Onkologinės ligos 5

[quote=vi_,2007 05 15, 22:13]
Labas adis. Pastebėjau, jog vėl buvai pradingusi. Kas į tą laiką pasikeitė? Kaip nuotaikos?

Perkalbėjau dėl išvaržos operacijos pavojų su savo geruoju gydytoju, ir nusprendėm, kad jam dar anksti operuotis – reikia tempti iki rudens. Po chemoterapijos dar nepraėjo nė 1 metai, imunitetas dar pilnai neatsistatė, o infekcijos pavojus didelis. Prisiminus sepsį... Ne, geriau neprisiminti...

Šiandien galų gale įteikiau savo gerajam daktarėliui (toliau – Dr.) jo keramikinę versiją. Prieš įteikdama pasakiau, jog tai mažas paminklėlis žmoniškumui bei dar šį bei tą pridūriau, kad sušvelninti pirmąjį įspūdį. Reakcija buvo tokia:
Iš pradžių stojo tyla, nustebimas ir nežinojimas, ką galvoti apie tai, ką išvydo. Po to supratęs, kad žiūri į save, nustebusiu ir nudžiugusiu balsu sušuko – „Čia aš?!“. Po mano patvirtinimo ėmė kvatoti. Atkreipiau dėmesį, jog paminklėlyje rankos labai teisingai sudėtos, – kaip pas jį. Aš taip laikau rankas? Jo, sakau, ir dabar taip laikote... Dr. pažiūrėjo į savo rankas – ir iš tiesų – rankos sunertais pirštais pakabintos ties pilvu, kaip ir pas molinį Dr. Šis pastebėjimas jam buvo naujiena, tad linksmai padiskutavome šia tema, o aš jam pademonstravau, kaip kas kartą tai įvyksta. Sujaudintas visos situacijos, jis dėkodamas paėmė mano ranką ir... pabučiavo, o dar vienas nuoširdus bučinys nutūpė man kažkur ten ant skruosto.

Štai taip. Tiesą sakant, nesitikėjau tokios atvirai šiltos ir nuoširdžios reakcijos. Visko tikėjausi, bet ne šito. Dieve, o jis juk dar nematė savo sparnelių, nes visą laiką žiūrėjo į paminklėlį tik iš priekio, iš kur jų nesimato...

Beje, padariau paminklėlio skaitmenines nuotraukas, tad jei norit galiu jas čia pakabinti. Aišku, jei sugebėsiu tai padaryti...

Tokie dalykai.
L abai geros emocijos ,skaitant tavo posta,parodyk nuotraukytes,labai idomu

Labas vi_ ,
manau, kad labai teisingas sprendimas. Gerai, kad yra kas pataria. jūsų laukia tik rekonstrukcinė opeacija? Ar stomą turit? Jei turit, matyt, ir ją išims?

Labai smagiai pradėjau rytą. Būtinai įdėk nuotrauką, gal pavyks, kažkur supermamų forumo pradžioje turėtų būti aprašyta, gal kur *dažniausiai užduodami klausimai*?
Mano nuotaikos? Nenoriu apie jas kalbėti, patylėsiu. Turbūt geriau bus...kai kas nors konkrečiai bus aišku, parašysiu.

Geriau pasigirsiu, kad vyresnioji laiko egzaminus. Man pasisekė, mano duka baigia mokyklą ir didelis džiaugsmas, kad ji dvylitokė, o ne pirmokė. Jau suaugęs ir beveik savarankiškas žmogus. Visos kitos mintys tarp eilučių...

Tai štai kur buvai dingusi – mokaisi. Neužmirš pranešti egzų rezultatus. Ir kur abi stosite, jei ne paslaptis? Tikiuosi, jog ne į mediciną, antraip, teks kartu kalti lotynų kalbą bei skaityti knygeles su bjauriais paveiksliukais. Ir tarp eilučių, ta proga, nepavyks pasislėpti dar bent 12 metų. Juokauju – ilgiau.

