Onkologinės ligos 5

ko gero turiu daug patirties, nes pries pora metu mano mamai tas pats buvo, tik po operacijos pasake, kad viskas gerai, kad nepiktybinis. Dar del pazastu. Tai tikriausiai kalbejo apie limfmazgius, nes butent i juos pirmiausiai yra metastazes, todel kai salina koki nors organa, kuriame yra vezys, dazniausiai aplink ji 5 cm spinduliu pasalina ir visa kas ten aplinkui yra - o labai daznai tai buna limfmazgiai. Nereikia pasiduoti, tikrai tikek ir viskas bus gerai, svarbiausia pasistenk tuo itikinti mama, nes psichologinis smugis tikrai jai teko didelis.

Vakar sužinojau, kad dar toliau stebės – po mėnesio kartos echoskopiją.
Trumpai priminsiu: Šiauliuose prieš mėn. privačiame kabinete atlikau echoskopiją - išvada buvo: onko. procesas vyksta (limfmazgiai pažastyje ir įtartinas darinėlis kitoje neoperuotoje krūtyje ~ 5 mm). Dar kartą pasidariau echo. Šiaulių onkologiniame. Čia echoskopuotojo buvau išbarta - paklausė, ką aš čia veikiu ir iš vis kodėl negydoma, seniausiai turėtų būti taikoma chemija. Jau vasario mėnesio echoskopijoje jis matė nerimą keliančių požymių. Kai atsakiau, kad Kaune atlikta punkcija buvo neinformatyvi, vėl klausė, kodėl ji nekartojama. O KĄ AŠ ŽINAU??? Taigi pasiskambinę ir pasitarę su mano gydančia gydytoja nusprendė toliau laukti, padidėjimas per 3 mėnesius nežymus tik kažkur apie 2 mm, gali būti ir matavimo paklaida, aš taip noriu galvoti...Taigi sėdžiu ant statinaitės ir laukiu, Tik jau tikiai žinau į Nidą birželio pabaigoje (kai Emilija išlaikys egzaminus) dar nuvažiuosim. ECH, nuostabu.

Laba diena
Pagaliau atradau nežinau ar įstengsiu parašyti...mano vienam sūneliui sunku ...turime tą baisuoklį(piktybinį naviką),geriame chemiją,ir labai vemiame...sūnui 9-eri,nesustoja baisuoklis jis plinta.
kol kas man labai sunku apie tai kalbėti,gerklėje gumulas.Maniau galėsiu išsipasakoti,deja šiandien to nebegaliu...tikiuosi dar pas jus užeiti,kai bus lengviau...

Sveika. Mano mama taip pat serga skrandzio veziu. Pries pusantru metu operavo-pasalino skrandi,po to-chemija ir svitinimas. Po operacijos buvo labai sunku. Juk pasikeite visi mitybos iprociai,negalejo valgyt kaip anksciau. Teko ir vaistus nuo anoreksijos gerti-visiskai dingo apetitas ir labai nukrito svoris. Prireike nemazai laiko,kad viskas atsistatytu... Kazin ko patarti negaliu,taciau kuo galesiu,tuo padesiu

Aciu uz palaikyma Tevuka isoperavo pereita treciadieni - pasalino visa skrandi, gydytojas sake, kad niekur toliau lyg tai nepaplites, bet viskas paaiskes po tyrimu is laboratorijos, t. y. sia savaite. Taigi laukiam.

Papildyta:


Mano tevukui pereita treciadieni pasalino skrandi, tai galiu papasakoti apie pirmas dienas. Pati operacija trunka apie 2 val. Po operacijos visa para laiko reanimacijoje, o tik po to atveza i palata. Zmogus jau buna pilnai atsigaves po narkozes. Ta diena leido isgerti stikline skysciu - vandens (negazuoto) arba siltos ramuneliu arbatos. 2 kartus per diena stato laselines. Galima siek tiek sedeti ir po truputi stotis. Antra diena gerti galima kiek nori, sedeti ir stotis reikia daugiau. Trecia diena po truputi pradeda duoti valgyti. Skauda pjuvi, jei skausmas didelis, tai leidzia nuskausminamus, bet mes apsiejome praktiskai tik 2 kartus - ryte ir pries miega, nes tie nuskausminamieji labai slopina. Labai svarbu neuzsiguleti, kad ventiliuotusi plauciai, neprisirinktu karkalu. Tai lyg ir viskas. Drasiai klausk, jei kas domina

Kad tu nežinai, tai tau taip priklauso. Bjauriausia, kad ir gydytojai nežino, bet gi o tačiau turi savo nuomones. Ir dar skirtingas. Auuuuu!!! Žinai, net man norisi kaukti nuo tokios situacijos bjaurumo. Kelios nuomonės, aišku, visada yra geriau nei viena. Tačiau jei turi ne kelias, o tik 2 št., ir dar be to skirtingas, reikėtų pasiieškoti trečios. Gal tau vertėtų atkakti konsultacijos į Vilnių? Ką mes šioje srityje turim padoresnio? Ostapenko, Mudėną. Bent jau esu girdėjusi pastovias liaupses jų pusėn. Suprantu, jog tai būtų pošlykštė kelionė – pas juos dar reikia kažkaip įsiprašyti ir visa kita... Tačiau sėdėti ant statinaitės, manau, yra jau išvis nepakenčiamas užsiėmimas.
Atsiprašau, jei savo postringavimais sujaukiau tavo sąlyginę ramybę. Laikykis.

