Dziudi, ačių labai.
Turėtų pavykti.
Su tekstu tai tikrai nėra problemų, bet su tom gėlytėm tai košmaras. Jau buvom išsirinkkę ir išsikirpę gėles, bet atrodo lėkštai kažkaip
Liepos gale eisiu į vestuves "dirbt" svočia. Jau kaip ir visus tekstus ir t.t. turiu. Tik niekaip negaliu apsispręst dėl eiliškumo. Patarkit, prašau, kada geriau degt šeimos židinį - tik susėdus prie stalo ar dvyliktą valandą?
Pas mus po 4,-lt tik juosta brangi 50,-lt
QUOTE (helpas @ 2004 07 05, 17:17) |
tai dar visai normalios kainos o juostos niekada nebuvo pigios.. |
Merginos, kur jus tokias kainas radot? As va vakar kaip tik pirkau savo pirsliui juosta, tai sumokejau tik 33 Lt.
QUOTE (sesuo @ 2004 07 10, 22:40) |
Liepos gale eisiu į vestuves "dirbt" svočia. Jau kaip ir visus tekstus ir t.t. turiu. Tik niekaip negaliu apsispręst dėl eiliškumo. Patarkit, prašau, kada geriau degt šeimos židinį - tik susėdus prie stalo ar dvyliktą valandą? |
sakyciau per vidury kazkaip, nes tik susedus prie stalo, manau, visi bus pavarge ir isalke, o kiti uzsilauke jaunuju, todel duok atsikvepti ir truputuka
Vakar netekusi vilties gauti iš forumo dalyvių nors kokios pagalbos iš pykčio pusę nakties rašiau scenarijų pati- niekada nesu buvusi vestuvėse, todėl rašiau grynai pagal fantaziją remdamasi aprašyta eiga internete. Parašiau viską nuo A iki Ž, ir eilėraščius, ir tostus, ir piršlio pasą susimaketavau, ir etiketes ant butelių pasidariau (gėrimų pavadinimai iš fantazijos- "Svočios meilužio mėgstamiausias gėrimas", "Piršlio kiaušinių likeris", "Jaunosios rūtų vainikėlio nuoviras", "Jaunikio aistros viršūnė"). Dar atsispausdinau lapą eurų stalo išpirkimui.
Klausimuks-
1) kurioj vietoj tas piršlio pasas reikalingas?
2) šeimos židinys deginamas 24h? (nes po to seka ilgiausių metųųųųųųų)
3) kada įteikti dovanas?
4) tėvų sveikinimui eilė ateina prieš uždegant šeimos židinį?- nesijaus jie prastai sveikindami vaikus patys paskutiniai, t.y. prieš 24h?
5) kada šokamas jaunųjų valsas ir piršlių pasiutpolkė?
Ačiū už atsakymus ir patarimus.
Klausimuks-
1) kurioj vietoj tas piršlio pasas reikalingas?
2) šeimos židinys deginamas 24h? (nes po to seka ilgiausių metųųųųųųų)
3) kada įteikti dovanas?
4) tėvų sveikinimui eilė ateina prieš uždegant šeimos židinį?- nesijaus jie prastai sveikindami vaikus patys paskutiniai, t.y. prieš 24h?
5) kada šokamas jaunųjų valsas ir piršlių pasiutpolkė?
Ačiū už atsakymus ir patarimus.
QUOTE (Soul @ 2004 07 28, 08:23) |
Vakar netekusi vilties gauti iš forumo dalyvių nors kokios pagalbos iš pykčio pusę nakties rašiau scenarijų pati- niekada nesu buvusi vestuvėse, todėl rašiau grynai pagal fantaziją remdamasi aprašyta eiga internete. Parašiau viską nuo A iki Ž, ir eilėraščius, ir tostus, ir piršlio pasą susimaketavau, ir etiketes ant butelių pasidariau (gėrimų pavadinimai iš fantazijos- "Svočios meilužio mėgstamiausias gėrimas", "Piršlio kiaušinių likeris", "Jaunosios rūtų vainikėlio nuoviras", "Jaunikio aistros viršūnė"). Dar atsispausdinau lapą eurų stalo išpirkimui. Klausimuks- 1) kurioj vietoj tas piršlio pasas reikalingas? 2) šeimos židinys deginamas 24h? (nes po to seka ilgiausių metųųųųųųų) 3) kada įteikti dovanas? 4) tėvų sveikinimui eilė ateina prieš uždegant šeimos židinį?- nesijaus jie prastai sveikindami vaikus patys paskutiniai, t.y. prieš 24h? 5) kada šokamas jaunųjų valsas ir piršlių pasiutpolkė? Ačiū už atsakymus ir patarimus. |
Na zinai, kad siaip ant lekstutes nebus niekas padejes tau viso scenarijaus:)
Na as gal 10 vestuviu jau dalyvavus tai bandysiu atsakyti...Bet siaip skirtinguose krastuose jossiek tiek skiriasi
1. 1) kurioj vietoj tas piršlio pasas reikalingas?
Nepyk, betapie ji negirdejau-cia oarginalu:)
2) šeimos židinys deginamas 24h? (nes po to seka ilgiausių metųųųųųųų)
Jis butent ir deginamas pries 12h.
3) kada įteikti dovanas?
