Mišrios šeimos

Miss_Daiwa, 07 Lap 2013 - 00:06, paraĆ…ļæ½Ć„ā€”:

Miss_Daiwa, 07 Lap 2013 - 00:06, paraĆ…ļæ½Ć„ā€”:

Del giminiu, kodel nebendraujate?

Daug nuoskaudu. Ir pagrindine problema - alkoholis Tai gimine, kuri net is laidotuviu sugeba padaryti pjanke Vaikui ne vieta prie alkoholiu nukrauto stalo

Moonte, 06 Lap 2013 - 23:09, paraĆ…ļæ½Ć„ā€”:

Moonte, 06 Lap 2013 - 23:09, paraĆ…ļæ½Ć„ā€”:

Nesuprantu kame problema? Nejau sunku seimoje islaikyti vienas kito saknis, supazindinti savo vaikus su savo tautu kultura, kalba, puoseleti savo pavelda? Jus tik supazindinkite, suteikite  zinias, ugdykite vaikuose tautiskuma, ne nacionalizma, o jau ka veliau su tuo paveldu darys vaikai, cia jau ju reikalas. Sorry, bet as nematau problemos, gal tevu-saltinio nenoras, tingejimas, o tai pereina ir vaikam. Jei tevai nesugeba save motyvuoti, neranda savyje poreikio, keista butu, kad vaikas ji savyje rastu.

tiek, kad tas nenoras ir tingėjimas matyt labiau yra po abejingumo būsena. Tiesiog abejingi ir tiek, nemato prasmės, reikšmės, reikalingumo. Pvz. mūsų šeimoje dominuojanti lietuvių kalba, nes vaikai gimę LT, mokosi lietuviškoje mokykloje ir apskritai jie yra lietuviai, taip save identifikuoja. Tačiau vyro ir jo pusės artima kalba laisvai kalba, kaip lietuvių k., be klaidų, patys išmoko skaityti, rašyti, nes to labai norėjo, gramatikoje daro nedideles klaideles, bet tai smulkmena, juk jų niekas nemokino. Bet ši užsienio kalba deja ne visai gimtoji vyrui, nes anas taip pat mišrus. Man pačiai buvo labai svarbu, kad vaikai nuo mažens laisvai kalbėtų dviem kalbom, tai skatinau ir gyvenime palaikiau. Todėl nuo pat gimimo pas mus labai griežtai atskirta: aš su vaikais kalbu tik lietuviškai, jei jie užsimiršta, visada pataisau, primenu, kad su manimi tik lietuviškai; su vyru tik jo kalba, ne kitaip. Tokiu būdu vaikai išmoko gyventi dvikalbystėje ir tai taip pat natūralu, kaip bet kuri kasdienybės dalis.

Subjektyvi, 07 Lap 2013 - 10:12, paraĆ…ļæ½Ć„ā€”:

Subjektyvi, 07 Lap 2013 - 10:12, paraĆ…ļæ½Ć„ā€”:

 

tiek, kad tas nenoras ir tingėjimas matyt labiau yra po abejingumo būsena. Tiesiog abejingi ir tiek, nemato prasmės, reikšmės, reikalingumo. Pvz. mūsų šeimoje dominuojanti lietuvių kalba, nes vaikai gimę LT, mokosi lietuviškoje mokykloje ir apskritai jie yra lietuviai, taip save identifikuoja. Tačiau vyro ir jo pusės artima kalba laisvai kalba, kaip lietuvių k., be klaidų, patys išmoko skaityti, rašyti, nes to labai norėjo, gramatikoje daro nedideles klaideles, bet tai smulkmena, juk jų niekas nemokino.  Bet ši užsienio kalba deja ne visai gimtoji vyrui, nes anas taip pat mišrus. Man pačiai buvo labai svarbu, kad vaikai nuo mažens laisvai kalbėtų dviem kalbom, tai skatinau ir gyvenime palaikiau. Todėl nuo pat gimimo pas mus labai griežtai atskirta: aš su vaikais kalbu tik lietuviškai, jei jie užsimiršta, visada pataisau, primenu, kad su manimi tik lietuviškai; su vyru tik jo kalba, ne kitaip. Tokiu būdu vaikai išmoko gyventi dvikalbystėje ir tai taip pat natūralu, kaip bet kuri kasdienybės dalis.

Pritariu Moontei ir Subjektyviai.
Vaikai imlūs kalboms, ypač kai kalbama su jais nuo pat gimimo.

