QUOTE(vi_ @ 2007 01 28, 12:52)
Ir žinote, nepaisant to, jog esu sočiai prisiskaičiuosi apie tai, jog sėkmingai atlikta operacija yra bene svarbiausias faktorius vėžio gydyme, nepaisant žinojimo, jog onkologai turi šioje srityje ir daugiau patirties, ir techninių galimybių, jei tektų rinktis tarp VU Onkologijos instituto ir kitos to paties VU ligoninės, pasirinkčiau pastarąją. Nors artimuosius stengčiaus nuguldyti pas onkologus.
Jau rašiau, jog neseniai gulėjau ligoninėje. Ten pat, tik aukštu aukščiau, tuo pačiu metu gulėjo mano krikšto mama. Jai iš galvos buvo pašalintas piktybinis auglys. Aišku, nuėjau jos aplankyti, ir labai nustebau, radusi savo tetulę nusiteikusią labai optimistiškai ir guviai. Jai prieš kelis metus jau teko pabuvoti onkologinėje
Matyt, kiekvienas su savo patirtimi. Aš priešingai, labai gerai jaučiuosi tarp onkologinių ligonių. Nežinau kaip vyrai, bet moterys, kurias teko sutikti Kaune, kiekviena verta metų moters titulo. Stiprios savo dvasia, ramios, net beviltiškoje -man taip atrodo - situacijoje, kai vėžys jau kauluose, plaučiuose, dūstančios ir nepajėgainčios nueiti net iki tualeto. Sugebančios gyventi! Ponia Viktorija, žemai lenkiu galvą prieš Jus, tikiuosi Jūs dar čia, 9 metus einanti per vėžį. Ponia Birutė - didinga savo tikėjimu. Dievas ir tik jis, sprendžia jos likimą.
Priešingai vi_ patirčiai, po operacijos gulėjau bendroje pooperacinėje paltoje, kur vienintelė buvau su šia diagnoze ir plika galva. Šnabždesiai už nugaros, tyla, kai grįždavau iš WC, baimės ir užuojautos žvilgsniai. Buvau raupsuotoji. Turbūt pirmą kartą pajutau tokį diskomfortą.
Geriau pastėrę nuo skausmo supratngi žvilgsniai, nei ta neviltinga užuojauta!
Aprašytame Betelgeiz pavyzdyje nieko gero ir gražaus. Bet čia turbūt tos moters problema. Markeris daugeliu atvejų nieko ir nerodo. Kaip mano onkologė sako, tai nėra 100% patikimas rodiklis. Kiekvienam savo, jei tau nerodo ir nepatikimas, kitam gal pagrindinis gydymo kokybės atskaitos taškas. Ne mums spręsti ir daryti išvadas. Čia tik laikas ir asmeninė patirtis parodys, kiek iš tikrųjų svarbus tas markeris. Gydytojai geriau žino. Gydo nevieną ir ne du.
Dėl onkologų, mano pažįstama stengiasi išvykti gydytis į Berlyną, nes ten didesnė valstybė, didesnė gydytojų onkologų patirtis, didesnės sėkimingo gydymo perspektyvos. Lietuvoje - savo ligos atveju - ji taptų eksperimentu. Tiek onkologams, tiek neonkologams, būtų labai įdomus atvejis, ten tai būtų eilinis įvykis.
Kas dėl piktų....žmonių. Sutikau, ir ne vieną. Tokiam duodu kelią ir stengiuosi nebendrauti, kam man kalbėtis su piktuoliu. Tiesiog nutraukiu kalbą atrėždama, man atrodo kitaip. Tai Jūsų nuomonė.
P.s.
Azalija, ačiū už snieguoles sniege