Nelabai supratau dovanos kas kam? Jeigu jauniesiems sveciai tai is kart gryzsu po zakso i baliu. O jeigu jaunieji tevams ar dar kam- tai antra diena po veliumo nusegimo.
4) tėvų sveikinimui eilė ateina prieš uždegant šeimos židinį?- nesijaus jie prastai sveikindami vaikus patys paskutiniai, t.y. prieš 24h?
Paprastai tevaip atys pasirenka kada nori pasveikinti vaikus. Siaip tai dazniausiai sveikina vos susedus prie stalo, tuomet seneliai, tevai ir kriksto tevai pasveikina.
5) kada šokamas jaunųjų valsas ir piršlių pasiutpolkė?
Sie sokiai sokami vos po pirmo pakilimo nuo stalo:)
SEKMES!!
čia jaunosios priesaika, parašyta pagal dainos "būsiu gera gaspadinė" melodiją
Būsiu gera gaspadinė
Gera Lino žmona
Jį prispausiu aš prie sienos
Nenusuks į šoną
Aš nekepsiu jam kiaušinių
Tegu pats juos kepa
Ir į lovą saldžią kavą
Man kas rytą neša
Vienoj rankoj bus bizūnas
O antroj kočėlas
Kai iš darbo grįžtant lauksiu
Vakarą aš vėlų
Jei tiktai aš sužinosiu
Kad jis algą gavo
Glamonėsiu, išbučiuosiu
Nuo viršaus lyg galo
Na o jeigu galas šitas
Vis kabos nukaręs
Susirasiu vyrą kitą
Kad tave kur galas.
Papildyta @ [mergetime]1091184051[/mergetime]
Piršlys su jaunikiu ir pabroliais atvyksta į jaunosios namus (jaunoji paslėpta) paprašo leidimo užeiti ir porina kokiu tikslu atvažiavo. Savo gražbylystėm stengiasi kuo gražiau apibūdinti jaunąjį:
Šis puikus jaunikaitis Jonu vadinasi. Ne koks senas bernas, o pačiame jėgų žydėjime ženytis sugalvojo. Jaunasis bernelis tėvelių yra labai mylimas, giminaičių globojamas. Jo namų kiemas sūriais grįstas, tvoros dešromis aptvertos, stogai lašiniais dengti, šuliniai medaus pilni, vynas upeliais teka, sodai įvairiausių gėlių ir vaisių pilni, o paukšteliai tik skraido ir čiulba: rojus, rojus, rojus.
Pats jaunikaitis daug įvairių mokslų baigęs, visą platų pasaulį pamatęs, visus vandenynus išmaišęs. Nieko jam netrūko, visko jam užteko, tik senberniu nenorėjo likti. Prireikė jam mergelės jaunos, gražios, baltos lelijėlės. Girdėjau aš, kad šitoj sodyboj pati šauniausia mergelė gyvena, tai ir prašau tėvelių išleist savo dukrelę už šio šaunaus bernelio.
Svočia patikina piršlį,
kad tikrai šioje gryčioje gyvena pati gražiausia ir geriausia mergelė. Jos veidelis jūros putelėm praustas, plaukeliai deimantų šukom šukuoti, kojelės šokių išmiklintos, rankelės darbų išlavintos. Močiutė darželį sėt ją išmokė, senelis išmintim dalinosi, šilko rūbais motulė ją rengė o tėvelis kraitį sukrovė - su penkiais vežimais neišvešit.
Ir atveda svočia jaunąją ( Tai galėtų būti senyva moteris. Ant galvos uždėtas nuometas su gan dideliu rūtų vainiku (rūtos gali būti plastmasinės)).
Piršlys labai nustemba, kad tokiam šauniam vaikinui tokia mergelę siūlo, kad šios mergelės piršteliai per ploni darbeliams dirbti, žiedeliam mūvėti. teks jai dar metelius kitus palūkėti. O kad labai neverktų duoda jai saldainį.
Svočia bando sumenkinti jaunąjį :
Oi piršleli, pažiūrėk tu į tą savo bernelį:
batai nevaksuoti,
kelnės nekantuotos,
baltiniai drobiniai,
šlipsas kartūninis,
plaukai pakūluoti,
akys užmiegotos.
Piršlys gina jaunikį:
Ką tu čia šneki, svočiut, pažiūrėki:
Jo plaukai lininiai,
Akys blizga tarsi krištolinės,
Rankos jo tarsi galiūno,
O svarbiausia tai plati krūtinė-
Plaka joj širdis auksinė.
Tada svočia paprašo parodyt ar jaunikis turi žiedelį ir įsitikinusi, kad jis iš tiesų labai gražus ir brangus atveda tikrąją jaunąją.
Svočia įsega gėlę piršliui. Jis svočiai paduoda puokštę.
Jaunoji užriša piršliui juostą.
Jaunoji įsega gėlę jaunajam. Jis paduoda jaunajai puokštę.
Jaunieji pristato poras. Pamergės įsega pabroliams gėlytes. Pabroliai įteikia gėles pamergėm.
Svočia: Štai koks šaunus pulkas šiandien mus lydės kelionėj. Tik, kad jaunamartė dar be rūtų vainikėlio, tad paprašysiu mamytės šį jaunystės simbolį įsegti.
