Genetiniai tyrimai

Nepergyvenk, viskas bus gerai. Man liepe tik magnio tablete isgert ir viskas. O veliau po proceduros buvo truputi silpna, tai su vyru pasedejom kelias minutes ir viskas. Siaip reiketu, kad kas salia butu. Gal dvi dieneles kiek jautesi durio vietoje menkas skausmelis. Juk vis delto intervencija i organizma..... Tai pagulinejau dazniau ir viskas. Tikrai nieko blogo. Patikek.

yra pirmo trimestro , antro ir trečio tyrimai.

iki 12sav(kai buvo krūva persileidimų, išsigimimų, ....kai >25m)
16-18
28-29
jei praeityje buvo problemų-kiekvieni tyrimai yra aukso vertės -pirmojo trimestro daro genetikos centre testą dėl išsigimimų rizikos.



moterims nuo 35m, vyrams nuo 42m.
jei neturėjai persileidimų, negimdinių nėštumų-nepainikuok.




iki jos pagerti magnio, po jos irgi magnio, praverstų ir kelnaitės p[ilvą prilaikančios.
nieko nejaučiau. persileidimų rizika yra, tačiau tai teorinė rizika, kaip ir visas genetikos mokslas...skaičiavimai, matricos.

Mergaitė, kiek laiko užtrunka vaisiaus vandenų tyrimas. Ir kada jau gali namo važiuoti.

Man irgi cekava- ar procedurai nereikia persirengti (itariu, kad ne), ar ja daro tam paciam kabinete, kur siaip ultragarsinius tyrimus, ar veda i koki baisu procedurini, ar po proceduros galima sokti nuo stalo ir begti, ar sulasina kokia lasaline priesspazminiu pries tai.... Atsiprasau, jei klausimai skamba kvailai. Manau, kuo aiskiau visa procedura zinosim is anksto, tuo maziau bus streso.

Man gine siūlė darytis genetinius tyrimus jei noriu, bet mes su vyru pasitarėm ir nusprendėm jų atsisakyti... Nesame mesjokioje rizikos grupėje, o papildomų nervų nenorime. Kas iš to - išvalymui per vėlu jau būtų buvę, o genetines ligas lgydyti - ilgas procesas ir tikrai ne tada kai leliukas dar pilve Tai mano nuomonė

