja, netgi nepasakoja, kad nesiseka su manim. jie kalba bendrais klausimais... ji bande tapti seimos drauge, bet man ji LABAI nepatinka, negaliu matyt jos, tai kaip ji gali tapti mano drauge? seimos drauge? man apsimetinet? nenoriu.. as ne veidmaine..

dabar jis nebendrauja su ja. tiesiog nebendrauja.. as aisku patenkinta, bet nezinau kiek jis istvers sitaip.. gyvenimas parodys..

kazkas rase, kad jei skelbsiu ultimatuma liksiu viena.. jau geriau viena, nei su bet kokiu..

O tai ne pasitikėjimas yra šeimos pagrindas Jei nėra tikėjimo ir pasitikėjimo, velniam ta šeima? Vyras užtruks darbe, jau įtarimas, o gal su kita



supratau...Jei vyras turi draugę merginą, vadinasi jis nenormalus Ir jei kašio nežiūri irgi nenormalus Kaip faina...Mano vyras nenormalus, nes nežiūri kašio, o jei nuvažiuojam į jo tėviškę, kur likę dauguma jo draugų, imasi visur kartu ir mane.
Atsibuskit, prie ko čia tie standartai Man kartais norisi susitikti vien su mergičkom, prasinešt per parduotuves, papliurpti, bet dažniausia tiesiog norisi laiką leisti su protingais žmonėmis, o jais gali būti ir merginos, ir vyrukai.

Šiaip problema manau yra tame, kad vyras ir moteris nesikalba iki santuokos. Juk pradėję draugauti mes pradedam "rinkti" info apie antrąją pusę. Vadinasi, žinom, su kuo ta antra pusė bendrauja, kaip elgiasi, kokie jos draugai. Maniškis žinojo, kad turiu daug draugų vyrų, laikui bėgant su jais susipažino. vieni jų patiko, kiti ne. Su vienu dabar dirbam kartu, kartais papietaujam kartu, papliurpiam. Maniškis niekada nedalyvauja tuose pietuose, nes jam tiesiog neįdomu. Ar dėl to turėčiau atsisakyti bendravimo Žinoma, jei dėl to kiltų problemų, kažkaip reikėtų viską spręsti. Bet prieš pradėdamas gyventi su manim jis jau žinojo, kad aš esu tokia. Tas nesikalbėjimas yra tiesiog pragariškai blogai. Kai žmonės pasišneka, daugelis problemų lieka už nugaros Tai galioja ir tau Alina_Nr_ 1. Aš manau, kad jūs turėjote šnekėtis, o ne kelti ultimatumus. Jei to nesuprasi, toliau gyvenime vargiai ar būsi laiminga. Nesakau, kad turi būti su bet kokiu, bet neturi teisės kelti jam ultimatumų ir drausti, lygiai kaip tokios teisės neturi jis. Jūs dar jauni ir tai suprasit, bet kuo anksčiau, tuo geriau

jei paklaustumėt kokiu 6 metus anksčiau-pasakyčiau,kad būna,nes tuomet mano dabartinis vyras niekaip manęs nesuprasdavo-aš visada turėjau tik draugus,drauges būčiau suskaičiavusi ant pirštų,bet galbūt todėl,kad užzugau su 3 vyresniais broliais ir man tai atrodė natūralu...dabar sakau,kad negali vyras ir moteris buti tik draugai,jau ir metai nebe tie,skiriasi mastymas ir poreikiai.Pradžioje-galbūt,bet pabaiga tos draugystės aiški

anksčiau ar vėliau tą draugystę vis tiek sudrumsčia povandeninės srovės. Gamtos jau taip "surėdyta"

na ką, laukiu srovių 10 metų štilis buvo, dar palauksiu

Ir, šiaip, nedrįsčiau teigt, kad žinau, kaip ką gamta surėdė

gal nepyks lakūdra, bet pakopinsiu jos zodelius rasytos kitoje temoje:

"po mūsų vestuvių, jo buvusioji mane terorizavo. skambino, rašė,grasino pas maniškį į darbą vaikščiojo. MB tame nematė nieko blogo, nes ji tik draugė, o ir MB broliai ją palaikė, vis pakurstydavo Dovilę,mane paerzint ir mūsų santykius pagadint tipo, jinai jam labiau tinkama nei aš.

o pasibaigė paprastai. Vyrui pasakiau, kad arba ji arba aš. Jis ėmė ją atėjusią ignoruoti ir aš stengiausi nebekreipt dėmesio, ir vyrui isterijos dėl jo nekelt po gerų metų ji aprimo. nors žinau, kad dabar ji ištekėjusi ir kartais pas jį į darbą užeina, ale vis širdelė nerimsta, vis jaučiu, kad jei maniškis panorėtų, tai ji į viską spjautu ir būtu su juo

tiesa, anytai buvau pasiguodusi. tai ji pasiėmė, jos tel. ir paskambino paprašyt, kad mus ramybėj paliktų. tai po to aš gavau SMS iš jos, kad jei dar kartą pasiskūsiu, ne tik aš bet ir "Sauliuko motina kentės" "

mano panasi situacija, todel ir emiausi ultimatumo. tik jis padejo. Tiesiog negaliu tos merginos pakest.. negi niekam taip nebuvo? juk nebuna, kad visi zmones patinka.. su visais gali bendrauti..

čia kaip pirštu į akį. Tau nebūtina bendraut. Ir šiaip be ryšio situacija, ir kokia ten draugė - buvusioji (jau nešneku apie charakterį ).
Šioj temoj aš pasisakau UŽ priešingos lyties draugus, bet tikrus, gerus, įdomius, nekeliančius scenų, povandeninių srovių , turinčius, ką veikt gyvenime ir be intrigų. O visokie buvusieji, su kibirkštim, ryjančiom akim ir kažkokiom viltim...