Matau, nuotaikos pas tave panašios, kaip ir pas mus namie – švelniai tariant, ne kokios. Nors mūsų situacija lyg ir geresnė, bet smegenys panašių minčių vienodai nubrozdintos. Tačiau juk būna ir pragiedrulių. Juk taip?




Ne, tai bus ne rekonstrukcinė operacija. Tiesiog, tenka iš dviejų blogybių rinktis mažesnę – neoperuoti yra blogiau nei operuoti. Chirurginė išvarža, kokia yra pas mus, yra bjauresnis dalykas nei atsiradusi šiaip ar po operacijos. Galimi pilvaplėvės suaugimai su žarnynu, be to, dalis jos dažnai būna pašalinta dėl anksčiau buvusių infekcinių procesų. Pilvaplėvės susiuvimas tokiu atveju yra techniškai sudėtingas dalykas, bet bjauriausia, kad rezultatas bus ne toks, kokio norėtųsi – vizualiai pilvas pagražės, tačiau vieną bjaurų pojūtį pakeis kitas, deja, irgi bjaurus. Kol kas nežinom, kuris iš jų bjauresnis ir niekas negali mums šito pasakyti.

Stomą turim ir, deja, visiems laikams.

P.S. Paminklėlio nuotraukas įdėsiu, kai tik susiruošiu.

CHI-CHI-CHI. CHA- CHA- CHA. Ačiū Vi_ Jau antra diena, tavo dėka, linkmesnė.



Čia blogiau, tikėjausi, tavo vyro situacija geresnė. Pripranti žmogau, ką padarysi. Tikrai galvojau, kad atėjo laikas ją išimti ir operacija bus dėlto.

Nuotaikos tai tikrai visokios būna, blogų stengiuosi ilgai neužlaikyti...Dabar laukiu sprendimo, šiauliečiai tarsis su kauniečiais. Kai kas nors paaiškės parašysiu.

Adis stiprybes, isivaizduoju kaip tas laukimas zudo, kaip baisu laukti, juk balansuoji kad viskas bus gerai arba tikiesi blogiausio. Kazkur rasiau jau, kaip mane sese moke, belaukiant rezultatu, ana vis sakydavo: Tikekis geriausio, bet ruoskis blogiausiam. Stiprybes Jums mergaites

Stiprybes jums visoms, neisskiriant nei vienos..Visos turit situaciju ,kuriose reikia daugiau nei musu jegos gali...

Man situacija gal bene lengviausia,bet ir as "skysta"-reikia man jusu paramos

..Siandien buvau pirma karta visiskai viena ligonineje(visad vaziuodavau su vyru,kuris uz mane geriau kalbedavo angliskai)-dabar isdrysau viena. Atlekiau jau veluodama,bet vis vien dar valanda laukiau kol pakvies...gal laukimas,gal ir siaip pervargus psichika dare savo-skaudejo visa kuna,...Apziura truko 5 minutes(vel skausmas) ir buvau "isgrusta" pasiskirt kito susitikimo,po metu-neva,viskas pas mane gerai..Tureciau dziaugtis,bet negaliu...

Ilgais koridoriais slinkau lauk..............Kol isgirdau muzika-emiau eit link jos..Kol atsiduriau didziuliame vestibiulyje(tikrai buciau nugrybavus isejimo ieskodama)-man cia ir reikejo pakliut...Bet is kur muzika?Ten visad tylu,tik zmoniu bruzdesys? Vienoje vestibiulio puseje pamaciau balta fortepiona,..Prie jo sedejo toks prastokai apsirenges apvalokas senukas... Pasidejes kazkokius popiergalius ant instrumento,matyt ,siuntimas ar receptai...Ir taip is sirdies skambino,kad asaros pacios eme skruostais zliaugt..Kad butu kokia nuosalesne vieta-tikrai buciau prisedus issizliumbt-man to reikejo...tad tualete nusiprausiau veida ir patraukiau link masinos...

