o aplinkiai juk ir taip ji laiko teciu 
Zydriausia, kadangi jusu vaikas vyra vadins taip, kaip ji vadina aplinkiniai, tai ir susitarkit su artimiausiais zmonemis, kad tavo zmogu jie vadins teciu, o vyro tevus - seneliais o aplinkiai juk ir taip ji laiko teciu
o aplinkiai juk ir taip ji laiko teciu
Na, matant kaip mano vaikas ir draugas viens kitam tinka ir patinka, tai nesivercia liezuvis vadinti jo kokiu tai dede 
Mano drauges irgi visai netycia, matydamos juos kartu, pavadina ji teciu 
Ir man taip patinka
Mano drauges irgi visai netycia, matydamos juos kartu, pavadina ji teciu Ir man taip patinka 
| QUOTE (Zydriausia @ 2004 10 29, 08:20) |
| Na, matant kaip mano vaikas ir draugas viens kitam tinka ir patinka, tai nesivercia liezuvis vadinti jo kokiu tai dede Mano drauges irgi visai netycia, matydamos juos kartu, pavadina ji teciu Ir man taip patinka |
Na ir gerai. Kuo anksciau pradesit, tuo maziau bus makalynes
As pagal save dabar matau. Metus gyvenam kartu, vyro vaikas visa ta laika mane vardu saukė, bet pastaruoju metu matau, kad jau ir mama pavadinti nori. Tik jam dar nelabai liezuvis apsivercia. Jauciu, reikes vyra kalbint, kad jis pirmas pradetu, ir vaikui bus lengviau prasilauzti. Vakar vaikinui kaip tik toks norejimo "pikas" buvo, tai jis net teciui rasteli parase (nes pats pas senelius atostogauja dabar). Visas rastelio turinys buvo trumpas, bet konkretus "teti, dabar (...) vadinsim mama!"
Ничего не бойтесь
У меня была такая же ситуация, я осталась с ребенком, ему было 8 месяцев, вышла замуж и при этом я общаусь и с 1 мужем, сыну уже 10 лет и он прекрасно понимает, кто папа родной и кто неродной. Проблем у нас нет , у него теперь есть младший братик. Чем больше людей ребенка любят тем лучше
Sveikos mamos, man irgi tokia pati problema su dviem teciais:) Antrasis tetis augina dukra nuo 1,5metu. Labai vis dvejojau, abejojau, kaip cia ka reikia jai vadinti. Didziausia problema, kaip neizeisti nei auginanciojo, nei to, kuris tikrasis, nes abu dukra be galo myli. Tai kolkas yra taip, kad Ilze zino, jog turi du tecius, bet abu vadina vardais. Mazdaug tetis "vardas" ir kitas tetis "vardas". Panasiai kaip mociute viena, kita ir trecia (ji turi tris mociutes ir du senelius:)) Galgi ir nieko blogo, tik jos tikrojo tevo seima nera labai patenkinti, kad ji turi du tecius ir man nemalonu, kai ji su jai pabendravusi klausia, kodel mociute sako, kad dvieju teciu negali buti. Beje ir dabartinio vyro seima butu uz, kad tikrojo tevo ir jo seimos nebutu. Na taip ir gyenu, savotiskai tarp dvieju frontu. Dabartiniam vyrui net skaudu buna, kad ji savo tikraji teti siek tiek idealizuoja, nes jis jos neaugina, o tik lepina. Idomu, kaip bus dar po keliu metu 
| QUOTE (gistt @ 2004 11 05, 15:49) |
| Dabartiniam vyrui net skaudu buna, kad ji savo tikraji teti siek tiek idealizuoja, nes jis jos neaugina, o tik lepina. Idomu, kaip bus dar po keliu metu |
oi, kaip iki skausmo pazistama situacija... Ir zinomas tavo vyro skausmas, kai vaikas idealizuoja (paziurekime teisybei i kais, net ne "siek tiek", o "visiskai") teva, kuris prie vaiko auginimo niekuo neprisideda. Man paciai yra tragiskai skaudu, kai vyro vaikui jo tikroji mama yra "pasaku feja" ir viskas, ka ji pasako, yra negincijama tiesa. Bet laikui begant pradedu sugebeti "atsiriboti" nuo "to vaiko mamos" vaidmens. Tai nera lengva. Kuri laika buti mama, paskui buti ne mama, o paskui vel grizti prie mamos vaidmens - visa tai veikia psichologiskai. Bet manau, kad paciam vaikui yra lengviau gyventi, kai suauges zmogus (patevis) JAUCIA, kada jis turetu pasitaukti i seseli, kad vaikas galetu pasidziaugti tikruoju teciu (zinau, kad tokiu metu tam, kuris yra netikrasis, norisi lipti sienom is nevilties), ir SUGEBA tai padaryti...
beje, neverta tiketis, kad padetis greitu metu pasikeistu. Vyro vaikui dabar 7 metai, musu padetis dabar ne ka labiau pazengusi, negu pas jus. Ir nemanau, kad kas nors pasikeis iki tol, kol vaikas suaugs. beje, man rodosi, kad net ir suagues jis apie savo tikraja mama/teva negalvos blogai (zinoma, jeigu mes jo taip nenuteiksim)... Tokie jau tie vaikai. Jiems viskas atrodo kitaip, nei mums...
