Insultas

Laba diena

Gaila, bet tenka jungtis į Jūsų gretas. Prieš savaitę mamą ištiko insultas. Nevaldo visiškai kairės rankos, šiek tiek paraližuotas veidas, truputi kliūva kairė koja. Turime apsispręsti dėl reabilitacijos. Galime rinktis tarp Birštono, Abromiškių , Druskininkų. Esame iš Kauno. Norėčiau pasiteirauti, kuri sanatorija būtų geresnė?

Sveiki, teti istiko hemoraginis insultas,o apie ji taip mazai informacijos randu, skaiciau, kad yra buve ir cia hemoraginiu insultu. Ga papasakosit kaip dabar? musu situacija tokia, kad padare tomografija ir pasake, kad neoperuojama, kraujas issivaiksciojes po visa galva, ne vienoje vietoje, suparalyziuota kaire puse,labai skauda galva, aukstas kraujospdis, kalbet kalba ir supranta, na kartais kliedi. Lauksiu is jusu atsakymo.

Laba ,
Pries 1,5 men.mano teciui istiko insultas. Mama iskviete greitaja nes kai is ryto iseidama paliko,tai toki ir rado atejus per piet.. Kai atvaziavo greitaja, jie iskart nepaeme teti,nes nenustate insulta. Po pora valandu jisai visiskai negalejo suvokti nieko ir mama vel iskviete greitaja. Tada jau nuveze i ligonine..
Paralyzavo desine puse,nieko aiskiai nesake..sakyciau kad buvo kaip labai girtas zmogus neaiskiai ir labai greitai burbuliavo savo kazkokia kalba...Kai mes klausem gyd,ar jis atpazista mus,ar supranta,mums buvo atsakyta ,kad patys turit suprasti.Taip praejo 12 paru..visko buvo,ir temperatura auksta,ir pagerejimai,kada tetis klausia idemiai ka as pasakojau ir retkarciais sypsodavosi ar verkdavo. Po to jis buvo nuveztas i BALZIO SILA reabilitacijos centra. Kai mes atvaziavom po para pas ji,mes neatpazinom zmogu. Jis buvo neramus,lig tai kaip nesamoningas..kai paklausem ar jam viskas gerai,nes nereagavo i mus,mums atsake,kad jam suleido vaistus kad pamegotu,bet vat nevalge kazkodel VISA DIENA!! Jie nesuprato kad jis jau negaliejo praryti ,nes jam po truputi atsisakinedavo refleksai,tokie kaip rijimas ir kvepavimas per burna. Is ryto kita diena,man paskambino ir pranese kad teti vel veza i Lazd,lig,kadangi jam istiko antras hemoraginis jau insultas. Kai atvaziavom i reanimacija sake ruoskites ,nieko gera nebus ,nes du insultai plius plauciu uzdegimas.Savaite laike reanimacijoje,po to buvo pervestas i palata ,bukle buvo tokia pat sunki...palatoj gulejo maziau nieko savaite pats jau nekvepavo,tik per vamzdi,valge per zonda...po to mums paskambino ir pranese kad veza teti i tuzenhauzu slaugos namus.Kai as paklausiu kodel,ar jam pagerejo,man buvo atsakyta,kad viska ka galejo jie jau padare ir dabar jis bus toks koks yra..t.y.pats nekvepojantys,nevalgantys,su sauskelnemis,ir priristas prie lovos...As blogai dabar kol kas atsimenu tos dienos..nors cia buvo spalio pradzia,bet po paros Tuzenhauzu slaugos n.mums paskambino,ir pranese kad tetis mire...Nuo rugpiucio vidurio iki spalio 5 d. mano mylimiausias zmogus ant tiek iskentejo ant tiek sukudo,kad as atejus i Olandu Laid.n.neatpazinau savo tecio. Man yra siandien kabai sunku,bet pagalvojus kaip buvo sunku jam,ir kaip butu sunku jam jeigu jisai iki siol kentetu,as vis del to sirdije suprantu,kad mirtis po toki sunku atveju kaip musu ,yra ne tik didziausia beda,bet ir kai kurios prasmes dziaugsmas kad tavo mylimas zmogus daugiau nekencia...Aciu visiems zmonems kurie padejo pinigais,kurie padejo su sauskelniais,kurie padejo su laiduotuvems tokia sunkia akimirka...Laikykites visi...IR PASISTENGIT DAUGIAU LAIKA PRALEISTI SU SAVO TEVAIS

