Kaip jus manot, ar gali buve vyras ir zmona likti TIK draugais?
QUOTE(RVB @ 2007 01 29, 20:51)
Kaip jus manot, ar gali buve vyras ir zmona likti TIK draugais?
nžn... gal nuo žmonių ir buvusių tarp jų santykių priklauso. Bet, manau, aš negalėčiau. Draugiškus santykius palaikyt - taip, bet draugais būt ( bent taip, kaip aš suprantu tą draugystę) -
QUOTE(RVB @ 2007 01 29, 20:51)
Kaip jus manot, ar gali buve vyras ir zmona likti TIK draugais?
Manau, kad gali, jeigu abu nutarė skirtis dar labai neįskaudinę vienas kito ( nu nesutapo charakteriai ir pan), jeigu skyrybų norėjo abu. Bet jeigu skyrybos įvyko pvz. dėl vieno sutuoktinio neištikimybės, išdavystės, tada manau, kad negali.
Šiaip aš asmeniškai manau, kad negalėčiau. Tikrai verti žmonės pagarbos, jeigu nutraukę santuoką, sugeba bendrauti, kaip normalūs žmonės.
QUOTE(Molė @ 2007 01 30, 13:37)
Tikrai verti žmonės pagarbos, jeigu nutraukę santuoką, sugeba bendrauti, kaip normalūs žmonės.
Mano nuomone yra du labai skirtingi dalykai: bendraut, kaip normalūs žmonės ir būti draugais. Ar ne taip?
QUOTE(RVB @ 2007 01 29, 19:51)
Kaip jus manot, ar gali buve vyras ir zmona likti TIK draugais?
o koks tikslas? juk jau išsiskyrė keliai, kam tos draugystės reikalingos?
QUOTE(Ingushka @ 2007 01 30, 22:33)
1.Mano nuomone yra du labai skirtingi dalykai: bendraut, kaip normalūs žmonės ir būti draugais. Ar ne taip?
2.o koks tikslas? juk jau išsiskyrė keliai, kam tos draugystės reikalingos?
2.o koks tikslas? juk jau išsiskyrė keliai, kam tos draugystės reikalingos?
1.
2. gerus santykius, manau, būtina palaikyt, jei pora turi vaikų. Nekalbu apie sielos draugus, bet susitikt, pasišnekėt apie vaikus, jų auklėjimą, tolimesnius planus dėl jų, nerimą ar bėdas - reiktų. Tokie santykiai nelabai gali būt vadinami draugyste, bet draugiškais - taip.
QUOTE(ūla @ 2007 01 31, 12:17)
gerus santykius, manau, būtina palaikyt, jei pora turi vaikų. Nekalbu apie sielos draugus, bet susitikt, pasišnekėt apie vaikus, jų auklėjimą, tolimesnius planus dėl jų, nerimą ar bėdas - reiktų. Tokie santykiai nelabai gali būt vadinami draugyste, bet draugiškais - taip.
o aš manau, kad reikia palaikyt minimalius santykius. Nebent iškyla kokios bėdos su vaiku (o ir tai manau, galima aptart telefonu). O šiaip nereikalingi jokie susitikimai, pasisėdėjimai, paplepėjimai.... Čia mano, kaip antros žmonos, nuomonė
QUOTE(Ingushka @ 2007 01 31, 22:49)
o aš manau, kad reikia palaikyt minimalius santykius. Nebent iškyla kokios bėdos su vaiku (o ir tai manau, galima aptart telefonu). O šiaip nereikalingi jokie susitikimai, pasisėdėjimai, paplepėjimai.... Čia mano, kaip antros žmonos, nuomonė
Buve sutuoktiniai draugais buti nebegali Jie tampa tik tolimi pazistami, kurie sprendzia vaiku klausimus.
ir vėl visos sprendžia iš savo varpinės...nepykit, mergaitės, biški žinau jūsų situacijas kaip antrųjų žmonų, todėl įdomu paskaityti ir jūsų nuomonę šitoj temoj.
o aš manau, kad buvę sutuoktiniai gali likti draugais. nebūtinai reikia kasdien susiskambinti ar vakare išpasakoti visus dienos įvykius. bet laiks nuo laiko susitikti, pasikalbėti apie esamą gyvenimą, juk tame nieko blogo ar ne? žinoma, skyrybos skaudus dalykas, viena pusė vis tiek liks įskaudinta, todėl draugiški santykiai dažniausia neįmanoma, nes ta įskaudintoji pusė negali rasti savy jėgų atleisti. aš netikinti, bet juk jėzus mus mokė atleisti. kai susitari su savim ir dovanoji padarytas skriaudas, ateina palengvėjimas ir gali į žmogų žvelgti kitomis akimis. likti draugais yra siaubingai sunku tokioje situacijoje, bet, manau, įmanoma.
