Onkologinės ligos 5

Daug zmoniu gyvena su pasalintu skrandziu Skrandis yra ne pagrindinis virskinimo organas, jame maistas yra tik apvirskinamas, o po to keliauja tolimesniam virskinimui i zarnyna. Taigi, kai nera skrandzio, maistas tiesiog paliuna i zarnyna, o tai reiskia, kad reikia valgyti po nedaug ir daznai. Kai kuriu produktu reikia vengti. Geriausia tinka malti, trinti patiekalai, po truputi galima meginti ir kitokiu. O laselinemis maitina tik pirmas dienas po operacijos. Siaip jau valgyti pradejo duoti trecia diena.

smalsutės,

Nežinau, ką atsakyti. Tikrai nesu tas, kas įrašyta diplome. Viskas užsimiršę, likę tik nuotrupos, kurios turbūt kelia jums klausimus. Chemikas, VU. Pagal specialybę nedirbu jau daug daug metų.
Visa kita - mokyklos indėlis. Mokykla turėjo sustiprintą lietuvių kalbos pakraipą, ta dvasia ir mokė. Niekada negalvojau, kad tai, ką gavau mokykloje ir kas nekėlė didelio susižavėjimo - nuolatinis ir kankinantis rašinių rašymas, krūvos knygų, jų privalomas skaitymas ir analizė, turės kažkokį atspindį. Matyt, jį ir čiuopiate mano samprotavimuose ir minčių reiškime.

Ačiū, jei tikrai manote, jog rašau rafinuotai. Nors pati nemanausi taip daranti. Kurį laiką dalyvavau jau minėto B.Grebenščikovo kūrybos gerbėjų forume. Ten žmonės veik kiekvieną žinutę parašo taip, jog jų žinučių rinkinį mūsų tėvynėje būtų galima publikuoti už pinigus. Tarp jų jausdavausi gan kvailai. Kiek pagelbėdavo humoro jausmas ir išmintis, kurios prikaupiau kiek daugiau nei jie, dėka ilgesnio buvimo žemėje stažo.
Deja, turiu jus nuvilti – mano profesijos, ir ta kurią turiu, ir ta apie kurią svajojau, yra labai neliteratūriškos. Esu A klasės valdininkė, dirbanti vadovaujantį darbą vienoje iš aplinkosauginių institucijų, t.y. esu biurokratė. Darbe tenka daug rašyti, deja, biurokratine kalba - parašytame tekste neturi likti nė gramo rašančiojo asmenybės. O svajojau, stengiausi patapti, bet netapau, nors iki šiol vis dar labai norėčiau būti... chirurge. Profesija įdomi, bet labai jau nutolusi ne tik nuo rašymo meno, bet net ir nuo rašymo priemonių.
Nemanau, jog tai, apie ką ir kaip mes rašome labai jau priklauso nuo profesijos ar dirbamo darbo Mes su adis esame iš tų laikų, kai nebuvo anei interneto, anei forumų, anei krūvos TV kanalų, tad tam, kad kažkuo užsiimti, tekdavo skaityti knygas. Skaitydamas automatu įsidėmi žodžių rašybą (gramatiką), išmoksti jų dėlionės į sakinius, nejučiomis persiimi širdžiai mielą kokio rašytojo stilių. Šito pakanka, kad gan rafinuotai atrodyti virtualioje erdvėje. Kitas reikalas yra mintys, kurias čia bandome išdėstyti. Jų turinį sąlygoja daugybė dalykų: gyvenimiškoji patirtis, perskaitytos knygos, asmenybės reikaliukai, etc. ir, kaip anglai sako, last but not least, tai, kad dėl su šio forumo tema susijusios priežasties, savo akimis teko išmatuoti atstumą iki gyvenimo horizonto – jis nėra, o ir niekada nebuvo didelis. Pastarojo fakto prasmę žino ne taip jau ir daug kas. Nežinau, gerai tai ar blogai.