Mano tevukas 2000 turejo insulta-kalba nelabai aiskiai.Mane ,savo dukra,vadina ponia.Zodziu,,,,,retai kam nelieka pasaliniu veiksniu po insulto

Sveiki

pati gerai pamenu tą laiką, kai paniškai ieškojau bent menkiausios informacijos apie subarachnoidinio hemoraginio insulto padarinius. Labai nedaug info radau, daugiausiai tai buvo moksliniai darbai, kurie dažniausiai sakydavo, kad labai maža tikimybė, kad ligonis atsigaus, daug medicininės info, bet mažai tame to, ko ištiesų man tuo metu reikėjo - o labiausiai reikėjo, kad kažkas pasakytų, kad viskas bus gerai .
Sakoma, kad nereikia skaityti internete esančios info, bet aš skaičiau viską, visomis kalbomis, kurias nors šiek tiek suprantu, gaudžiau kaip orą kiekvieną viltį suteikiančią žintutę. Man to gyvybiškai reikėjo.

Mano tėtis 2012 metų lapkritį išgyveno šį insultą (kraujo išsiliejimas tarp smegenu dangalų trūkus aneurizmai). Šiandien jis jau daug gali pats - pasigamina valgyt, nusiprausia, įsijungia - išsijungia televizorių, susideda vaistus kiekvienos dienos vakare kitai dienai, susileidžia insuliną be priežiūros (jis deabetikas), apsitvarko namus, prižiūri savo šuniuką, skambina telefonu, bendrauja su draugais ir artimaisiais. Visi šitie dalykai prieš pusmetį atrodė neįmanomi ir iš nevilties vos ne kiekvieną dieną verkdavau, viskas atrodė taip skausminga, beprasmiška, be progreso... Šiandien jis dar nebandė vairuoti automobilio ir savarankiškai niekur toliau namų ir per gatvę gyvenančio jo draugo nėra keliavęs...

dabar turiu begti, bet jei idomu kaip mums sekesi ir kaip gyvenam siandien, parasysiu veliau, kai tik mano mazylis duos man laiko

Sveiki, maciau raset, kad Jusu teti istiko insultas - tik nesupratau kada. Nes paraset, kad 2012 lapkriti. Gal galit daugiau papasakot? Mano teti taip pat istiko hemoraginis insultas(rugsejo men), tik beda ta, kad operuoti negalima. Tai va jau praejo beveik 1,5 men, o pagerejimo jokio. Visai nevaldo nei kojos, nei rankos. Kaip buvo jusiskiam? kuri puse paralyziuota buvo?

suklydau , insultas ji istiko 2011 lapkricio 12ta diena.
Savaite laiko jis praleido reanimacijoj, o praejus 2 savaitem po insulto - ji operavo. Po operacijos praejus 2 savaitem, gavo 3 savaites reabilitacijos Valakampiu reabilitacijos centre. Paskui visas darbas persikele i seima

