Aš tai šitoj vieton negražiai pasielgčiau. jei neima vokelio taip, tada tiesiog tai žinant, kol nemato, įdėčiau kur tarp jo dokumetų. Tokių, kuriuos pažiūrėtų iš karto man išėjus. Nemanau kad supyktų...
QUOTE(adis @ 2007 02 12, 00:07)
Sudėtinga situacija
Iš manęs ir neima. Esu apgailėtina, o gal juokinga? Pavyko kažkada įsiūlyti nuotraukų albumą apie Šiaulius, vaikų gydytojai, su didžiulėmis kalbomis, pinigų niekuomet nepavyksta ir net nebebandau.Treniruočių tau trūksta ir tiek.
Nesu šioje srityje pasiekus laiškininko lygio, bet šiokie tokie pasiekimai jau yra... Tačiau tenka pripažinti, jog psichologine prasme operacija man buvo lengvesniu reikalu nei bandymas įteikti laišką. Tokie dalykai.QUOTE(adis @ 2007 02 12, 00:07)
Patarti tai galiu, kaip nors išsiaškink jo pomėgius. Gal tiktų bilietai į operą, bus premjera: Vagnerio "Valkirija". Bet ar mėgsta 
ir koks darbo grafikas?
Vyro paklausiau(jis šios srities "specas"), sako: tik nesijausk skolinga. Gal iš vis neima, gal kas nors dėl tavęs su juo asmeniškai kalbėjo. Tada užteks nuoširdaus ačiū, akių "paklapsėjimo" ir susižavėjusios šypsenos. Šiaip tai pas dievulį už gerą darbą gaus pliusiuką.
ir koks darbo grafikas? Vyro paklausiau(jis šios srities "specas"), sako: tik nesijausk skolinga. Gal iš vis neima, gal kas nors dėl tavęs su juo asmeniškai kalbėjo. Tada užteks nuoširdaus ačiū, akių "paklapsėjimo" ir susižavėjusios šypsenos. Šiaip tai pas dievulį už gerą darbą gaus pliusiuką.
Labai taiklūs pastebėjimai ir vertingi patarimai. Bėda ta, jog mes šiuo klausimu labai panašiai mąstome, tad ir išmąstome beveik tą patį. Taigi viskas, kas buvo sumąstyta, jau padaryta ar bent įvertinta padarymo galimybė. Bet vis tiek ačiū man tai ženklas, jog judu teisinga linkme.
Kol kas suvokiu, jog tai turėtų būti nemateriali dovana, nors ir turinti daikto pavidalą. Kažkas sukeliančio šypseną ir tiesiogiai surišto su žmogum, kuriam ji dedikuojama.
QUOTE(adis @ 2007 02 12, 00:07)
Silpnutis jis dar šiam darbui... Bet jo dėka bent 3 asmeniniai pakalbėjimai buvo pakalbėti, vos tik atsidūriau ligoninėje...
QUOTE(Betelgeiz @ 2007 02 12, 15:24)
Aš tai šitoj vieton negražiai pasielgčiau. jei neima vokelio taip, tada tiesiog tai žinant, kol nemato, įdėčiau kur tarp jo dokumetų. Tokių, kuriuos pažiūrėtų iš karto man išėjus. Nemanau kad supyktų...
Božė moj!... Tai išties labai negražu ir dar be to, kaip pasakytų Leninas, archisudėtingas uždavinys gautųsi. Ypač technine prasme. Ar kas įsivaizduojate save su tuo sėkmingai susidorojus? Aš tai ne. Nors teoriškai viskas atrodo gan patraukliai slapčia pakiši voką, tegul paskui aiškinasi kieno čia darbas. Svarbiausia pirštų antspaudų nepalikti...
Ačiū, Betelgeiz, labai pralinksminai.
QUOTE(vobla @ 2007 02 08, 17:24)
Merginos, kas patyrėt -gal galit papasakot apie švitinimą ir chemoterapiją. Turiu iki kitos savitės psichologiškai tam paruošt mamą. Žinau, kad pyragai nebus, bet noris kuo mažiau blogų staigmenų...Kas daros žmogui po švitinimo ir po chemijos? Kokiom blogybėms nusiteikt? Girdėjau, kad yra kažkokie vaistai palenginantys blogą savijautą po šių procedūrų, ale kokie jų pavadinimai ir nežinau...
Sveika, mano mama atlaikė ir švitinimą ir chemoterapiją. Po chemoterapijos jsi būdavo silpna. Gėrė vaistus nuo pykinimo, prirašė gydytoja. Dabar tiksliai neatsimenu pavadinimo, bet lyg ir Zofran. Švitinimas praėjo sklandžiai.
Svarbiausia nusiteikinėti ne blogybėms. Koncentruokitės į tai, kad viskas bus gerai ir tik gerai
p.s. Sveikos, mergaitės, senokai nebuvau čia užsukus. Matau ir naujų veidų, deja.
Stiprybės visoms ir geros sveikatėlės
.. Tik neseniai čia atėjau ieškoti info visokios apie tą bjaurybę - vėžį, o šiandien... atėjau palinkėti visoms iš visos širdies daug daug jėgų, daug stiprybės, nepalūžimo, daug daug visko, kad tik jūs laimėtumėte savąją kovą prieš tą klastūną.... Mano tėvelis šiandien pralaimėjo tą kovą.... per kelis mėnesius jį vežys nužudė....
Stprybės jums begalinės
Stprybės jums begalinės
Gosh labai labai gaila, stiprybės tau ir tavo šeimai.
"Ir vis tos kryžkelės...
Vis kertasi vilties ir liūdesio takai...
Tai rankose vėl saulę iškeli,
Tai kelią pro rūkus vos vos matai..."
(Romualda Adomaitytė-Chabarina)
"Ir vis tos kryžkelės...
Vis kertasi vilties ir liūdesio takai...
Tai rankose vėl saulę iškeli,
Tai kelią pro rūkus vos vos matai..."
(Romualda Adomaitytė-Chabarina)
QUOTE(Gosh @ 2007 02 13, 13:48)
.. Mano tėvelis šiandien pralaimėjo tą kovą.... per kelis mėnesius jį vežys nužudė....
Stprybės jums begalinės
Stprybės jums begalinės
Gosh, nuoširdi užuojauta. Išeidamas tėvelis paliko gilų pėdsaką šioje žemėje, geri darbai, geri prisiminiai ir tu, kaip jo gyvenimo tąsa. Stiprybės.
QUOTE(Gosh @ 2007 02 13, 14:48)
.. .... Mano tėvelis šiandien pralaimėjo tą kovą.... per kelis mėnesius jį vežys nužudė....
Stprybės jums begalinės
Stprybės jums begalinės
Gosh - užuojauta.... labai liūdna ir skausmnga netekti artimiausių žmonių, bet tikiu, kad jų meilė išlieka ir lydi mus...
Gosh, stiprybės Tau ir Tavo šeimai.
Kaip sunku netekt mylimo žmogaus.... Bet visi palikę mus išlieka gyvi mūsų prisiminimuose.
Kaip sunku netekt mylimo žmogaus.... Bet visi palikę mus išlieka gyvi mūsų prisiminimuose.