Mes ilgai vaikščiojom po laukus, darželius
Kol suradom šį rūtų vainiką
O paskui ieškojom mergaitės
Kuri už šį rūtų vainikėlį padovanotų savo širdį
Tad prašom priimkit jį
Ryto rasoj gaivintą
Deimantais barstytą
Ilgai išnešiotą
Ir gražiai užlaikytą.
Visi sėda prie kuklaus stalo.
Svočia: Siūlau pakelti taures už Dales jaunas dieneles, už jos vaikystę, už šiuos namus, kurie ją užaugino, už šitą lizdelį iš kurio ji išskrenda ir už laimingą tolimesnį kelią.
Piršlys paprašo pamergių ir pabrolių papuošti mašinas
IŠVYKSTANT IŠ JAUNOSIOS NAMŲ
Piršlys:
O dabar atėjo ta akimirka, kai tėvai suteiks palaimą ir palinkės laimingo kelio.
Tad mieli vaikai, žemai nulenkite galvas prieš tėvelius ir padėkokit jiems už vargus ir rūpesčius, už bemieges naktis, už tai, kad jie išmokė jus mylėti
Svočia:
(skaito atsisveikinimo žodžius.)
**************
Tėvai laimina vaikus
(prieš tėvus patiesiamas lininis rankšluostis ant kurio klaupiasi vaikai)
Tik pažvelkite, Tėveliai, mes - užaugom
Išskrendam jau paukščiais iš namų gimtų
Tiktai Jūs, mielieji gimtą lizdą saugot
Kad sugrįžt galėtum mes, kai bus mums neramu
Tai atrodo vakar mes maži bėgiojom
Glaudėt Jūs kiekvieną prie savos širdies
Šiandien Jums gėles mes dovanojam
Ir palaimą prašom mums suteikt
Ačiū Jums už meilę, už naktis bemieges
Už švelnumą rankų, virpesį širdies.
Visada mums būkit kaip gražiausias žiedas
Gėrio ir kantrybės, džiaugsmo ir vilties.
Vaikai išeina
Ir liūdit Jūs dabar,
Kaip liūdi, kad visi tėvai.
Vaikai, vaikai...
Jie nori būti dideli
Ir džiaugtis nori jie vieni,
Ir dirbt vieni ir verkti...
Jūs nesisielokit, neklausinėkit.
Ateis dar jie
Ateis vaikai džiaugsmu pasidalint.
Kai liūdna bus, ar bus sunku
Tikrai ateis.
Dažnai ateis.
Jūs nuolat būsit su vaikais
Tu padėkoki mamai, tėvužėliui,
Namų kertelėms, slenksčiui padėkok
Augino, mokė, šluostė ašarėlę
Todėl ties vartais dar sustok.
Sustok ir pasakyk, kad laikas jau atėjo,
Atbėgo meilė ir jau šaukia iš namų
Tėvų švelni glamonė tarsi dvelksmas vėjo
Išlydi iš gimtų namų.
Laiminga būti palinkėki mama,
Laimingo kelio tėti palinkėk,
Išsiveža piršliai širdies dalelę brangią
Nueikit sodan rūtas nugenėt.
Brangūs tėveliai. Rodos taip neseniai margą pasaulį išvydo jūsų vaikai, rodos taip neseniai žengė pirmą žingsnį, tarė pirmą žodį, pažino pirmą raidę. Rodos taip neseniai jūsų namai buvo pilni vaikiško juoko ir krykštavimo. Tačiau laikas bėga nenumaldomai greitai. Niekada nebus tų dienų, kai jūs buvote visai jauni ir prie jūsų šono taip dažnai prisiglausdavo maži vaikai. Šiandieną jūs savo rankomis palaiminsit vaikus. Rankomis, kurios supo, vystė, glostė, glaudė prie krūtinės, kai būdavo sunku. Šiandieną jūsų vaikai dėkoja už gyvybę, už vaikystės džiaugsmą, už meilę ir bemieges naktis, už kiekvieną pamokantį tėvišką žodį, už širdies gerumą, už tai, kad išauginote mokančius mylėti ir būti mylimais. Ačiū jums, brangūs tėveliai, taria .... ir ........
Tėveliai laiminkite mūsų jaunąją porą rankų ir širdžių sujungimui, aukso žiedų sumainymui
Liki sveikas mielas Tėti,
Išeinu aš iš namų,
Man laimužės palinkėki
Ir daug saulėtų dienų.
Tau dėkoju aš už viską,
Iš visos, visos širdies.
Ką likimas šiandien lėmė
To jau niekas nepakeis.
Liki sveikas, išvažiuoju
Iš mielų, gimtų namų.
Pasitikti naujo kelio
Einu lydima draugų
Parymokit prie vartelių
Palydėkit takeliu.
Kai sugrįšiu iš kelionės,
Pasitiki mus jau du.
Mamyte, ar prisimeni, kai augau aš ant tavo kelių,
Kaip mūs darželyje baltieji jazminai.
Tiesa, tada Tu nesumerkdavai akelių,
Ir verkiančią dainom tu raminai.
Ir laime mums tada žydėjo dienos,
Ir džiaugsmą nešė bręstantys javai.
Ir nežinojai aš, kas liūdesys per vienas
Nes visad, mama, būdavai šalia.
