Na ir mes turejom aukle... nelabai patenkinti buvom, o ir ji, pasirodo, ne tik apkalbinejo mus, bet dar ir prisikurdavo istoriju

Kai ji isejo, suzinojau, kaip jai sunku su dviem vaikais (priziurejo viena vaikiuka, ir buvo mazius ka tik gimes, prie kurio prieidavo, nes tingejo su mergaite uzsiimti ir stovedavo virs manes ir jo snekedama 'oi kaip auga,mmm, oi kaip miega...'dar megdavo tam kambary kur as dirbu ir naujagimi laikau, kad jai su mergyte netrukdyti, stoveti prie lango ir aptarineti veja, ora ir vevykusias statybas...). O jau koks tas musu vaikas siaubingas! Aplinkiniai giria, nes labai pazengus mergaite, o jai matot, siaubas nuo tokio vaiko. Neserga, i lauka reikia eiti, va kokios problemos.
As kiekviena diena darydavau pietus, ir vaikui ir auklei (man atrodo jei amogus dirba visa diena, turi ir valgyti), rupinuosi vaiko mityba, tai patikekit, prie puodu pastovedavau. Ji pastoviau girdavo, kaip sveika kaip skanu. O po to suzinojau, kad 'pas juos nieko nera saldytuve, valgo tik sumustinius, as vargse pati sau atsinesu...'. Tikriai neimciau i sirdi, bet as skiriu savo laika, pinigus o ji tokia dviveide izulybe! Jei kada sutiksiu, tai paklausiu kam mane taip gire ir prisigalvojimus kure, lai susinepatogina

oi ir kitu pasaku buvo. Stebiuosi, nes bendrauji su zmogus, normalus atrodo, o daro dalykus kuriu tikrai nesitiki. Gerai, kad as buvau visada namie, tai zinojau kaip vaikas laikosi...