QUOTE(Tarena @ 2007 03 19, 14:30)
O as mamos eiciau kitu paskatu vedama.
Ne kiekviena musu galetu nutraukti nestuma, suzinojusi net ir blogas zinias. Taciau per ta laika, galima susitaikyti ir priimti galima zinia, apie gimsianti kitoki mazyli. Kartais tai nera taip blogai, kaip atrodo. Manau, kad zymiai sudetingiau, kai mazylis gimsta ir tuomet suzinai, jog jam kazkas negerai. Nepaslaptis, kad kai kuriose gydymo istaigose, medikai pasiulo palikti tokius mazycius. Na tiesiog kartais sunku ta isgyventi...
Ne kiekviena musu galetu nutraukti nestuma, suzinojusi net ir blogas zinias. Taciau per ta laika, galima susitaikyti ir priimti galima zinia, apie gimsianti kitoki mazyli. Kartais tai nera taip blogai, kaip atrodo. Manau, kad zymiai sudetingiau, kai mazylis gimsta ir tuomet suzinai, jog jam kazkas negerai. Nepaslaptis, kad kai kuriose gydymo istaigose, medikai pasiulo palikti tokius mazycius. Na tiesiog kartais sunku ta isgyventi...
Tikrai nesusitaikai su tuo, kad Mažyliui kažkas negerai , Nors ir matai, kad Mažiukas tuoj mirs, iš paskutiniųjų stengiesi kovoti, kad pratęsti tą buvimą kartu nors minutėlei...
O, kad žinosi ankščiau, nuo to tikrai geriau nebus, psichologiškai nelabai gali tam pasiruošti...
Mes su vyru sveiki (daugiau mažiau, ligos kaip ir visų), visi giminės, bent iki 6 kartos (nes daugiau nėra galimybių sužinoti) taip pat, o Mažiuko nebėra... Nors gimdžiau būdama idealaus amžiau - 26 metų, deja, tai nieko nekeičia, nelaimė kur nori ir kada nori ateina...