Dabar įvasarojo, o jazminai nužydo
Ir aš žinau, brangi mamyte,
Jaunystės dienos niekad nesugrįš.
Palaiminki mane, mamyte,
Į tolį kelio išlydėk
Ir lauk parimusi prie vartų,
Tiktai, žiūrėk, nebeliūdėk.
Ir aplankysiu dar tave ne kartą
Kada naktis ant pliko lauko snaus.
Kai vakaras užskleis pavėsį,
Kai rytas naują sapną aus.
Pamoki man ranka prie vartų,
Laimingo man gyvenimo linkėk.
Neverki, neliūdėk, Mamyte,
Laimingi būsim, patikėk.
Mama, mama... Širdgėlą ir džiaugsmą
Vaikiškas svajones pamirštu.
Ach, kodėl gi užgimė toks jausmas
Svetimas vaikinas man brangesnis negu tu.
Likit sveikas brangus tėti,
Išeinu aš iš namų
Man daug laimės palinkėkit
Ir daug saulėtų dienų.
Jums dėkoju aš už viską
Iš visos, visos širdies.
Ką likimas šiandien lėmė
To jau niekas nepakeis.
Viso gero. Išvažiuoju
Iš gimtų mielų namų.
Pasitikti naujo kelio
Išeinu palydima draugų.
Būsiu gera gaspadinė
Gera Lino žmona
Jį prispausiu aš prie sienos
Nenusuks į šoną
Aš nekepsiu jam kiaušinių
Tegu pats juos kepa
Ir į lovą saldžią kavą
Man kas rytą neša
Vienoj rankoj bus bizūnas
O antroj kočėlas
Kai iš darbo grįžtant lauksiu
Vakarą aš vėlų
Jei tiktai aš sužinosiu
Kad jis algą gavo
Glamonėsiu, išbučiuosiu
Nuo viršaus lyg galo
Na o jeigu galas šitas
Vis kabos nukaręs
Susirasiu vyrą kitą
Kad tave kur galas.
Papildyta @ [mergetime]1091184051[/mergetime]
Piršlys su jaunikiu ir pabroliais atvyksta į jaunosios namus (jaunoji paslėpta) paprašo leidimo užeiti ir porina kokiu tikslu atvažiavo. Savo gražbylystėm stengiasi kuo gražiau apibūdinti jaunąjį:
Šis puikus jaunikaitis Jonu vadinasi. Ne koks senas bernas, o pačiame jėgų žydėjime ženytis sugalvojo. Jaunasis bernelis tėvelių yra labai mylimas, giminaičių globojamas. Jo namų kiemas sūriais grįstas, tvoros dešromis aptvertos, stogai lašiniais dengti, šuliniai medaus pilni, vynas upeliais teka, sodai įvairiausių gėlių ir vaisių pilni, o paukšteliai tik skraido ir čiulba: rojus, rojus, rojus.
Pats jaunikaitis daug įvairių mokslų baigęs, visą platų pasaulį pamatęs, visus vandenynus išmaišęs. Nieko jam netrūko, visko jam užteko, tik senberniu nenorėjo likti. Prireikė jam mergelės jaunos, gražios, baltos lelijėlės. Girdėjau aš, kad šitoj sodyboj pati šauniausia mergelė gyvena, tai ir prašau tėvelių išleist savo dukrelę už šio šaunaus bernelio.
Svočia patikina piršlį,
kad tikrai šioje gryčioje gyvena pati gražiausia ir geriausia mergelė. Jos veidelis jūros putelėm praustas, plaukeliai deimantų šukom šukuoti, kojelės šokių išmiklintos, rankelės darbų išlavintos. Močiutė darželį sėt ją išmokė, senelis išmintim dalinosi, šilko rūbais motulė ją rengė o tėvelis kraitį sukrovė - su penkiais vežimais neišvešit.
Ir atveda svočia jaunąją ( Tai galėtų būti senyva moteris. Ant galvos uždėtas nuometas su gan dideliu rūtų vainiku (rūtos gali būti plastmasinės)).
Piršlys labai nustemba, kad tokiam šauniam vaikinui tokia mergelę siūlo, kad šios mergelės piršteliai per ploni darbeliams dirbti, žiedeliam mūvėti. teks jai dar metelius kitus palūkėti. O kad labai neverktų duoda jai saldainį.
Svočia bando sumenkinti jaunąjį :
Oi piršleli, pažiūrėk tu į tą savo bernelį:
batai nevaksuoti,
kelnės nekantuotos,
baltiniai drobiniai,
šlipsas kartūninis,
plaukai pakūluoti,
akys užmiegotos.
Piršlys gina jaunikį:
Ką tu čia šneki, svočiut, pažiūrėki:
Jo plaukai lininiai,
Akys blizga tarsi krištolinės,
Rankos jo tarsi galiūno,
O svarbiausia tai plati krūtinė-
Plaka joj širdis auksinė.
Tada svočia paprašo parodyt ar jaunikis turi žiedelį ir įsitikinusi, kad jis iš tiesų labai gražus ir brangus atveda tikrąją jaunąją.
Svočia įsega gėlę piršliui. Jis svočiai paduoda puokštę.
Jaunoji užriša piršliui juostą.
Jaunoji įsega gėlę jaunajam. Jis paduoda jaunajai puokštę.
