Tai tikriausiai į visus vyrus reikia žiūrėt vienareikšmiškai. Pas mano vyrą ateinantis draugas irgi gali būt mano potencialus meilužis. Nes keliskart yra atėjęs, kai vyro namie nebuvo. Turbūt nuo kito vyro ir į kailį gavus būčiau, kad viena su juo išgėriau po puodelį kavos
Natūralu, kad, laikui bėgant, mano draugai virsta ir vyro draugais, ir atv. Lygiai taip pat natūralu, kad manieji ir liks man brangesni, artimesni nei vyrui. Ir aš tą draugystę turėčiau nutraukt?
Kažkas čia rašė, kad NORMALU, kai, bet kokiai krizei ištikus, po barnio šeimyninio, vyras bėga pasiguost pas draugę
Niekada neateitų į galvą bėgt išsipasakot nei draug
ui, nei draug
ei. Šeima yra šeima, ir draugų į tai nereik painiot. Ir lytiškumas čia niekuo dėtas.
O šiaip - kiekvieno reikalas, kaip jis gyvena, su kuo bendrauja. Svarbu, jis pats jaučiasi gerai, ir šeimoj konfliktų dėl to nekyla. Pas mus tai yra natūralu, todėl ir užsikabinau šioj temoj
, bandau kažką įrodyt, paaiškint