Iki operacijos jo bukle buvo labai permaininga. Labai labai skaudejo galva. Tie skausmai truko ilgai, gal menesi..dabar jau nebepamenu. Jam labai sutriko atmintis. Mane jis kazkaip atpazindavo, bet kitu nelabai. Visiskai issitryne atmintis ~20 metu laikotarpio visai neprisimine. Iki siol neatsimena kas jam nutiko. Apie 2 menesius jis beveik nevaiksciodavo. Nekontroliavo tustinimosi procesu. Sauskelnes naudojom ~4 menesius po insulto. Per tas dvi savaites iki operacijos, jo bukle labai keisdavosi. Pamenu, man bekalbant su juo, jo kalba staiga pradejo darytis tokia nerisli, istempta, kol galiausiai visai nesuprantama. Kita diena, pamenu, jam suparalyzavo desine veido puse - ziuriu, sedi, valgo, kaire puse kramto, o desine jau nebejuda ir pro lupu plysi maistas krenta, veidas staiga ima tysti i apacia, o jis pasimetes, i mane ziuri, pats nesusigaudo kas vyksta ir tokiom vaiko akim, lyg maldaudamas, ziuri pasimetes ir man taip skaudu pasidaro. Dar, jam budavo sunku pasedeti, tiesiog neislaikydavo pusiausvyros - atsiseda, paramstau, o jis svyra.... Zodziu, jo kuno daliu paralyzius tai atsirasdavo, tai isnykdavo. Pries pat operacija (2 sav po insulto) jis jautesi stebetinai gerai - atmintis buvo beveik atsistaciusi, fiziskai jautesi labai neblogai ir mes jau labai labai dziaugemes. Atlikus operacija - viskas kardinaliai pasikeite - kita diena pas ji atvykus prasidejo viskas nuo nulio - mane atpazino, bet daugiau nieko. Kliedejo, visiskai nesiorientavo kur randasi, nesuprato kas vyksta. Tokia jo bukle truko ~ 4 -5 menesius. Jo atmintis buvo visiskai sutrikusi - ir trumpalaike ir ilgalaike. Jis neatsimine ka kalbejom pries 1-2 minutes; ta pati klausima uzduodavo po n kartu per valanda, diena. Kuno funkcijos, judesiai atsistate gana greitai per mazdaug 2 menesius po insulto - jis jau laisvai vaiksciojo, pats duse nusiprausdavo, apsirengdavo.
Siandien jo atmintis dar streikuoja, bet jau nepalyginamai geresne situacija. Jis jau atsimena, ka valge pries keleta valandu; pamenu, kad ryt ar poryt reiks vaziuot pas daktara; pamena, kad reikia isgert vaistus pagal instrukcija, kuria esu surasiusi; atsibudes susiorientuoja kur randasi; laisvai susikaiciuoja anukus; daznai jau atsimenu kelinti dabar metai ir t.t.

Nezinau ar pavyko papasakoti, ka mes isgyvenom, kaip si liga vystesi, kokie buvo padariniai. Tikiuosi taip
Jei noretumet pasikalbeti, mielai rasciau laiko.

Dar viena svarbu dalyka noriu pasakyt. Esu be galo dekinga mano teti gydziusiam gydytojui Gyciui Sustickui. Esu isitikinusi, kad jo pagalba (gydymas, operavimas ir taktiskas bendravimas) ir musu besalygiskas tikejimas, kad tetis pasveiks, padejo pasiekti toki rezultata, koki turime siandien. Deja, turiu pasakyti ir tai, kad siaip, niekam kitam jusu artima istikusi beda nerupi, kaip tik jums. Esu labai nusivylusi Valakampiu reabilitacijos ligonine (personalas mandagus, aplinka tvarkinga, bet reabilitacijos metodai...). Teciui reikejo "galvos" daktaro konsultaciju, bendravimo, o jis buvo laikomas vienas palatoje, girdomas "elegesi koreguojanciais" vaistais, nes buvo neramus ligonis, nakti nemiegodavo ir eidavo pavaikstineti. Kai dabar pagalvoju, kazki kas is jo butu like, jei jis ten butu praleides ilgiau nei 3 savaites toj reabilitacijoj... Lankiau teti kasdiena, daznai rasdavau ji apsiverkusi, liudna, nusivylusi...BET! siandien esam be galo laimingi ir tebeturim teti, siek tiek kitoki, bet gyva, bendraujanti, toki pat linksma ...

