QUOTE(pupik @ 2010 11 21, 22:01)
Galite ir be atvirų durų dienso dalyvauti pamokoje. Viešumas - Jūsų ginklas.
Kokiu būdu tai padaryti? Mokykla tiesiog draudžia ateiti ir padėti savo specialių poreikių vaikui mokykloje, net kai pačios nesusitvarko, o juk vaikui dar tik adaptacinis periodas, pati pradžia, tai tik priimk visą pagalbą, kad vaikui būtų geriau, gal tuomet ir elgesys bus kitoks, lengviau nusiramins, neišlies patiriamos įtampos ant klasiokų ir t.t. Bet ne. Uždrausti mamai. Dar daugiau. Visokiose komisijose protokoluojama ne pagalba vaikui, o "Mama neturi teisės, mama neturi teisės, mama neturi teisės". Tame tarpe ir dalyvauti pamokose, nors dar net nedalyvavo. Naujausias - kad mama neturi teisės dalyvauti su vaiku specialistų užsiėmimuose (ta mama atveda vaiką pvz. pas spec. pedagogę ir būna su juo paties vaiko prašymu, nes vaikas atsisako eiti išvis, niekam neįdomu, ką kalbėti, kad vaikas turi TEISĘ, o ne pareigą, gauti mokykloje specialistų pagalbą), ir - viršūnė - mama neturi teisės laukti vaiko rūbinėje, o už jos durų (už klasės durų yra rūbinė, kaip darželyje, ir tada kitos durys, žodžiu, mama (tik šita konkreti) privalo stovėti ant laiptų ir laukti, kol baigsis pamoka arba kol mokytoja teiksis baigti pamoką, nes neretai dirbama ir be pertraukų, ir pamokos laiku baigiasi labai retai... Kad tik mama nenugirstų nieko, kaip mokytoja bendrauja, kaip veda pamoką. Ar į kokį konslagerį atvedam vaikus? Man atrodė, kad į valstybinę mokyklą... Juk pamokos jokia mama netrukdo, tyliai laukdama rūbinėje, atsisėdusi, o ne stovėdama kaip koks šuo išvarytas laiptinėj. Kokią teisę mokykla turi uždrausti mamai laukti vaiko rūbinėje už klasės durų???
Koks viešumas gali padėti, ką daryti? Mokytoja nepaprastai agresyvi, nesivaldanti nei prieš vaikus, nei prieš tėvus, geranoriškumo nulis ir t.t., pagarbos nei vaikams, nei jų tėvams. Viešai aptariamas vaikas, jo elgesys (kuris, šiai dienai net neabejoju, nepaprastai atspindi mokytojos elgesį, jau nekalbant apie kitų vaikų elgesį, primokymą ir t.t.. Nes namuose niekada taip nesielgia, kaip aiškinama, kad elgiasi mokykloje), išviešinama jo diagnozė ir visa kita, kas net gi yra ypatingai saugoma ir ginama įstatymo. Kokių priemonių imtis, kaip apsiginti šeimai ir apginti vaiko teises? Patarkit, prašau. Administracijai, akivaizdu, mokytojos elgesys yra priimtinas, nes ne tik nedaroma nieko mokytojos atžvilgiu, o akivaizdžiai palaikoma, tik toliau einama prieš mamą, bandant visaip izoliuoti nuo to, kas vyksta mokykloje, kaip elgiamasi su vaikais ir t.t., kad toliau galėtų daryti, ką nori, kaip nori, nesulaukdami jokių pasekmių, toliau jausdamiesi nebaudžiami už nieką. Sukurstyti tėvai, kurie bandos jausmo genami nebesivadovauja jokiu sveiku protu (o daugelis dėl man protu nesuvokiamų priežasčių gatavi, atsiprašant, į šikną sulįsti mokytojai, nei rūpintis savo vaikų gerove ir ateitimi, gilintis, kas vyksta ir kokį poveikį daro tokia mokytoja tokiems jautriems žmogiukams, juk dar tik pirmokėliai, šitoks tėvų nesąmoningumas tiesiog šokiruojantis. Baisiausia, kad tokių - dauguma.), grasinimai ir iš jų, ir iš administracijos, ultimatumai, tiesiog sunku neišeiti iš proto. Mokyklos nekeisime, nes vežioti toli neturiu galimybės, bet klasę pakeisti labai norėčiau, tačiau toks variantas ne tik kad nesiūlomas, bet mano atskiras raštiškas prašymas (žodinis prašymas buvo užsirašant į mokyklą, kai vietų dar tikrai buvo) dar prieš rugsėjį buvo ignoruotas (norėjau, kad vaikas mokytusi pas kitą mokytoją). O dabar, po šitiek viešai išeskaluotų ne tik problemų, bet ir melų, prikurtų istorijų, visi nuteikti prieš (vėl gi, banda, o ne sveiko proto mąstymas ir realūs faktai veikia), vargu, ar būtų priimtas vaikas į kitą klasę... Neišmanau, ką daryti...
QUOTE
O jei mokytoja "prastai mokėsi" ir nieko neišmano apie pedagogiką ir vaiko psichologiją, o gal ne yen įstojo, gal nekenčia savo darbo, gal bijo profesinių iššūkių ir seniai jai laikas pasitikrinti ten pat, o jei ji tinginė ir bailė, o gal jos šeimoje vyksta kažkas ir ji išsikrauna, gal ji NEmoka dirbti su bent kiek kitokiu vaiku
Aukso žodžiai, grynai apie mūsų mokytoją, mano mama sako lygiai tą patį. Tik kad skirtumas tas, jog ji ne su kitokiu vaiku nemoka dirbti (net ne dirbti, o bendrauti), o su visais. Neturi jokios meilės nei vaikams, nei savo darbui. Nuolatos grasinasi išeiti iš darbo, sakė visą vasarą ieškojosi kito darbo, kaip jai padėti iš to darbo išeit?
Nes niekaip neišeina