Manau, jog turėti du tėčius - ne toks jau retas reiskinys siandien. Išsiskyriau, kai mažajam buvo ketveri. O tai amžius, kai vaikas daug ką supranta, tad pateikia daug ir gan sudėtingų klausimų. O kai atsiranda kažkoks svetimas ,,dėdė,, - ypač keblu. Mažasis, manau, tikrai niekada jo ,,tėčiu,, nepavadins. Tad išeitis - vadinti vardu.
na, kai tas 'dede' atsiranda kai vaikas jau pakankamai didelis, jog suprastu, kas yra kas, tai suprantu, jogb turbut vaikui pasakyt, kad "susipazink, stai cia tavo tetis" turbut butu nesamone ir paliktum viska spresti paciam vaikui, taciau jei vaikas nuo mazu dienu auga su tuo 'dede', tai man atrodo, jam naturalu, jog tai jo tetis..... kazkaip per sudetinga vaikui butu aiskinti, kad "zinai, tas va dede, kuris ateina aps tave karta i mensi, yra tavo tetis, o va tas dede, kuris tave augina, kuris su tavim zaidzia, yra tik dede...."
Aisku, paauges vaikas pats nuspres kaip ir ka nori vadinti, bet pvz man asmeniskai butu labai smagu, jei mano mylimiausi zmogiukai viens kita vadintu teciu ir sunum
Aisku, paauges vaikas pats nuspres kaip ir ka nori vadinti, bet pvz man asmeniskai butu labai smagu, jei mano mylimiausi zmogiukai viens kita vadintu teciu ir sunum
| QUOTE (Edma @ 2004 11 23, 08:18) |
| Manau, jog turėti du tėčius - ne toks jau retas reiskinys siandien. Išsiskyriau, kai mažajam buvo ketveri. O tai amžius, kai vaikas daug ką supranta, tad pateikia daug ir gan sudėtingų klausimų. O kai atsiranda kažkoks svetimas ,,dėdė,, - ypač keblu. Mažasis, manau, tikrai niekada jo ,,tėčiu,, nepavadins. Tad išeitis - vadinti vardu. |
Na, ziurint kada vaiko gyvenime atsiras kitas "tetis"
Jei jam bus virs 10 metu, tai sunku bus persiorientuoti. Mano situacijoj as atsiradau, kai vyro vaikui buvo beveik 6 metai. Su tikraja mama vaikas matosi koki 1-2 kartus per menesi. Bet vistiek, niekieno nepadedamas jis pats susigalvojo, kad mane vadins mama. Dabar tik laukiu, kada vyras pripras mane taip prie vaiko vadinti
| QUOTE (Edma @ 2004 11 23, 10:18) |
| Manau, jog turėti du tėčius - ne toks jau retas reiskinys siandien. Išsiskyriau, kai mažajam buvo ketveri. O tai amžius, kai vaikas daug ką supranta, tad pateikia daug ir gan sudėtingų klausimų. O kai atsiranda kažkoks svetimas ,,dėdė,, - ypač keblu. Mažasis, manau, tikrai niekada jo ,,tėčiu,, nepavadins. Tad išeitis - vadinti vardu. |
Mano vaikai irgi buvo panašaus amžiaus. Pristačiau vardu, ilgą laiką taip ir vadinom. Vėliau vyresnysis pats savarankiškai priėjo išvados " Tai bet tėtis tai tas kuris rūpinasi mumis". Nuo tada palaipsniui, iš pradžių bailiai, kartu su vardu ,pradėjo vadinti "tėčiu". Dabar tai pasidarė išvis "tėtinis" berniukas
sveikutes 
mano situacija taip pat panasi.pries kelis men musu gyvenime atsirado mano draugas.nuo pat pradziu as ji vaikui vadinau vardu,nes nenorejau,kad vadintu dede kaip ir visus kitus nepazystamus "dedes".na,kadangi su tikruoju tevu jis matosi kiekviena savaitgali ir jam jau trys metai,supranta kas yra kas 
nezinau,kai paaugs turbut jam kils daugybe klausimu kodel tetis kartu negyvena ir t.t.bet dabar kol kas gerai yra kaip yra ,ir teti ir mano drauga jis lb myli ir abieju jam lb reikia 
mano situacija taip pat panasi.pries kelis men musu gyvenime atsirado mano draugas.nuo pat pradziu as ji vaikui vadinau vardu,nes nenorejau,kad vadintu dede kaip ir visus kitus nepazystamus "dedes".na,kadangi su tikruoju tevu jis matosi kiekviena savaitgali ir jam jau trys metai,supranta kas yra kas nezinau,kai paaugs turbut jam kils daugybe klausimu kodel tetis kartu negyvena ir t.t.bet dabar kol kas gerai yra kaip yra ,ir teti ir mano drauga jis lb myli ir abieju jam lb reikia