Jaunieji pristato poras. Pamergės įsega pabroliams gėlytes. Pabroliai įteikia gėles pamergėm.
Svočia: Štai koks šaunus pulkas šiandien mus lydės kelionėj. Tik, kad jaunamartė dar be rūtų vainikėlio, tad paprašysiu mamytės šį jaunystės simbolį įsegti.
Mes ilgai vaikščiojom po laukus, darželius
Kol suradom šį rūtų vainiką
O paskui ieškojom mergaitės
Kuri už šį rūtų vainikėlį padovanotų savo širdį
Tad prašom priimkit jį
Ryto rasoj gaivintą
Deimantais barstytą
Ilgai išnešiotą
Ir gražiai užlaikytą.
Visi sėda prie kuklaus stalo.
Svočia: Siūlau pakelti taures už Dales jaunas dieneles, už jos vaikystę, už šiuos namus, kurie ją užaugino, už šitą lizdelį iš kurio ji išskrenda ir už laimingą tolimesnį kelią.
Piršlys paprašo pamergių ir pabrolių papuošti mašinas
IŠVYKSTANT IŠ JAUNOSIOS NAMŲ
Piršlys:
O dabar atėjo ta akimirka, kai tėvai suteiks palaimą ir palinkės laimingo kelio.
Tad mieli vaikai, žemai nulenkite galvas prieš tėvelius ir padėkokit jiems už vargus ir rūpesčius, už bemieges naktis, už tai, kad jie išmokė jus mylėti
Svočia:
(skaito atsisveikinimo žodžius.)
**************
Tėvai laimina vaikus
(prieš tėvus patiesiamas lininis rankšluostis ant kurio klaupiasi vaikai)
Tik pažvelkite, Tėveliai, mes - užaugom
Išskrendam jau paukščiais iš namų gimtų
Tiktai Jūs, mielieji gimtą lizdą saugot
Kad sugrįžt galėtum mes, kai bus mums neramu
Tai atrodo vakar mes maži bėgiojom
Glaudėt Jūs kiekvieną prie savos širdies
Šiandien Jums gėles mes dovanojam
Ir palaimą prašom mums suteikt
Ačiū Jums už meilę, už naktis bemieges
Už švelnumą rankų, virpesį širdies.
Visada mums būkit kaip gražiausias žiedas
Gėrio ir kantrybės, džiaugsmo ir vilties.
Vaikai išeina
Ir liūdit Jūs dabar,
Kaip liūdi, kad visi tėvai.
Vaikai, vaikai...
Jie nori būti dideli
Ir džiaugtis nori jie vieni,
Ir dirbt vieni ir verkti...
Jūs nesisielokit, neklausinėkit.
Ateis dar jie
Ateis vaikai džiaugsmu pasidalint.
Kai liūdna bus, ar bus sunku
Tikrai ateis.
Dažnai ateis.
Jūs nuolat būsit su vaikais
Tu padėkoki mamai, tėvužėliui,
Namų kertelėms, slenksčiui padėkok
Augino, mokė, šluostė ašarėlę
Todėl ties vartais dar sustok.
Sustok ir pasakyk, kad laikas jau atėjo,
Atbėgo meilė ir jau šaukia iš namų
Tėvų švelni glamonė tarsi dvelksmas vėjo
Išlydi iš gimtų namų.
Laiminga būti palinkėki mama,
Laimingo kelio tėti palinkėk,
Išsiveža piršliai širdies dalelę brangią
Nueikit sodan rūtas nugenėt.
Brangūs tėveliai. Rodos taip neseniai margą pasaulį išvydo jūsų vaikai, rodos taip neseniai žengė pirmą žingsnį, tarė pirmą žodį, pažino pirmą raidę. Rodos taip neseniai jūsų namai buvo pilni vaikiško juoko ir krykštavimo. Tačiau laikas bėga nenumaldomai greitai. Niekada nebus tų dienų, kai jūs buvote visai jauni ir prie jūsų šono taip dažnai prisiglausdavo maži vaikai. Šiandieną jūs savo rankomis palaiminsit vaikus. Rankomis, kurios supo, vystė, glostė, glaudė prie krūtinės, kai būdavo sunku. Šiandieną jūsų vaikai dėkoja už gyvybę, už vaikystės džiaugsmą, už meilę ir bemieges naktis, už kiekvieną pamokantį tėvišką žodį, už širdies gerumą, už tai, kad išauginote mokančius mylėti ir būti mylimais. Ačiū jums, brangūs tėveliai, taria .... ir ........
Tėveliai laiminkite mūsų jaunąją porą rankų ir širdžių sujungimui, aukso žiedų sumainymui
Liki sveikas mielas Tėti,
Išeinu aš iš namų,
Man laimužės palinkėki
Ir daug saulėtų dienų.
Tau dėkoju aš už viską,
Iš visos, visos širdies.
Ką likimas šiandien lėmė
To jau niekas nepakeis.
Liki sveikas, išvažiuoju
Iš mielų, gimtų namų.
Pasitikti naujo kelio
Einu lydima draugų
Parymokit prie vartelių
Palydėkit takeliu.
Kai sugrįšiu iš kelionės,
Pasitiki mus jau du.
Mamyte, ar prisimeni, kai augau aš ant tavo kelių,
Kaip mūs darželyje baltieji jazminai.