o aš manau, kad buvę sutuoktiniai gali likti draugais. nebūtinai reikia kasdien susiskambinti ar vakare išpasakoti visus dienos įvykius. bet laiks nuo laiko susitikti, pasikalbėti apie esamą gyvenimą, juk tame nieko blogo ar ne? žinoma, skyrybos skaudus dalykas, viena pusė vis tiek liks įskaudinta, todėl draugiški santykiai dažniausia neįmanoma, nes ta įskaudintoji pusė negali rasti savy jėgų atleisti. aš netikinti, bet juk jėzus mus mokė atleisti. kai susitari su savim ir dovanoji padarytas skriaudas, ateina palengvėjimas ir gali į žmogų žvelgti kitomis akimis. likti draugais yra siaubingai sunku tokioje situacijoje, bet, manau, įmanoma.
QUOTE(vaiciuke @ 2007 02 02, 12:42)
o aš manau, kad buvę sutuoktiniai gali likti draugais. nebūtinai reikia kasdien susiskambinti ar vakare išpasakoti visus dienos įvykius. bet laiks nuo laiko susitikti, pasikalbėti apie esamą gyvenimą, juk tame nieko blogo ar ne?
o kas tame gero? Tai neužtenka, kad jų bendrą vaiką kas savaitgalį matau, tai dar turėčiau su šypsena palydėt savo vyrą į jų pasisėdėjimą ir gyvenimo aptarimą nu jau ačiū. Išsiskyrė keliai, tai išsiskyrė, kokie dar pokalbiai apie esamą gyvenimą Esamą gyvenimą su esama žmona reik aptarinėt. O koks buvusios reikalas, kaip dabar mes gyvenam
QUOTE(Ingushka @ 2007 02 02, 13:47)
o kas tame gero? Tai neužtenka, kad jų bendrą vaiką kas savaitgalį matau, tai dar turėčiau su šypsena palydėt savo vyrą į jų pasisėdėjimą ir gyvenimo aptarimą nu jau ačiū. Išsiskyrė keliai, tai išsiskyrė, kokie dar pokalbiai apie esamą gyvenimą Esamą gyvenimą su esama žmona reik aptarinėt. O koks buvusios reikalas, kaip dabar mes gyvenam
Nors ne į temą, bet...nebūk tokia pikta ant jo buvusios...jau seniai neseku jūsų temos, tai galiu klysti, bet gal ji tau nieko per daug blogo nepadarė?????? nenoriu būti blogu pranašu, bet kaip tu reaguotum, jei po jūsų skyrybų (neduokdie aišku tfu tfu tfu) nauja jo draugė su pasibjaurėjimu žiūrėtų į jūsų vaiką. tas vaikelis iš pirmos santuokos niekuo dėtas, kad jo tėveliai nebegyvena kartu. jei myli savo vyrą, turėtum mylėti ir jo dalelę...bent jau aš neįsivaizduoju kaip galima nekęsti mylimo žmogaus vaiko
taip, jų keliai išsiskyrė, bet tik ne į priešingas puses. jie turi ir visada turės bendro. tai yra jų vaikas.
na, aš gal labiau pritarčiau Molei, kad po skyrybų labiau įmanomi normalūs santykiai, bet ne draugystė, nors iš tikrųjų tai būna visko. būna, kad ir dabartinė žmona su buvusia pasidaro draugėmis. man tik viena kažkaip kliūva...kodėl pas žmones tiek pykčio...
QUOTE(RVB @ 2007 01 29, 20:51)
Kaip jus manot, ar gali buve vyras ir zmona likti TIK draugais?
Čia tik filmuose............... išsikiria ir po to lyg niekur nieko draugauja, o gyvenime taip buna alia labai retai ,
na kokios gali būt draugystes , kai žmonės besiskiriant yra įskaudinę viens kitą iki "negaliu", nebent praeina ilgas laiko tarpas , bet kaip į draugą jau nežiūresi, žiūrėsi, kaip į pažystamą-neutraliai, su kuriuo sprendi vaikų auklėjimo klausimus........