Vaisiaus vandenų tyrimas (amniocentezė) yra daugiau baisus, kai žinai tik iš pasakojimų. Ir man buvo šiokia tokia baimė prieš juos, bet ir tai reagavau, kaip į eilinę procedūrą, o ne kaip į baisią operaciją... Bet užtat dabar esu rami rami
Tai va, o buvo taip. Mes tuo metu buvom trise, kuriom turėjo daryti amniocentezę, tai ir ėjom "traukinuku" po vieną iš vieno kabineto, kuriame padarė echo, pakonsultavo apie būsimą procedūrą ir nuramino, kad bijoti tikrai nėra ko, į kitą. Persileidimo tikimybė galima 1:100, tai tikrai yra labai maža rizika. Tuo labiau, prie mano išankstinės tikimybės 1:50 dauno rizikai, tai kaip ir dvigubai mažesnė...
Po to ėjom į kitą kabinetą. Ant durų buvo parašyta "Operacinė", tai kaip ir šiurpuliukai nubėgo kūnu, bet vis vien stipriai laikiausi, nes išankstinė mano nuostata buvo, kad vis vien man viskas yra ir bus gerai... Įėjus į prieškambarį, reikėjo nusimauti batus ir užsidėti vienkartines šlepetes, tiksliau - maišelius ant kojų. Po to nušlepsėjau į tą operacinę. Genetikė ir sesutė atrodė kaip ir priklauso operacinėje - visos apsikūtojusios nuo galvos iki kojų.
Užsilipau ant gulto. Vienoje pusėje monitorius ir sesutė, kitoje genetikė ir stalelis su įrankiais, brrr... Tada ištepliojo mano pilvą oranžiniu tepalu (dezinfekcijai), parodė dar kartą ekrane mano leliuką ir adatos įdūrimo momentą, kad matyčiau, jog nekliudo leliuko. Po to jau uždengė man vaizdą į ekraną su skepeta, tuo pačiu ir vaizdą į mano pilvą uždengė. Matyt, kad mažiau matyčiau ir būtų ramiau... Nors aš tai norėjau visą procedūrą stebėti... Smalsi esu ir noriu viską matyti ir žinoti... Bet nemačiau. Tik jaučiau kaip treška perduriami mano pilvo sluoksniai, toks labai silpnas dūrimo skausmas buvo, kuris truko tik tą dūrimo momentą. Paėmė (nepamenu dabar tiksliai) 20 ar 30 mg amnioninio skysčio, kuris yra tokios nenusakomos spalvos, balzganas toks... Po visko užklijavo dūrimo vietą pleistru ir viskas - kelkis ir eik.
Jokių nuskausminimų, jokių pagulėjimų, jokios blogos savijautos.
Ir taip visos trys vorele po operacinės į prieš tai buvusį genetikės kabinetą. Tada paskyrė skambinimo laiką dėl preliminaraus atsakymo, nes pamiršau paminėti, jog prieš tą amniocentezę dar ėjom priduoti kraujo dėl vaisiaus DNR. Kraujo atsakymas buvo po dviejų dienų, o vaisiaus vandenų kitą savaitę. Jau iš kraujo atsakymo man pasakė, kad viskas yra gerai ir jokios rizikos nėra, o vaisiaus vandenų tyrimas tik patvirtino tą atsakymą, kad, cituoju: "13, 18, 21 ir lyties cromosomų skaičiaus pokyčių nenustatyta".
Mano tokia patirtis. Tikiuosi, kad apsiraminot ir dabar jausitės ramiau. Sėkmės

Labai aciu uz issamu atsakyma.

Man dare Kauno klinikose ta procedura, tai as viska maciau. Niekas nieko nuo manes neuzdenge. Po to dar parode, kad vaisiaus vandenu liko pakankamai, parode leliuka, kad jis ten makaluojasi ir viskas. Uzklijavo pleistra ir sudie. Tik man taip iskart neisejo is kabineto iseit, nes silpnoka pasidare. Bet cia tik is baimes ir nieko daugiau. Po to su vyru pietaut vaziavom ir siap pavaikstinejom po miesta. Nieko blogo nebebuvo.
eglejoana, kiek zinau vyrai isvis jokiai rizikos grupei nepriklauso. Kad ir kiek jiems metu butu, ju praktiskai niekas netikrina.

Čia šiek tiek tu neteisi... Yra ir vyrų rizikos grupė, tik jų netikrina, nes nėra prasmės - juk tikrina vaikelį, ar jam nieko blogo nėra, o vaikelis tai pas mamytę. Vyrų rizikos grupei priskiriami tie patys kriterijai, tik amžius lyg nuo 42 metų.

Kokios jūs šaunuolės, kad viską taip smulkiai ir aiškiai papasakojat... Manau, laukiančioms procedūrų toks pasidalijimas įspūdžiais - labai geras startas. Ir baimės mažiau, ar ne?

Laba
Labai aiškiai ir tiksliai viskas aprašyta. Man vakar ėmė šį tyrimą, tai tikrai taip ir buvo. Man silpna nebuvo visiškai, nuo operacinio stalo tiesiai namo važiavome, nes labai skubėjome ir daktarė viską paaiškino prieš procedūrą. Dabar kol kas jaučiuosi puikiai. Nieko nemaudžia ir netempia. Tikiuosi viskas bus gerai.

Na vat, as turbut praleidau, kur Viliuosi rase, kad vakar numatytas tyrimas buvo. Gerai, kad viskas pavyko sklandziai. Na, laikom kumsius uz gera atsakyma.