Buvusi auklė apkalba mūsų šeimą

Ir aš, jei kam įdomi mano nuomonė , sutinku su Jūsų nuomone, ir dėl auklės amžiaus (pati tik su trečiu vaiku jaučiuosi šiokią tokią mokyklą "baigusi" ir branda, ir požiūris, ir kantrybė, ir t.t. ir t.t. visai kita nei studentaujant ). Ir dėl apkalbų, girdžiu ir aš tas aukles, nu ir kas, juk visi savo darbdavius aptarinėja, o ką dabar daryti, kad jų darbdaviai - šeimos, ai, aukščiau viso to galima būti ir tiek, nusišypsokit ir būsit išmintingesnės , beje, tikrai juk tikrai, visi vieni kitus aptaria, jei piktai ar neteisingai - tai negerai, ir nesvarbu, ar apie aukles kalbam, kaimynus, draugus, vyriausybę ir t.t.. Ir dar, jei jau sąžiningai, labai ir gražių auklių atsiliepimų girdėjau ir apie tėvus, ir ypač apie vaikus, gal jos jais ir giriasi , vyresnio amžiaus moterys konservatorės - jos stebisi auklėjimų, o gal kartais ir teisingai , gal kiek vangiau žaidžia, jaunos studentės tai su mobiliakais, o geriausiai tai mamos, taip miela, kai aikštelėj vaikas kviečia mama, visada nusišypsau
Sėkmės visiems ir būkit draugiški (net auklių atžvilgiu), juk tuoj šventės

as irgi ilgai dirbau aukle. kol vaikutis buvo visai cypliukas (pradejau ziureti, kai jam tebuvo 6men), lauke nesusidurdavau su kitom auklem ir ju pletkais, nes stengdavausi vaziuoti arciau upes, i parka didesni ( kad mazyliui nors kiek oras gaivesnis butu). bet kai vaikutis paaugo, eidavom ir i kiema i smeli, ir paciuozinet, o tada prasidejo...... kabinedavosi ir prie manes visokios, ar galim kartu pasivaiksciot, ir t.t. siaip jau reik vaikus ziuret labiau, kad sprando nenusisuktu- atsakiau.... nuo to laiko, nei viena to kiemo bobute-aukle prie manes ir nepriejo, net nutildavo ,jei pro jas su vaiku eidavom... o as visa laika buvau rami
siaip esu jauna, bet su mobiliaku nesirasinedavau manau tai yra kiekvieno poziuris i vaiko prieziura ir lavinima. o del pletku- nelebai suprantu, is KUR jie kyla- juk kai aukle ateina pas vaikuti, teveliai dazniausiai isskuba i darbus..nezinau, as labai dziaugiausi teveliais, nes jauciau, kad jie dziaugiasi manimi. daznai ir visi kartu pasivaiksciodavom, kalbedavomes. o yra ir tokiu, kad pletkina ne tik babunios aukles, bet ir tikros mociutes-tema prasideda apie vaikus, o baigiasi.........gal ne is piktos valios, bet slykstu

Tai kad pletkai kaip reiškinys ne pats gražiausias žemėje , tik kad tema apie aukles, tai ir skaudu mamoms, aš tik norėjau pasakyti, kad žemiška ir žmogiška tai. Kiekvienas turi savo vertybių sistema ir jei konfidencialumas, etika, ir pan. čia "įrašyti", tai ok . Žinoma ne visos jaunos plepa, o ne visos senos niurna (mano mama daugiau su mano vaikais siaučia negu aš ). Žinot, o aš suklusčiau, jei kokia auklė pasakytų: "aš tai visai niekad nieko neaptarinėju" , sakyčiau, gal ji ufonautė kokia . Ne ne, aš nepalaikau minties, kad tai gerai ir t.t., tik sakau, kad yra, o po saule juk visko būna. Pati aš irgi ir mama ir auklė, nepletkinu, nes nėra labai su kuo, bet vieną jauną draugę turiu, kieme susitinkam, tai ji man labai nuoširdžiai papasakoja truputį, kur tėvai keliavo, kaip su vaiku ką veikė ir pan., man įdomios tos istorijos, kaip istorijos, nei aš tų žmonių pažįstu, nei ką, gal tik pasidžiaugiu, kad tiek žmonės pasaulio mato nuo tokios mažumės , o kokias kas išvadas iš tų istorijų pasidaro, tai juk kiekvieno jau mūsų reikalas, gal mes pačios "blogesnės" esam, jei kokią "apkalbų" istoriją ydingai traktuojam. Juk istoriją su kelionėm galėčiau traktuoti dviem būdais: sakyti, kad puiku, jog žmonės keliauja, o galėčiau sakyti, ot turčiai-sukčiai, keliauja iš mūsų mokesčių pinigų , tai kas tada "blogesnis" auklė ar aš

Turejom ir mes tokia pletkininke aukle .Ji priziuredavo mano drauges vaika,o pas mane ateidavo kambariu aptvarkyti.Tai man apie drauge pletkindavo,o jai apie musu seima .Tai kur protas bobos jus man pasakykit .Juk mes susitikusios pasipasakodavom .Ot slyksciu padaru buna....

