Onkologinės ligos 5

Bet ir numoti ranka i tai nevertetu,pazinojau viena musu likimo drauge,kurios liga gyde, remiantis vien markeriu .Toks tyrimas atliekamas labai paprastai,paimant is venos krauja.Pirmaisiais ligos metais kas trys menesiai,paskui kas puse metu.

Perskaicius aname puslapyje straipsni-negalejau neparasyt...Gyvenu blogoje nuojautoje gal tik del to,kad Kita savaite ir as einu i eilinius pasitikrinimus..Bet straipsnis tik tai dar labaiua sustipino...
Jau senokai skauda peti-jis nejudrus,tiksliau juda tik tam tikrais judesiais(pvz. nusivilkti marskinelius beveik neimanoma...),,..Ranka kiloju,kaip sverta,"ismetu "aukstyn,jei ka reikia paimt..O paemus is auksciau daikta-jo nenulaikau,ranka krenta ..pablogejo labai neseniai...Del ko tai sieju su savo liga...Todel kad mano ranka LYGIAI taip jautesi po kruties ir limfmazgiu operacijos..Bet cia sveika ranka streikuoja lygiai taip pat?!
Kaip manot? Man cia reaguot rimtai ar palikt savieigai? Neramu,nes musuose(Anglija) medicina labai pavirsutiniska...

Palikt savieigai aisku nevertetu,bet ir panikuot nereikia,man daznai uzeina tokie skausmai,vienu metu labai skaudejo kojos pedos,nieko negalejau padaryti ir jokie vaistai neveike,bet kap uzejo tas skausmas taip po ilgo laiko ir praejo ne aisku nuo ko,neseniai tas pats buvo su rankos riesu,tikrinausi pas gydytojus,nieko pikto nerado.
Geriausia nusiraminti ir pabandyti pasikonsultuoti su specialistais.

Skauda operuotos pusės ranka?

Man operuotos.

Man ne... Lauksiu kol i Lietuva atvaziuosiu-tada pas ka nors nuleksiu..Nes cia.. Dekui uz palaikymo zodi...Man labai reikia jegu-kita savaite einu pas gydytojus-vel i nauja ligonine...Meto mane,kaip siauda..Tikiuos jau paskutine tai ligonine,kur nors prirasys?!

Vyturėli gal čia tik šiaip sutapimas, gal koks nervas užsispaudė? Gal sunkiai dirbi arba ką nors kėlei? Gal daug prie kompiuterio tenka praleisti laiko, taip būna ir dėl kaklo slankstelių pažeidimų, įvairių ataugėlių kaklo srityje. Sugrįši ir pasitikrinsi, dabar negalvok apie patį blogiausią variantą...
Palinkėsiu, kad vizitas būtų sklandus ir viskas būtų gerai. Parašyk kaip seksis. Lauksim.

O! Mintis! Suversiu kalte kol kas kompui... Bet be jo negaliu-ir darbui,ir rysiui su brangiais zmonem palaikyt reikalingas...

Negalvojau is kart paties blogiausio-todel ir ilgai gyvenu su tuo nepatogumu...Ypac jauciu,kai masina vairuoju ir reikia begius perjungt...

DEkui uz rupesti-pranesiu kai kas naujesnio bus..
Dar vienas klausimukas...Ar Markerio testas jau placiai naudojamas klinikose? Kai man ji siule,kaip supratau,jis gan naujiena buvo...Ar man taip atrode..Gaila ,kad jo cia nedaro-butinai daryciaus,nors,kai saket, nera ko vienu tyrimu remtis..Bet cia nieko daugiau be mamogramos nedaro...

Markeri cia tikrai padarys,bent jau Klaipedoja ji daro vos ne kekviena kart kuom nors rimciau pasiskundus.Sekmes tau Vytureli,manau kad viskas bus gerai

vi_,



Jau gegužė įpusėjo Kaip Jums?

Labas adis. Pastebėjau, jog vėl buvai pradingusi. Kas į tą laiką pasikeitė? Kaip nuotaikos?

Perkalbėjau dėl išvaržos operacijos pavojų su savo geruoju gydytoju, ir nusprendėm, kad jam dar anksti operuotis – reikia tempti iki rudens. Po chemoterapijos dar nepraėjo nė 1 metai, imunitetas dar pilnai neatsistatė, o infekcijos pavojus didelis. Prisiminus sepsį... Ne, geriau neprisiminti...

Šiandien galų gale įteikiau savo gerajam daktarėliui (toliau – Dr.) jo keramikinę versiją. Prieš įteikdama pasakiau, jog tai mažas paminklėlis žmoniškumui bei dar šį bei tą pridūriau, kad sušvelninti pirmąjį įspūdį. Reakcija buvo tokia:
Iš pradžių stojo tyla, nustebimas ir nežinojimas, ką galvoti apie tai, ką išvydo. Po to supratęs, kad žiūri į save, nustebusiu ir nudžiugusiu balsu sušuko – „Čia aš?!“. Po mano patvirtinimo ėmė kvatoti. Atkreipiau dėmesį, jog paminklėlyje rankos labai teisingai sudėtos, – kaip pas jį. Aš taip laikau rankas? Jo, sakau, ir dabar taip laikote... Dr. pažiūrėjo į savo rankas – ir iš tiesų – rankos sunertais pirštais pakabintos ties pilvu, kaip ir pas molinį Dr. Šis pastebėjimas jam buvo naujiena, tad linksmai padiskutavome šia tema, o aš jam pademonstravau, kaip kas kartą tai įvyksta. Sujaudintas visos situacijos, jis dėkodamas paėmė mano ranką ir... pabučiavo, o dar vienas nuoširdus bučinys nutūpė man kažkur ten ant skruosto.

Štai taip. Tiesą sakant, nesitikėjau tokios atvirai šiltos ir nuoširdžios reakcijos. Visko tikėjausi, bet ne šito. Dieve, o jis juk dar nematė savo sparnelių, nes visą laiką žiūrėjo į paminklėlį tik iš priekio, iš kur jų nesimato...

Beje, padariau paminklėlio skaitmenines nuotraukas, tad jei norit galiu jas čia pakabinti. Aišku, jei sugebėsiu tai padaryti...

Tokie dalykai.

vi- ašaros sublizgo po tavo posto...