QUOTE(vittule26 @ 2008 04 23, 10:43)
Nu zinai, as apsalus. Isproteja tie zmones paliko.Jokios pagarbos. Jei jau ta vyro sesuo negerbia savo brolio zmonos tavo vyras gerbti turetu tave ir rasti kazkoki kompromisa, pasirupinti, kad nebutu tokiu nepatogumu. Man panasi situacija buvo. Bet cia ne del vestuviu. Na mes nesipykstam su vyro sese bet ir nesame drauges.O cia i pirslius eiti tai is vis kazkas nesuvokiamo, dar baisiau nei mano situacijoje. As netylejusi buciau tavo vietoje.Turi buti kazkokia alternatyva,.Jei svogerei taves negerbia, kodel tu turi lankstytis jiems...
mielosios, patarkit ką daryti mano situacijoj

Greitu laiku veda mano brolis. Mes su vyru paskirti, tikrąja ta žodžio prasme, būti piršliais. O buvo taip, kad brolis su pana tarp kitko atvažiavo su mano tėvais pas mus ir pasakė, kad aš negaliu atsakyti ir privalau būti piršliene, kuri atliks svočios vaidmenį. mano vyrui apskritai nieko nepasakė. O jau apie prašymą dalyvauti tai ir kalbos nebuvo. Aišku mus su vyru tai labai įskaudino. na, bet mano broliui visur ir viskas atleidžiama. Taip jau tėvų yra surėdyta. ir vestuves jis kelia ne pagal savo kišenę, ir ne pagal tėvų, bet jie neprištarauja. na, čia nukrypau, tai jų asmeninis reikalas. Pradžioj bandžiau iš karto gražiai atsisakyti, nes turiu mažą leliuką, kurį dar pati maitinu ir tikrai ketinu dar ilgokai maitinti. Jis pas mane dar niekur vienas nebuvo paliktas. O čia reikės kažkam palikti dviem dienom. O vestuvės vyks virš 100 km nuo ten ,kur mes gyvenam. tai apskritai nesudedu galvoj, kaip reikės viską suspėti. Brolis įsižeidė, bet apie tai pasakė tik mamai. ta pradėjo gelbėti situaciją pasiūlydama per vestuves prižiūrėti mano lelių. O aš kvaiša nepasvarsčiusi sutikau su tokiom sąlygom. bet logiškai pamąsčius, kaip gi jie bus su vaiku, jeigu bus garbės svečiai savo sūnaus vestuvėse. o vaikas tai ne daiktas, kurį prireikus galima padėti, kad netrukdytų. Vienu žodžiu, nežinau ką daryti. Kiekvieną dieną keliuosi su šiuo galvos skausmu ir naktį guluosi. jaučiu, kad man nebus jokios šventės, nes visos mintys suksis tik apie tai kaip mano leliui sekasi. o gal kas nors buvo panašioj situacijoj ir susitvarkė su tokia padėtim. Patarkit, nes jau pats laikas kažką ruošti, rašytis, kurti, o visai nieko negaliu daryti. Arba reikia atsakyti. Svitoje dar dalyvaus jaunosios brolis su žmona. mes siūlėm, kad jaunieji juos kviestų, bet jie nenori, nors ta pora eina į vestuves kaip svotai. Vienu žodžiu, esu visiškai pasimetus

o gal aš per daug panikuoju ir nieko baisaus mano mažiui nenutiks? Gal tiesiog aš pati labiau bijau jį kažkam palikti? na, visai užsiparinau.