Papildyta:

Tosk, 07 Lap 2013 - 09:22, paraĆ…ļæ½Ć„ā€”:

Tosk, 07 Lap 2013 - 09:22, paraĆ…ļæ½Ć„ā€”:

Daug nuoskaudu. Ir pagrindine problema - alkoholis Tai gimine, kuri net is laidotuviu sugeba padaryti pjanke Vaikui ne vieta prie alkoholiu nukrauto stalo

Nu su tokiom giminėm ir mums būtų nepakeliui, ypač kai vyras ir sūnus šimtaprocentiniai abstinentai
O tėtis irgi manau turėtų suprasti dėl ko nenorit su jais bendrauti

Subjektyvi, 07 Lap 2013 - 12:39, paraĆ…ļæ½Ć„ā€”:

Subjektyvi, 07 Lap 2013 - 12:39, paraĆ…ļæ½Ć„ā€”:

Aš nemokiau vaikų, kaip mokytoja, tiesiog kalbėjau ir tiek, analogiškai vyras, nei jis mokė, nei ką, be to jis rečiau ir mažiau būna namuose, mažiau laiko tiesiogiai kontaktuoja su vaikais, jei skaičiuoti procentaliai, nei aš su jais bendrauju. Reikia paprasčiausiai kalbėti su savo vaikais ir nesistengti pabėgti nuo to, pasiteisinus, kad ai, retai matau, mažai laiko, viskas susideda iš smulkmenų Juk vaikai savarankiškai pramoksta užsienio kalbų kieme, bežaisdami su kitataučiais vaikais, nes nori draugauti, bendrauti, suprasti, vieni kitus. Tai gi, nėra taip sunku, tiesiog reikia noro ir pastovumo, kad tai būtų nuolatinis procesas. Kapsėti kapsėti kapsėti

kaip ir sakiau, sutinku tik dalinai, bet mes jau snekejom apie tai ir kartotis neverta

Moonte, 06 Lap 2013 - 22:09, paraĆ…ļæ½Ć„ā€”:

Moonte, 06 Lap 2013 - 22:09, paraĆ…ļæ½Ć„ā€”:

Nesuprantu kame problema? Nejau sunku seimoje islaikyti vienas kito saknis, supazindinti savo vaikus su savo tautu kultura, kalba, puoseleti savo pavelda? Jus tik supazindinkite, suteikite  zinias, ugdykite vaikuose tautiskuma, ne nacionalizma, o jau ka veliau su tuo paveldu darys vaikai, cia jau ju reikalas. Sorry, bet as nematau problemos, gal tevu-saltinio nenoras, tingejimas, o tai pereina ir vaikam. Jei tevai nesugeba save motyvuoti, neranda savyje poreikio, keista butu, kad vaikas ji savyje rastu.

Ir pagaliau, kiek pasiteisinimu, kad ko nedaryti, tai tautieciai negeri, nusizengia teisesaugai, dabar va gimines ir t.t. Vel norisi priminti patarle " Nori padarai, nenori randi pasitiesinima".

Zinoma, kiekvienas musu daro taip, kaip jam atrodo geriau, bet gal kartais reiktu galvoti ne vien apie save, o apie savo vaikus. Kas galit paneigti, kad keliu kalbu, kulturu zinojimas praplecia akirati, suteikia daugiau galimybiu?

Moonte, daugelyje temu musu poziuris sutampa. bet sioje temoje mes tiesiog nesusikalbam
Nejau man reikia isvardinti, kokias lietuviskas knygeles vaikui skaitau, kokius lietuviskus filmukus ziuri, kokias vietas LT aplankeje ir t.t.??? Mano vaikas lietuviskus senelius mato daugiau nei norvegiskuosius. Pvz. siemet Velykas sventeme Lietuvoje. Reikejo pamatyti kiausiniu dazymo procesa. Mama buvo nupirkusi vistos kiausiniu ir putpeles (tipo vaikui bus idomiau). Pupa visa lekcija atskaite mociutei kad ji nori zasies kiausiniu ir kodel Galiu drasiai garantuoti norvegai neturi tradicijos dazyti ir po to zaisti su kiausiniais
Tiesiog mane uzkabino tai, kad jei jau esi lietuve, tai su vaiku gali kalbetis tik lietuviskai. Na taip, as juk pritinginti... Man labai sunku uzkrauti vaiko namu darbu ruosima mokyklais, nes juk turiu su vaiku kalbeti tik lietuviskai (kur man gramatika zinoma ir jau ismokta) Juk daug lengviau kapstytis norvegu kalbos gramatikoje (ypac nebaigus jokiu kalbu kursu)
Va vienos vaikiukas norvegiskoje 3oje klaseje mokinasi ir jam tereikia tik + ir - veiksmus atlikti. O va mano antrokele mokinasi ir norvegu kalbos, ir PC ir religijas/etika... Vakar turejo parasyti sakinius piesinukams. Ir uzkibo uz vieno zodzio - bok, kokios gimines tai. Na taip, sunku man pasakyti vaikui - vaikeli, as tave galiu mokinti tik lietuviu kalbos, palauk kol tevelis gryz sekmadieni, va jis ir paaiskins ta zodi. Tai ne, as tingine, sedejau ir sukau galva kaip ta daiktavardi ikomponuoti i sakinius kai yra vienos gimines, ir kaip kai kitos. Ieskojau pavydziu, kokiu dar daikdavardziu yra, kurie tureti dvi gimines.... Tiesiog tinginyste.
Na nera musu tetuko namuose daug....

