Čia visos kalba apie skirtingus sąnarių sutrikimus, kurių priežastys skirtingos, tik simptomai (skaudėjimas) daugmaž panašūs. Vienas dalykas - reumatinis artritas, kitas - vadinamoji artrozė, kai ima rastis "ataugos" (dažniausias variantas). Apie kurį kalbat? Man kinoziterapeutė buvo paskolinusi brošiūrėlę apie sąnarių ligas (nusiskenavau ir dabar turiu savo kopiją) - tai ji labai pravertė, nes lyginant visus galimus atvejus galėjau tiksliai nusistatyti, kuris yra mano atvejis, o tuo pačiu ir rasti priemonių gydytis. Kodėl visos kalba apie skausmo sumažinimą arba panaikinimą? Perspektyva visą likusį gyvenimą taip ir rūpintis, kaip tą skausmą mažinti manęs kažkodėl neviliojo ir nevilioja. Tiesą sakant, tai ir toj brošiūrėlėj, ir poliklinikoj visi vienu balsu dėsto, kad priemonių pašalinti priežastį nėra

, bet aš patyrinėjau - ir dabar mano artrozė jau neatrodo neįveikiama, o skausmo apskritai beveik nebūna (aštraus, nebent jaučiu, kaip deformuotos sąnario dalys duoda apie save žinoti, bet tai ne skausmas, o tiesiog pojūtis). O pirmąsias užuominas davė kinezioterapeutė, kalbėdama apie pratimus, bet tie poliklinikiniai pratimai - daug darbo-mažai naudos. Susiradau tokių, su kuriais darbo mažai, bet naudą iškart pajutau, ir ne tik sąnariams. Bet, turiu pasakyti, kad juos daryti reikia kas dieną, o iki tol dar ir išmokti judesių trajektorijas, todėl reikia gerai pasverti, ar rinktis perspektyvą su stiprėjančia artroze, bet turėti tiek pat laiko viskam, kaip iki šiol, ar imtis reikalo iš esmės visų kitų reikalų sąskaita. Man šis pasirinkimas buvo pats sunkiausias, gal net ir už sąnarių skausmus sunkesnis