Tiesa, tada Tu nesumerkdavai akelių,
Ir verkiančią dainom tu raminai.
Ir laime mums tada žydėjo dienos,
Ir džiaugsmą nešė bręstantys javai.
Ir nežinojai aš, kas liūdesys per vienas
Nes visad, mama, būdavai šalia.
Dabar įvasarojo, o jazminai nužydo
Ir aš žinau, brangi mamyte,
Jaunystės dienos niekad nesugrįš.
Palaiminki mane, mamyte,
Į tolį kelio išlydėk
Ir lauk parimusi prie vartų,
Tiktai, žiūrėk, nebeliūdėk.
Ir aplankysiu dar tave ne kartą
Kada naktis ant pliko lauko snaus.
Kai vakaras užskleis pavėsį,
Kai rytas naują sapną aus.
Pamoki man ranka prie vartų,
Laimingo man gyvenimo linkėk.
Neverki, neliūdėk, Mamyte,
Laimingi būsim, patikėk.
Mama, mama... Širdgėlą ir džiaugsmą
Vaikiškas svajones pamirštu.
Ach, kodėl gi užgimė toks jausmas
Svetimas vaikinas man brangesnis negu tu.
Likit sveikas brangus tėti,
Išeinu aš iš namų
Man daug laimės palinkėkit
Ir daug saulėtų dienų.
Jums dėkoju aš už viską
Iš visos, visos širdies.
Ką likimas šiandien lėmė
To jau niekas nepakeis.
Viso gero. Išvažiuoju
Iš gimtų mielų namų.
Pasitikti naujo kelio
Išeinu palydima draugų.
Neringa, pries 2.5 metu Laisves alejoj brome (jei neklystu tai bromas ir pastatas ten kur Amazon Gym) buvo tokia moterele, kuri turejo visokis vestuvines atributikos, zodziu ir scenariju, jaunuju pasu, dar visokiu velniu, mes pas ja teveliam atvirukus uzrasinejom. Telefona jos radom Kauno dienoj
Skaiciau kazkas Euru issipirkimui prisikopijavo, as tai nusipirkau valgomu pinigu seses vestuvem, nors ir ne svocia busiu, ale vistiek smagu ju buna konditerijose, maciau ir bazej, pati pirkau magnuse prie anukelio
Musu pirslys tai buvo pasigamines simta litu su savo atvaizdu ir uzrasu "tikri pirslio pinigai", tai labai tikroviskai atrode , ir ne vienas is karto neatpazino, kad ne tikra simtine, o vienoj vietoj diedukas toks labai apsidziauge gaves tokia "simtine", uz kelio atitverima
Skaiciau kazkas Euru issipirkimui prisikopijavo, as tai nusipirkau valgomu pinigu seses vestuvem, nors ir ne svocia busiu, ale vistiek smagu ju buna konditerijose, maciau ir bazej, pati pirkau magnuse prie anukelio
Musu pirslys tai buvo pasigamines simta litu su savo atvaizdu ir uzrasu "tikri pirslio pinigai", tai labai tikroviskai atrode , ir ne vienas is karto neatpazino, kad ne tikra simtine, o vienoj vietoj diedukas toks labai apsidziauge gaves tokia "simtine", uz kelio atitverima
sukraunu, ka radau interne kas galetu tikt scenarijui
JAUNOJO BIOGRAFIJA
Brangūs svečiai,visi čia esantiėji,jauni ir seni,visi vyriškosios ir moteriškosios giminės atstovai.Aš,kaip Piršlio draugas Jokūbas Kreivagalvis,noriu tarti keleta žodelių,ir kaip įprates papasakosiu apiė Piršlio nuveiktą darbelį.
NegirdamasPiršlio, galiu pasakyti ,kad jauniki surado kaip reikiant:vyras iš stuomens ir iš liėmens vadinamas.Išvydo pasaulį tolimame ..krašte,antBaltijos Jūros kranto,kur žmonės turtingai gyvena,pinigų neskaito ir šunų nelaiko.Alų statinėmis o šnapsa katilais geria.Jau gimes vaikas,paėmęs iš tėvo rankų kvortą šnapso išgėrė ir paprašė tėva nupirkti šauninką.Laimingas tėvelis jopageidavimą įvykdėir laimingas neviena desietka vilkų ir lokių su tevo nupirkta patranka paklojo.Medžioklė,nerūpestingas ir linksmas gyvenimas mūsų jaunikį užgrūdino ir padarė labai vikriu ir greitu.Ilgą laiką mūsų jaunikis gubernijoje buvo pats greičiausias žmogus.Per dieną jis laisvai kelis kartus nubėgdavo į ir atgal.Su juo negalėjo lenktyniauti joks arklys.O karta bekdamas iš namo,jis aplenkė net klebono šunį ,kuris pagal prezidento Adamkaus išduota Pačporta buvo pats greičiausias šuo ne tik Lietuvoj ,bet ir Rusijoj.
Labai anksti pasireiškė mūsų jaunikio gabumai.Truputį pasimokes,pradinėje,savo žiniomis jis aplenkė,beveik visus mokytojus ir gudriausią parapijos žmogų Zakristijoną.Po to išvyko į mokslų semtis.Galima sakyti kad atvykdamas atvyko ne tuščiomis rankomis,o atsivežė aparačiuką dantims be skausmo traukyti,kurį buvo gausiai išbandęs ant savo parapijiėčių,todėl ne atsiktinai šiandien ir kitokiė piškiai ir kitų apylinkių gyventojai daug valgo bulvių košės ir kitų minkštų daiktų.