Manau turetumete zinoti, kokia didele ytaka turi gimines. Ypac kai kalba eina apie tradicijas

Subjektyvi, 07 Lap 2013 - 08:12, paraĆ…ļæ½Ć„ā€”:

Subjektyvi, 07 Lap 2013 - 08:12, paraĆ…ļæ½Ć„ā€”:

Pvz. mūsų šeimoje dominuojanti lietuvių kalba, nes vaikai gimę LT, mokosi lietuviškoje mokykloje ir apskritai jie yra lietuviai, taip save identifikuoja.

Musu seimoje tai yra norvegu kalba

Molė, 07 Lap 2013 - 08:54, paraĆ…ļæ½Ć„ā€”:

Molė, 07 Lap 2013 - 08:54, paraĆ…ļæ½Ć„ā€”:

Vaikai imlūs kalboms, ypač kai kalbama su jais  nuo pat gimimo.

Nu su tokiom giminėm ir mums būtų nepakeliui, ypač kai vyras ir sūnus šimtaprocentiniai abstinentai
O tėtis irgi manau turėtų suprasti dėl ko nenorit su jais bendrauti

Nebukite taip isitikinusi vaiku imlumu. Esu susidurusi ne su vienu ir ne su dviem atvejais, kai vaikai nebuvo tokie imlus

Mano tetis deja, kai susieina su savo giminemis tampa ne ka geresnis Jo nuomone, vaika reikia pratinti prie to Tevas buvo labai isizeides, kuomet neatvaziavau i jo jubilieju. Bet tai kas ten dejosi, nei man yra noro buti, nei vaika ten vezti.

marina376, 07 Lap 2013 - 21:49, paraĆ…ļæ½Ć„ā€”:

marina376, 07 Lap 2013 - 21:49, paraĆ…ļæ½Ć„ā€”:

Pas mane vaikai trikalbiai, lengvai isisavino kalbas, nes dar mazi. Vyresniems jau butu problema. 

Su vaikais jei pradėtume kalbtėt savo kalbo nuo gimimo tai tikrai spec mokymo nereikėtų. draugė pasakojo kaip gražiai jos 3 metų anūkė kalba trim kalbomis - tėčio, mamos ir visiems trims bendra

Molė, 07 Lap 2013 - 13:05, paraĆ…ļæ½Ć„ā€”:

Molė, 07 Lap 2013 - 13:05, paraĆ…ļæ½Ć„ā€”:

Dukterėčios vaikai kalba abiejų tėvų kalbom, savaime taip, nes mama ir tėvas su jais savo kalbom kalbėjo   Gal sunkiau , kai tėvas ir mama tarpusavy bendrauja svetima kalba. Jau tada tris kalbas vaikui tektų mokytis.

Vyro pussesere emigravusi į JAV (~20 m). Jos šeimos atžala laisvai kalba (6 m): anglų, ispanų, lietuvių.

Tosk, 07 Lap 2013 - 09:22, paraĆ…ļæ½Ć„ā€”:

Tosk, 07 Lap 2013 - 09:22, paraĆ…ļæ½Ć„ā€”:

Daug nuoskaudu. Ir pagrindine problema - alkoholis Tai gimine, kuri net is laidotuviu sugeba padaryti pjanke Vaikui ne vieta prie alkoholiu nukrauto stalo

Tada suprantama viskas... Labai,gaila,kad sitaip viskas... Bet mes reguliuojam ir tvarkom tik savo gyvenimus...
As kai pagalvoju MB turi sesis brolius ir dvi seses, daugybe pusbroliu ir puseseriu.... Visi tokie artimi, bendraujantys.... Tuo tarpu as turiu dvi seses (su viena is ju visiskai nebendraujam ) ir mama, nes tevai issiskyre beveik 10 metu, su tevu ir gimine is jo puses rysiu labai mazai.... O ka daryt?! Jie patys renkasi... As nieko nessizadejau... Na ir issipleciau... Yra kaip yra... Dziugina,kad dabar esu didziules seimos dalimi