Artimiausioje naudotu daiktu(cia pas mus jos populiarios) parduotuveleje issirinkau 8 klasikines muzikos diskelius ir visu garsu pasileidau masinoje-leidau asaroms issizliaugt...

Dabar ,nors akys uztine,bet sirdyje lengva...

Vyturėli, pažįstamos tos ašaros, jos skaidrios ir gausios kaip iš kokio šaltinio ir srūva upeliais...Džiaugiuosi už tave.
Kūno skausmas greičiausiai tiesiog iš įtampos buvo...Stiprybės ir tau. Tu viena iš tų, kuri čia įneši savo pavyzdžiu vilties ir optimizmo. Suvirpino tavo istorija širdį, taip gražiai viską aprašei...Lengvumo širdyje, kad kuo daugiau ir ilgiau jo būtų...

Dekui...
Skausma visad jauciu,kai nervinuos,jaudinuos-tas tiesa...
Aciu,Adis,dar karteli...

Jungiuosi prie jusu - labai gera tema, nes tik susidure su sia liga gali suprasti ka tenka isgyventi. Mano mamai pries 11 metu operuotas kruties vezys. Gydymas buvo toks: pirmiausia svitinimas, po to operacija (tiesa, kiek ilgesnis ir sunkesnis gijimas po operacijos, gydytojai sake, kad del svitinimo), po to chemoterapija. Nupjauta jai pilnai krutis ir visi ispjauti tos pazasties limfmazgiai. Musu dziaugsmui liga atsitrauke. Noreciau patarti viena dalyka (cia kiek prisiziurejau atveju ligoninej) - kad ir kaip baisiai skambetu, bet kartais reikia ryztis nupjauti visa kruti, o ne tausoti, nes tokiu atveju ligai lengviau atsinaujinti. Pati maciau liudnu vaizdu, kai moteru prasymu chirurgai ispaudavo tik augli, bet po to jos vel sugrizdavo.
O dabar prasau jusu patarimo ir palaikymo - vakar suzinojai, kad liga vel sugrizo i musu seima - teciui nustate skrandzio vezi. Sake, kad kita savaite jau operuos. Kas susidures su sios ligos gydymu ir eiga? Gydytojai sako, kad pati pradzia, o be to jis nejaunas, o vis tiek siulo operuoti, tai gal is tikruju ne taip blogai?
Siandien vel nakti kosmarai sugrizo, prsiminus onkologine ligonine, gydymus ir pan. Sedziu darbe nei gyva, nei mirus, galva kaip puodas. Sorry, kad daug prirasiau, bet kazkaip lengviau pasidare parasius...

Sveika Paulina, jei pati pradzia skrandzio vezio, tai buna, kad skrandi isima ir tiesiai is dvylikapirstes padaro nuejima i zarnyna, tiksliai nepamenu bet po tokios operacijos sekmingai gyvena vienas is Vilniaus onkologu, esu skaicius straipsni apie ji. Manau dabar reiketu nenusimti ir tiketis, kad operacija pavyks. Stprybes Jums

Uzjauciu del tecio!! Patart nieko negaliu,nes nesu susidurus...Bet gal atsiras galinciu pasidalint savo ziniomis ?!
O del tavo patarimo...nesu visiskai istikinus.Palatoje su manim gulejo moteris,kuriai pries pora metu buvo nupjauta VISA krutis..Kaip pati sake-visa mesa nuo sonkauliu nugramde...Bet ji grizo-su naujais augliukais..ka jau ten begramdys?

Man atliko kruti tausojancia operacija-tikiuosi gyvent ilgai ir laimingai... Sis Naujametis bus mano 5-osios metines!!!

Labai labai dziaugiousi uz tave
O del pjovimo ar tausojimo, tai manau cia labai individualus dalykas, kaip sakoma, kiekvienam savo.
O tau visokeriopos sekmes