Ačiū vi_, už palaikymą. Viskas gerai. Aš pasitikiu savo gydančia gydytoja, kaip tu pasitiki savo daktariuku. Vilniečius paliksiu ateičiai, kad ir Bloznelytę.
Tiesiog išgirdau echoskopijas atliekančio daktaro nuomonę. Sugebėjo įnešti sumaištį. Gal ir gerai, neleidžia per daug atsipalaiduoti. Pradžioje susierzinau. Tačiau aš jam rūpiu, tai nėra taip blogai. Be to, pats prisipažino - jis nesikiša į kliniką. Nei žino kokią chemiją gavau, nei kodėl tokia taktika, nei kokia ta mano stadija. Seniai man yra pasakyta, kad vėžinės ląstelės išplitę visame kūne, tik laiko klausimas, kada jos kur nors pradės aktyviai reikštis. Tokioje situacijoje medikai išsireiškia taip: visiško pasveikimo nesitikima. Esu pakankami protinga ir suprantu, kas sakoma. Tik mes, ligonai, esame labai užsispyrę, stengiamės įrodyti, kad jie klysta, kartais ir įrodome. Ant tos satatinaitės taip ir sėdėsiu, ilgiau- trumpiau. Svarbiausia nepražiopsoti to momento, kai gydymas bus jau tikrai būtinas. Manau, kad tai greičiausiai bus metastazės kokiame nors organe (tikiuosi ne galvoje) arba to darinio (dar vis naiviai tikiu, kad tai ne navikas) staigus augimas. Kaip gydytoja sako, jei procesas pajudės, rezultatai bus matyti ir labai greitai. Todėl ir darausi tas echoskopija kas 3-4 mėn. Dabar vėl už mėnesio paskyrė. Labai forsuoti gydymo gal ir nereikia, ne pradinės stadijos, kuo ilgesnis periodas bus tarp gydymų, tuo labiau atsigaus kūnas ir bus pasiruošęs kitam etapui. Dažnai pagalvoju, jei neturėčiau šeimos, tėvų, gal net ir nesigydyčiau (kai žinai, ką tenka patirti). Dabar sau priklausau tik iš dalies, turėdama tokią stiprią palaikomąją komandą (jūs taip pat jai priklausot ) turiu stengtis ligą pažaboti. Be to, aš – pasiruošusi gerinti statistiką. Praėjo dveji metai. Labai geras rezultatas. Gydytojai taip ir sakiau: man daug nereikia – tik dvejų metų, kai jie praeis, dar dvejų paprašysiu, vėliau – dar.
Užsiėmimas, t. y. sėdėti ant tos statinaitės, tikrai nekoks. Iš tiesų, kartais būna nepakenčiamas. Stengiuosi susigalvoti visokių smagių sau pramogų. Ką tik sugrįžau visa perlyta, galėjau pasislėpti kur nors, bet taip gera permirkti iki pat paskutinio siūlo. Paskutinį kartą tokia sulyta buvau gal prieš dvidešimt su trupučiu metų. Dar dabar prisimenu kaip bernai akimis varstė. visos grožybės pasimatė.
Vasaros lietus - gaivus ir gausus. Dabar džiovinuosi. Mėgaujuosi, dar ir rankos neskauda, atvėso... karščiai labai jau nemalonų jausmą sukelia.

Adis,begalines tau istvermes ,labai tikiu kad tavo statinaite padaryta is stipraus ,uzgrudinto simtamecio azuolo

Na o man birzeli vel reikia vaziuoti i kapitaline apziura,kazko neramu,labai diegia sona ,vis save raminu,kad tai nervo koks uzdegimas,bet skausmas panasesnis i kepenu negalavima.Tyliu,niekam apie tai nesiskundziu,viliuosi ,kad nieko pikto cia nera,o sirdeleje negeras jausmas karaliauja.

Aciu,tau,Adis,uz tavo mintis..Jos dazniausiai atspindi ne vienos is musu pergyvenimus ir jausmus...Tai stiprina ir guodzia..
Gyvuok ir megaukis gyvenimu kuo ilgiau..Tu mums reikalinga ir labai svarbi..rasau visu vardu,manau,nei viena nepriestaraus?



Zinau,kaip jautiesi,as visad pries apziuras nervinuosi..Ir visad ilendu pasisemt jegu is cia...

Labas mergaites, i galva sove tokia mintis, kazkur girdeta citata:
Tik nieko nebijokim, nes ir taip jei pagavoti - tai sunkiausia ir yra gyventi.

Adis tau eilerastukas, kazkada verciau ji is vieno psl, cia pradzia, paieskosiu surasiu visa, tai mergaites sergancios onko liga eilerastis toks vaikiskai skaidrus ir ramus

As esu mergaite kuri megsta svajoti
Dabar as klausiu ar bebus geriau
As girdziu drugeliu plasnojima
Regiu angelëliø sparnus
Ak, kad galeciau begti
As esu mergaite kuri megsta svajoti

AČIŪ. VISOMS.

sveiki, norėjau paklasut, ar po spindulinės terapijos būna bloga?mano mamai ryt darys, nežinom, ko tikėtis..man išvis baisu apie tai kalbėt,, bet teks