Besimokydamas jaunikis ir toliau garsėjo kaip įžymus konstruktorius ir išradėjas.Jis sukonstruoja priėtaisą kurio dėka kiėkviėna višt a,ant jo užrašo padėjimo datą,gamintojo pavadinima,asmens kodą ir uždeda anspaudą.Šis aparatėlis leido vištų fermose panaikinti keletą etatų, o be to įgalino žinoti šviežius ar senus kiaušinius jie perka.
Prisimindamas senuosius ir mažai išmanančius mokytojus ypatingo susidomėjimo nerodė.Gal būt artimiausia pažintis jį rišo su viėna mergina su kuria jis dažnai susitikinėdavo ir diskutuodavo įvairiais klausimais.Kadangi mokslai daug laiko neatimdavo energingai pasineria į visuomeninę politinę veiklą.Jo dėka įkuriamos studentų gyvenime didelį vaidmenį vaidinančios organizacijos,tokios kaipSkilvio draugija,Septynių perdžiančių brolių draugija,Jaunūjų cėlkučių ordinas.Eilę metų vadovavo arklių kaustymo kursams,tuo įnešdamas didelį indėlį į kolūkinio kaimo suklestėjimą.Dėka neeilinių gabumų tapo žinomas ne tik Lietuvoje ,bet ir visoje plačioje Europoje.Jis organizuoja mitingus solidarizuojasi su kovojančia Balkanu liaudimi,Irako pogrindžio patriotais,renka aukas naujam restoranui Pabučiuok įkaklą pastatyti,o kadangi yra švaraus proto ir gerai moka anglų kalbą ,tai su juo iki pat mirties konsultavosi Anglijos premjer-ministras Čerčilis.Turėdamas laiko
Mūsų jaunikis plačiai ir giliai pasineria į mokslinį tiriamajį darbą Jaunūjų cėlkučių ordine.Čia jis atkreipia dėmesį į viėną pacankę kuri labai aktyviai prisidėjo priė šios organizacijos veiklos.Iš arčiau susipažinus pasirodo kad tai:
. Deja deja nuo to laiko mūsų jaunikis labai pasikeitė.Veltui jo laukdavo Balkanų liaudis,Irako patriotai nes beveik visą laiką jaunikis praleisdavo su . Ir todėl neatsitiktinai šiandiena mūsų sveteliai švenčia ir vestuves.Todėl man kaip meilės reikalų žinovui,jūs turite būti dėkingi ,kad šitiė du balandėliai susigrūdo į viėną lizdelį.Todėl pakelkime taures,kad jų giesmelė gražiai nuskambėtų ,o lizdelis naujais geltonsnapiais praturtėtų.
JAUNAJAI
Vakar buvo tik mergytė,
Vakar buvo tik pana,
Vakar dar lėles vyniojo,
O šiandiena jau gana.
Jeigu nori iki galo
Šitą vardą išnešiot
Nuo pirmos diėnos vyrelį savo
Imkis uoliai treniruot.
Gali būti panaudotas
Ir kočėlas ir lazda,
Samtis puodas ar mazgotė
Na ir bučkis kai kada.
Kad neimt laukais lakstyti
Jis užvertęs uodegos,
Bulvių skusti nuvaryki,
Jau nuo pat pirmos dienos.
Vyras toks jau keistas ponas
Toks jau tipas įdomus,
Kol guzuotas tol jis geras-
Kol prispaustas tol ramus.
Ne viena žmona patyrė,
Kad yra tikra tiesa,
Gera toj šeimoj kol vyras
Šokinėja kaip blusa.
Kaltinamoji įšvada
Gerbiami sveteliai,truputėlį susimilkit,
Mažumėlę pritilkit ir paklausykit mūsų piršlio
Melagėlio nuodėmingo gyvenimėlio įstorijos
Gyveno kaime močiuliukė
Tokia maža putli ir storuliukė
Ir susilaukė ji sūnaus sūnaičio
Tokio dailaus miklaus lyg pagaikščio
Paaugęs paūgėjęs jos sūnelis
Tuoj ėmė sau dairytis į paneles
O šios nekaltos negirdėjusios kas melas
Tuojau pamilo berną lyg avelės
Paaugęs pasisėmęs patyrimo
Bernaitis prie mergelių nenurimo
Ir štai jaunikis mus panūdo į jį kreiptis
Nes šią uogelę jis norėjo greičiau vesti
Tai va melagis gi šis mus piršlelis
Melu apsuko galvą šiai mergelei
Pripasakojo jaunai koks jaunikio rūmas
Aplinkui apsodintas vien tik rožių krūmais
Kieme tvartu stogai apdengti auksu
Pilni zirgu ristunu auksakarciu
O pasirodo vietoj šių didžių gėlynų
Prie tako guli tiktai karvės blynas
Ir vietoje stogų dešrom ir kumpiais klotų
Palikę šiferiai vien žvirblių apkakoti
Tvarte gi vietoje žirgų ristūnų
Sulėkę kelia balių katinai ir šunys
Iš maišo štai yla laukan išlindo
Ir mus piršlelis šaukias teismo linčo
Taigi sveteliai piršlį reikia teisti
Žemyn už kojų šulinin nuleisti
Arba tačka į krūmus jį nuvežti
Ir kotais grybų iki bambos tuoj apmesti
Jei ši bausmė melagio nepribaigtų
Aš siūlau jį viešai čionai pakarti
Tuomet prieš budeliui jam uždedant šią kilpą
Aš siūlau dar pagarsint piršlio testamentą
Tegu melagis savo turta isdalina
Gal liks kas mums dar tinkamo siandiena
Pasisveikinimas
Labas vakaras jaunieji
Labas vakaras piršliai,
Labas vakaras tėveliai,
Ir visi visi svečiai
Jūs visi čia susirinkot
Vestuves linksmai atšvęst.