Tokie dalykai. Taip, beje, vienoje iš savo knygų vos ne kiekvieną pastraipą užbaigia mano stačiai dievinamas rašytojas Kurt Vonnegut - So it goes.

labai nemazai gaunu i az prasymu duoti zolininko tel, todel pasikartosiu, nes gal kam labai reikia

Sveikos mergaites.Jungiuosiu prei jusu.Siandien tikrinausi echoskopu krutis ir rado cista , o netoli jos kazkoki derini, sako panasus i kalcinata.Tikrinausi dar pas kita gydytoja , pasake ta pati ir liepe eiti pasidaryti mamograma, ir pas onkologa.Bijau labai , labai.Itariu , kad ne kas.Ryt vaziuoju i Kauno klinikas ten yra kazkoks krutu tyrimo centras, jau susitariau , kad priims, padarys mamografija ir gal ims tyrima is to darinio.Gyvenimas neteko visu spalvu.Esu pesimiste visuomet , o dabar dar labiau.Toks jausmas , kad VISKAS............Jei isgirsiu diagnoze, kurios nenoriu isgirsti-ar verta gydytis?

Labiau panašu į surambėjusią pieno liauką, o ne į tą PADARĄ, dėl kurio čia susirinkom. Su amžiumi taip būna. Kaip rusai sako, tik rusiškai, aišku, - senatvė nėra džiaugsmas...
Mamograma yra plepesnė nei echoskopija, tad rytoj bus ko pasiklausyti. Lauksime žinių.
O dėl gyvenimo spalvų ir vertėjimo gydytis... Jei taip baisu vien nuo galimybės užgirsti tą nelemtą diagnozę, reiškia pačios gyvenime yra dar pakankamai spalvų, kurias būtų griekas pakeisti į vienintelę – juodą. Net ir baisiausio gydymo metu būna, kad nušvinta vaivorykštė. Tik apie gydymą per anksti prakalbom, nes dar juk nėra diagnozės.

Adis šiuo klausimu daugiau papasakotų, bet ji, jei neklystu, šiuo metu ant smėliuko prie jūros lepinasi. O po teisybei, tai ji jau viską yra papasakojus, reikia tik perskaityti, įbridus giliau į šią ir ankstesnes temas.

Sėkmės rytojuje.

vi, nejaugi mane pazinai jau vien is tavo pasakymo , kad su amzium taip buna ...jo , as Raminta, bet cia retai uzsukdavau, dabar jau nzn kaip bus.Turiu pazystamu daktaru , tai greit suorganizavo kelione i kauno kliniku kazkoki centra , kur dirba labai gera (taip sako) gydytoja Jonaitiene.Siandien svenciu , geriu vyna, nes kitaip mintys juodos uzplauktu ir dar mokausi kiek galiu , dabar kaip tik IT , tai mokausi ivairiu gudrybiu , pasirodo , kad plepeti internetu pati nereiksmingiausia kompo funkcija Einu nupjausiu zole ir ryt neriu stacia galva i nezinia....

Suskaičiavau tave dedukciniu metodu su 98% tikimybe. Dėl viso pikto pasilikau 2% abejonei. Juk pasitaiko visokių sutapimų. Linkiu čia ir pasilikti tik viešnia arba įsidarbinti etatine guodėja.

Beje, mane šiandien vėl nerimas suėmė, kai užlipau ant svarstyklių – minus 1 kg gavosi. Ir tai po savaitgalio, kai kišau į save be perstojo viską iš eilės it koks paršas. Galvojau – sustorėsiu, o gavosi kaip visada... Tikiuosi, jog čia virškinimo fermentai vis dar savo teisingų lentynėlių nesusirado, antraip, gaunasi ne kas.

