QUOTE(pukita999 @ 2008 06 26, 17:10)
O as daug galvoju. Aisku ne ta prasme, kad as noreciau apgauti savo busima vyra ar panasiai. Bet as galvoju, kas butu jeigu po keliu metu santuokos tektu susidurti su tokiu faktu. Apmastau, kokios priezastys vyra galetu pastumeti taip pasielgti, kaip man protingai priimti ta fakta, kaip susitvarkyti su tokia situacija, kaip teisinga butu pasielgti.... Na tokie pas mane daugiau filosofiniai apmastymai. Daug skaitau ta tema, man idomu zinoti kokios buna pas zmones situacijos, kokios priezastys tai issaukia ir kaip seimos tai sprendzia. Galiu tik tiek pasakyt, kad kuo daugiau tuo domuosiu, tuo labiau mano poziuris mano akimis bresta. Pries metus ko gero buciau pasakius, kad jeigu taip nutiktu, is kart vyrui su keptuve per galva ir veju lauk, o dabar manau ramiai stengciausi su vyru pasikalbeti, issiaiskinti kokios priezastys ji galejo pastumeti tokiam poelgiui,kokia konkreciai situacija yra (nuotykis vienkartinis, romanas ar meile kitai moteriai), ka galvojam daryti ateityje ir t.t... Manau, kad apie toki dalyka reikia pagalvoti butinai, kad ir kaip mes bijotumem ir myletumem reikia neatmesti galimybes, kad tokia nelaime gali neapeiti ir musu namu, tada geriau jau but bent kazkiek psichologiskai tam pasiruosus.
O siaip tai visoms linkiu laimingu santuoku ir tikiuosi, kad neteks su tuom susidurti
O siaip tai visoms linkiu laimingu santuoku ir tikiuosi, kad neteks su tuom susidurti
Kad man tavo tolerancijos turet galbut mano poziuris ir nesubrendeliskas (galbut jis pasikeis metams begant), bet vien pagalvojus, kad galetu taip buti (na, kad mano busimasis sugrieshintu) - kraujas uzverda. Esu labai pavydi (jis beje irgi toks pats), esam kartu 5 metai, konfliktu dideliu nekyla del to, bet maziuku pavydo priepuoliuku buna, bet nuo to tik smagiau gyvent