Kai sunus dar tebuvo 1,5 m. veziojau salia namu esanciame parkelyje. Pries mane ejo dvi bobulytes ir viena veziojo vezimeli, o kitai is paskos begiojo nediduke mergyte. Kazkaip gavosi, kad prasilenkiant jos uzkabino mane ir trumpam iki ko priejom gatve snektelejom. Abi jos buvo auklytes, viena su vezimuku mazai tekalbejo, o kita su mergyte man isklojo viska

Kad mergyte mazai kalba nors 2 m. jau, kad isterikuoja, kad jai atrodo nesveika, durna ir pan.

Suzinojau as po keliu klausimu kiek metuku anukytei, koks vardas

Apie motina irgi buvo papasakota, kad nepriziuri, nemyli ir pan. Ka galiu pasakyti kai taip sneka visiskai svetimas zmogus pirmam sutiktam

Kas dar labiau uzkliuvo, tai kad ji pati mergytes beveik nepriziurejo, lakste ji po pieva, isbego i gatve, kai as atkreipiau demesi tada suskubo pasaukt

Nukrito, verkt pradejo tai ji durna prie visu isvadino

Gaila nezinojau kieno ta auke buvo, nes buciau tikrai nuejus ir papasakojus tevams ka girdejau ir maciau
Siaubas, pati dirbau aukle, ir su mamytėm pašnekėdavom parkeli, bet tokių dalykų nesu girdėjus. Visi vaikai turi "ožiukus", nieko čia nuostabaus, tai visai nereiškia kad jis durnas.