Lavas vakaras. Turiu ir aš savo "bėdukę". Iš Rusijos parvežė bpolį. kurį prieš 3 metus ištiko išėminis insultas. Visiškai nevaldo kairės pusės. Buvom nuvežę i Palangos rteabilitacijos centrą, samdžiau masažistus, kinezeterapeutus, tačiau jis dirbo tik tiek kiek su juo dirbdavo šie žmonės. Pats visiškai nerodo jokių pastangų. Praradau visas viltis. Kartais norisi į viską numoti ranka ir palikti viską tekėti pasroviui. Gal jam psichologą pakviesti? Nežinau... Nežinau ar yra dar vilčių po tiek laiko nejudėjimo nors minimaliai "atsistoti ant kojų". Liūdna.

pmociute, stiprybes jums

galiu tik suprasti kaip jus jauciates. Kiek domejausi, pagrindinis rezultatas pasiekiamas per pirmuosius metus po insulto - didzioji dalis per pirma pusmeti.
Manau, kad ir dabar dar imanoma situacija pakeisti, tik, aisku, labai reikia pacio ligonio noro ir besalygisko jusu, jusu brolio artimuju, tikejimo, kad jam pavyks. Ir, zinoma, pastangu reikes idet nezmoniskai daug, bet, nenuleiskit ranku, tikekit juo ir savim

LAIKYKITES!!!! Daug priklauso nuo jusu kantrybes ir meiles. Jam yra 100 kart dabar sunkiau...

Pilnai Jus suprantu.Mano mama taip pat nerodė jokio noro po insulto judėti, mankštintis, pati kažkiek valgyti ir t.t. Buvo ir psichologai.... bet padėjom tik mes šeima.Pradžioje mes ją lepinom, paskui pamačiau, kad ji gali bet nesistengia. Tada jau gražiuoju neišėjo kalbėti su ja.pagąsdinom, aišku, buvo sunku tai pasakyti, bet ryžomės.sakėm, kad tavęs prižiūrėti negalėsim, nes taip pat negalim prarasti savo sveikatą ( mama žino, kad man su stuburu negerai), teks gultis į slaugos namus.Praėjo kelios dienos.... ateinu aplankyti į ligoninę... mama sėdi, pati valgo ( aišku sunkiai).Paskui sako, gal tu neiškok tos slaugos ligoninės..... Nežinau ar tikrai tas padėjo...

Sveiki,

Mano tevuka insultas istiko beveik pries menesi. Aciu dievui, mama buvo salia kai tai nutiko ir ji atgaivino iki greitosios atvykimo.
Pirmomis paromis buvo labai blogai... Bet trecios paros nakti atvykes neurochirurgas (po mano asaru ir mamos ikalbinejimu, visdelto budinti daktare teikesi ji pakviesti, nes tevukas kas minute nyko) - labai ramiai, zmoniskai paaiskino, kad bukle kritine buna 3-6 para - toliau turi gereti. Taigi tas kelias paras buvome kaip adatu ir neatitraukeme akiu nuo tevuko, nes vos kvepavo, kliedejo, visiskai nesioriantavo aplinkoje... 6 para tikrai pradejo gereti, atsirado kitos bedos, bet bukle bent jau stabilizavosi.

Dabar tevukas reabilitacijoje, labai stengiasi, viska saziningai atlieka, tik nebezinau kaip paskatinti ar palaikyti, nes karts nuo karto niurios mintys aplanko ji...

O be to, ko dabar labiausiai bijome (be kitu ligu ir bedu apie kurias nesinori issiplesti), kad vis pasiskundzia, kad uzeina panasios busenos kaip pries insulta (uzimas galvoje, silpnumas ir tt) - gal kas zinote po kiek mazdaug laiko tas skystis ir kraujas smegenyse visiskai isnyksta? nes dare tomograma, matosi deme smegenyse, bet ne tokia ryski kaip pirmomis paromis...