na mano nuomone tik jaunos aukles nepletkininkauja nemanau, kad jaunai panelei but malonu su sena bobulyte tupet ant suoliuko as kai buvau aukle taip pat netupejau, o visas kitas aukles apeidavau ratu, nes man paprasciausiai buvo nemalonu ir geda su jom bendraut o toms senesnems tai tik duok pasneket, apie visokius serialus, apie radikulitus, sunku gyvenima ir ir t.t

Istorija akurat kaip mūsų . Nė nemaniau, kad žmonės tokie tipiški

Shanti ar Jūs patenkinti savo aukle

O gal ji norėjo pasakyti ne "čia aš mama", o "čia aš, tavo auklė ir tave paguosiu"? Nelabai norisi man tikėti, kad vaikui bandoma įkalti, kad ji yra jo mama, kai jis puikiai žino, kas ir kur jo mama.

O aš atsisakiau auklės, kuri atėjusi pas mane prieš tai buvusias šeimas apkalbinėjo Na, man tokie žmonės ne prie širdies, kurie svetimas šiukšles po pasaulį tampo
Su dabartine aukle - jokių problemų

Aš taip pat dirbau aukle. Vėliau ši darbą mečiau nes pradėjau studijuoti.
Na ką aš galiu pasakyti. Mes su mažiuku, kaip tik ieškojome kitų auklių, kurios prižiūri panašaus amžiaus vaikus, draugijos. Prieš mane dirbusi auklytė buvo labai gera, tačiau ji jos vengė ir galiausiai paaiškėjo liūdnos pasekmės: bandant vaikutį vesti į darželį šis nepritapo. Man tereikėjo 2 dienų, kad suprasčau kodėl. Vaikas nemokėjo bendrauti ne su suaugusiais. Po 2 mėnesių jis jau lakstė ir bendravo su kitais vaikais, negana to vaikas išmoko kitų vaikų vardus (jam tebuvo 2 metai) ir iš tolo atpažindavo juos. Per tuos du mėnesius išmokinau aš jį ir savarankiškai žaisti (aš iš karto žinojau, kad mane samdo 4 mėnesiams, vėliau vaikutį prižiūrėt turėjo senelė), kartu išmokome skaičiuoti, skirti spalvas, net dainelę (na nežinau kaip 2 metukų mažai kalbančiam vaikeliui mano manymu yra daug)
Na ir sėdėdavome su įvairaus amžiaus mamytėmis ir auklėmis ir ant suolelių, ir po parką būriu vaikščiodavome. (vienai su prižiūrimu vaiku parke man šeimininkai iš karto uždraudė eiti, sakė kad būta išprievartavimų). Ir su senyvomis, ir su jaunomis bendravau. Mamytės tiesa, kaip ir jaunos auklės labai nedrąsios todėl ir užkalbindavome, kad prisijungtų. Kai kurios su mielu noru prisijungdavo, kai kurios ne: tai jų asmeninis reikalas. Apie kitų vaikučių tėvelius tai per tą laiką težinojau, maždaug kur gyvena ir ar yra daugiau vaikų. Dar kiek moka, bet daugiau nieko. Na buvo tokia viena močiutė kuri ištisai skūsdavosi savo marčia bet mes sugebėdavome išvengti jos draugijos: ji labai tingėdavo eiti į parką
Tai tiek, gal man pasisekė- nežinau, kalbėdavomės su aklėmis kol eidavome, kol sėdėdavome- negi tylėsi, bet pokalbiai dažnai būdavo apie save, savo gyvenimą, apie tai ko išmoko prižiūrimas vaikas, taip tai pletkai, kaip pažiūrėsi- vis tiek tai pletkai.

Kaip bepažiūrėsi, mes irgi dabar apie aukles pletkinam
Auklės irgi žmonės, mėgsta bendrauti, tik skirtumas pletkų yra toks: ar tie pletkai yra kone patologiniai, ar šiaip gana nekalti pastebėjimai ir įspūdžiai apie kokius nors įvykius. Mamytės irgi viena prieš kitą bando save geriau pavaizduoti, tai kuo auklės skiriasi? Dar svarbu pačios mamos reakcija į nugirstą pletką. Kiekvienai mamai yra skaudu girdėti, kad jos vaikas yra negeras, neklauso ir pan. Man irgi kartais atneša pletkų: apie buvusią šeimą nuleidžiu pro ausis ir kalba baigiasi, o kai apie mano vaiką pernešė žinutę, tai pasakiau, kad ta moteris, kuri taip kalba, pati yra tinginė ir jai visur turi būti blogai ir per sunku. Kalba taip pat baigėsi. Egzistuoja tarp auklių ir nešvari konkurencija, kai viena apie kitą neigiamai atsiliepinėja, kad besiklausanti mama rinktųsi būtent ją. Ir nelabai patikrinsi apkalbų, nes nesinori jų tikrinti ant savo vaiko.

na manau, kad kiekviena aukle paplepa, juk kiekviena is musu pasipasakojam apie savo darba kazkam issiplepam, taip ir jos savo ispudzius ishplepa, tik sutinku su tuo , kad reiktu pasirinkti kam apie tai sneketi. as net nesitikiu surasti tokios kuri nieko apie musu seima nesnekes, taip nebuna