QUOTE(Zaneta75 @ 2006 12 11, 13:41)
Nepradesiu pasakoti, kad maniskis nera romantikas, nors butent toks jis ir yra... Geriau iskart apie tai, kaip jis mane sokiravo... geraja prasme 
Astuntieji musu santuokos metai... Arteja Valentino diena... Ka jam padovanoti? Kazkaip spontaniskai pradejau rasyti laiska, norejau tik labai trumpai parasyti koks jis man yra brangus, bet gavosi visas romanas... Bijodama, kad laisko nerastu, nesiojuosi ji su savimi.
Vasario 13 d. gryztu namo pas savo zuikiukus, o ten randu sese, kuri siap gyvena Kaune...
Sako nieko neklausk - taip turi buti... Gryzta vyras is darbo, sako pasipuosk 
Sedam i automobili, vaziuojam... Klausiu kur? Sako: ryt Valentino diena, atsveskim ja siandien (del savaime suprantamu priezasciu sesuo dukryciu paziureti per pacia Valentino diena negaletu...) Nuvaziuojam i kavinuke, isgeriam sampano, deserto ("keista, kodel tik tiek? juk svenciam"-pagalvoju kad vakariene butu visai ne prosal...) Po to i kino teatra (sakysit kokia romantika kine?) - ziurejom "Keturios plunksnos" - ziauriai geras filmas!!! Po to ziurejau ji dar kelis kartus. Po kino padekoju uz smagu vakara, o jis man: "vakaras dar tik prasideda..." - ir daugiau nei zodzio nesako! Vaziuojam link senamiescio, sustojam prie filharmonijos, einam link Ausros vartu... Uzeinam i EUROPA ROYAL HOTEL... Net kojas pakirto... O mano brangiausias sako: sianakt noriu buti tik su tavim Nepasikuklino zinoma ir uzsake geriausia kambari virsutiniame aukste, dideli dideli langai pro kuriuos matosi Vilniaus senamiescio apsnigti stogai... apvali lova... bet ji dar palauks, nes mes laukiam vakarienes kambary... po to burbuline vonia... Mano brangiausias sako: "zinai, siandien nutiko keistas dalykas... Einu as gatve, priena moteriske ir siulo papuosalus... zinau kad jie nevertingi, bet i viena paziurejus, pamaciau tave... tai menulio akmuo spindidntis ivairiausiomis spalvomis..." ir uzsega man ji ant kaklo... Po to musu sulauke lova... 
ryte i kambari vel buvo atnesta vaisiu, kavos...
Tai buvo taip netiketa, kad iki siol negaliu sau atleisti, nes jauciausi kaip nesava... bet niekada to nepamirsiu. O svarbiausia dabar zinau - kad JIS gali buti romantiskas, netgi astuonerius metus pragyvenus kartu ir auginant dvi nuostabias dukrytes... Myliu ji be proto
Astuntieji musu santuokos metai... Arteja Valentino diena... Ka jam padovanoti? Kazkaip spontaniskai pradejau rasyti laiska, norejau tik labai trumpai parasyti koks jis man yra brangus, bet gavosi visas romanas... Bijodama, kad laisko nerastu, nesiojuosi ji su savimi.
Vasario 13 d. gryztu namo pas savo zuikiukus, o ten randu sese, kuri siap gyvena Kaune...
Sako nieko neklausk - taip turi buti... Gryzta vyras is darbo, sako pasipuosk Sedam i automobili, vaziuojam... Klausiu kur? Sako: ryt Valentino diena, atsveskim ja siandien (del savaime suprantamu priezasciu sesuo dukryciu paziureti per pacia Valentino diena negaletu...) Nuvaziuojam i kavinuke, isgeriam sampano, deserto ("keista, kodel tik tiek? juk svenciam"-pagalvoju kad vakariene butu visai ne prosal...) Po to i kino teatra (sakysit kokia romantika kine?) - ziurejom "Keturios plunksnos" - ziauriai geras filmas!!! Po to ziurejau ji dar kelis kartus. Po kino padekoju uz smagu vakara, o jis man: "vakaras dar tik prasideda..." - ir daugiau nei zodzio nesako! Vaziuojam link senamiescio, sustojam prie filharmonijos, einam link Ausros vartu... Uzeinam i EUROPA ROYAL HOTEL... Net kojas pakirto... O mano brangiausias sako: sianakt noriu buti tik su tavim Nepasikuklino zinoma ir uzsake geriausia kambari virsutiniame aukste, dideli dideli langai pro kuriuos matosi Vilniaus senamiescio apsnigti stogai... apvali lova... bet ji dar palauks, nes mes laukiam vakarienes kambary... po to burbuline vonia... Mano brangiausias sako: "zinai, siandien nutiko keistas dalykas... Einu as gatve, priena moteriske ir siulo papuosalus... zinau kad jie nevertingi, bet i viena paziurejus, pamaciau tave... tai menulio akmuo spindidntis ivairiausiomis spalvomis..." ir uzsega man ji ant kaklo... Po to musu sulauke lova... ryte i kambari vel buvo atnesta vaisiu, kavos...
Tai buvo taip netiketa, kad iki siol negaliu sau atleisti, nes jauciausi kaip nesava... bet niekada to nepamirsiu. O svarbiausia dabar zinau - kad JIS gali buti romantiskas, netgi astuonerius metus pragyvenus kartu ir auginant dvi nuostabias dukrytes... Myliu ji be proto
I si puslapi usejau tik dabar.Skaiciau si straipsni ir verkiau.Kaip nuostabu,kai zmones taip sugeba puoseleti MEILE.Nuosirdziai dziaugiuosi uz jus.As taip pat l.myliu savo vyra,taciau nelabai tikiu,kad maniskis sugalvotu toki stebukla man nezinant.O man taip patinka siurprizai...Kita savaite mums sukaks 4m.,kaip mes susituoke.Kaip noreciau kokio nors siurprizo.Deja galvoju,kaip jia galeciau suteikti pati.Kuomet atsirado seimynine buitis,ta romantika,mano vyrui,kazkur isgaravo.Kuomet as jos trokstu,vyras pasako,kad tai tik zaidimai.Gaila,kad ne visi vyrai po santuokos islieka supratingi.O moterims juk taip to truksta