net nežinau ar šitai temai rašau... tiesiog neturiu kur dėtis, akis užkliuvo už šios temos.. vakar paskambinau mamai.. ji tokia liudna buvo. kai paklausiau kas, sako kad tyrimai ne kokie. pakartotinai paklausus atsake, kad kraujo tyrimai dėl vežio yra teigiami.... mane šokas ištiko... mano mamai tik 47 metai... sake, kad tas tyrimas rodo skydliaukės, žarnyno arba kiaušidžių vežį....
pirma mano reakcija buvo ta, kad pradėjau rėkti, kad kuo greičiau tirtusi... mama atsake, kad eile dviem savaitemm. vel rekiau, kad moketu daug ir nebus jokiu eiliu (visiška panika ir šokas buvo)... o ji atsake ramiai, kad tokia eile ten, kur ir taip visi daug moka už tyrimus... stengiausi šnekėti ramiai, bet padėjusi rageli negalėjau nustoti verkti... nors dar niekas neaišku... nei kas nei kur nei kaip... bet tyrimas teigiamas... klausiau koks tai tyrimas, ji nelabai žino.... vis viltis yra, kad kažkokia klaida yra... nors jai jau ilgai dažnai užeina stiprūs nugaros skausmai... senai ieškojo kas tai... negi tai iš tikro vėžys.... sėdžiu darbe ir dirbti negaliu...
blogiausi scenarijai galvoje kuriasi... labai laukiu jos tyrimu, nežinia turbut yra baisesne,nei žinojimas kas yra iš tikro... vis viliuosi, kad tyrimuose klaida, nors turbut taip buna retai, ar ne..
net nežinau, ka daryti... norisi viską mesti ir lėkti pas mama... nors ji pati sako, kad nereikia jos guosti, toks gyvenimas... ir pati suprantu, kad tokia žinia, dar nereiškia kad jau laidotuvės. bet košmaras. blogiausios mintys galvoje....
atrodo gyvenime viskas susitvarke, laimėjau konkursa, planuojam vaikeli, kuiames bute. o dabar tokios žinios
nepykit, kad tiek daug rašau... man labai reikia išsilieti.. MB vakar liepė skambinti jo motinai ir prašyti konsultacijos dėl geresniu gydytoju.... pasiunčiau ji kuo toliau.. gerklė pilna ašarų, o jis man liepia skambinti ir kalbėti su jo motina, su kuria santykiai nėra patys geriausi. noriu būti tik su savo mama... apskritai sunkiai kalba man šiandien rišasi.... nė žodžio kolegoms pratarti negaliu....
suprantu, kad dar net neaišku kas mamytei yra, bet man jau baisu....

Tik nepulk į paniką ir pasistenk išlaikyti blaivų protą. Taip supanikavusi Tu mamai ne tik kad nepadėsi, bet ir gali pakenkti. Ji ir taip pasimetusi ir pergyvena ne tik dėl savęs, bet ir Tavęs, ir kitų šeimos narių - kaip Jūs priimsite šią žinią, kaip su tuo susitaiksite, kaip priimsite papildomus rūpesčius.
Kaip supratau, tai Tavo mamai padarė vieną kraujo tyrimą (markerį) ir ten rado padidėjusį blogų ląstelių kiekį, tik neaišku kiek padidėjusį. Jei nedaug padidėjęs, tai žinok, kad gali būti ne tik nuo šios ligos, bet ir kitų - visai nesvarbių (šiuo atveju) ligelių. Bet jei padidėjęs daug - tai jau gali būti ir šios ligos pranašas. Aišku, reikia padaryti visus tyrimus ir sužinoti diagnozę, o tada jau galvoti.
Pasistenk palaikyti mamą ir neparodyti savo pasimetimo
Sėkmės ir stiprybės

ačiū. matyt tu teisi. reikia kažkaip nepanikuoti. gal tos ašaros tik pirminė reakcija. vėliau gal ir blaivus protas pasirodys... belieka laukti kokių nors konkretesnių žinių....

henika,

visu pirma noriu pasakyti, kad tas kraujo tyrimas simtu procentu nepatvirtina vezio!

antra, nesuprantu, kodel reikia laukti dvi savaites??? Jeigu mama gyvena Vilniuje ir turite kazkiek pinigeliu, skubekite i medcentra Grybo g. Visus tyrimus atliks per viena diena, biopsija (jei prireiks) irgi labai greitai. Rytoj pat atsiprasyk is darbo ir lekit abi su mama darytis tyrimu.

Patariu is savo patirties. Pries gera menesi visus tyrimus per viena diena siame centre praleke mano dede, atvaziaves is provincijos. Skundesi tik krutines skausmu ir krentanciu svoriu. Istyre visa nuo galvos iki koju (kainavo apie 2000 lt), bet po vienos darbo dienos ir 3 sventiniu jau buvo ir biopsijos atsakymas. Deja, liudnas. Skrandzio vezys... O savo miesto ligonineje ji du menesius gyde nuo bronchito!!!! Ir dabar tebebutu dar gyde, jei ne operatyvus tyrimai.

NEPAGALEKIT PINIGU IR LAIKO IR SKUBEKIT ISSITIRTI! Jokiu budu negalima laukti dvieju savaiciu, brangi kiekviena diena! Nuosirdziausiai linkiu geru ziniu. Sekmes