Taures prašom prisipildyt,
Nėra ko per daug užtęst.
Mes taip pat čia atskubėjom
Šeimininkų pakviesti
Padainuot linksmų dainelių,
Kad visi būtų linksmi.
Visi sveikinsim jaunuosius,
Palinkėsim laimės daug,
Kad jie visada šypsotūs,
Greit vaikučių susilaukt.
Ar taures jau prisipildėt,
Juk dainavome anksčiau.
Prašome visus pakelti,
Už jaunuosius kuo greičiau.
Tostas
JAUNIEJI
Jaunieji leiskite pakelti tostą draugo,
Už ąžuolą,kuris prie Nemuno užaugo.
Už eglę tartum rūtą,tylią,ramią,
Įleidusią šaknis į gimtą žemę.
Jaunieji,leiskite pakelti taurę žąlio vyno,
Už ąžuolą,kuris tą eglę apkabino.
Kad vėtroj ir audroj nelūžtų juodu,
Kad žiemą ,vasarą drauge siūbuotų.
Jaunieji,leiskite pakelti muzikantų tostą,
Už margą raštą,ilgą kraičio juostą,
Tegul jinai lelijom,tulpėm išrašyta,
Lyg saulės kelias veda jus į Laimės rytą.
Už JUS ,kad laimė gėlėmis žydėtų,
Po Nemuno ,Neries dangum žvaigždėtu,
Už jūsų šviesų kelią,platų mostą,
Jaunieji, leiskite pakelti Meilės tostą.
JAUNOJO BIOGRAFIJA
Brangūs svečiai,visi čia esantiėji,jauni ir seni,visi vyriškosios ir moteriškosios giminės atstovai.Aš,kaip Piršlio draugas Jokūbas Kreivagalvis,noriu tarti keleta žodelių,ir kaip įprates papasakosiu apiė Piršlio nuveiktą darbelį.
NegirdamasPiršlio, galiu pasakyti ,kad jauniki surado kaip reikiant:vyras iš stuomens ir iš liėmens vadinamas.Išvydo pasaulį tolimame ..krašte,antBaltijos Jūros kranto,kur žmonės turtingai gyvena,pinigų neskaito ir šunų nelaiko.Alų statinėmis o šnapsa katilais geria.Jau gimes vaikas,paėmęs iš tėvo rankų kvortą šnapso išgėrė ir paprašė tėva nupirkti šauninką.Laimingas tėvelis jopageidavimą įvykdėir laimingas neviena desietka vilkų ir lokių su tevo nupirkta patranka paklojo.Medžioklė,nerūpestingas ir linksmas gyvenimas mūsų jaunikį užgrūdino ir padarė labai vikriu ir greitu.Ilgą laiką mūsų jaunikis gubernijoje buvo pats greičiausias žmogus.Per dieną jis laisvai kelis kartus nubėgdavo į ir atgal.Su juo negalėjo lenktyniauti joks arklys.O karta bekdamas iš namo,jis aplenkė net klebono šunį ,kuris pagal prezidento Adamkaus išduota Pačporta buvo pats greičiausias šuo ne tik Lietuvoj ,bet ir Rusijoj.
Labai anksti pasireiškė mūsų jaunikio gabumai.Truputį pasimokes,pradinėje,savo žiniomis jis aplenkė,beveik visus mokytojus ir gudriausią parapijos žmogų Zakristijoną.Po to išvyko į mokslų semtis.Galima sakyti kad atvykdamas atvyko ne tuščiomis rankomis,o atsivežė aparačiuką dantims be skausmo traukyti,kurį buvo gausiai išbandęs ant savo parapijiėčių,todėl ne atsiktinai šiandien ir kitokiė piškiai ir kitų apylinkių gyventojai daug valgo bulvių košės ir kitų minkštų daiktų.
Besimokydamas jaunikis ir toliau garsėjo kaip įžymus konstruktorius ir išradėjas.Jis sukonstruoja priėtaisą kurio dėka kiėkviėna višt a,ant jo užrašo padėjimo datą,gamintojo pavadinima,asmens kodą ir uždeda anspaudą.Šis aparatėlis leido vištų fermose panaikinti keletą etatų, o be to įgalino žinoti šviežius ar senus kiaušinius jie perka.
Prisimindamas senuosius ir mažai išmanančius mokytojus ypatingo susidomėjimo nerodė.Gal būt artimiausia pažintis jį rišo su viėna mergina su kuria jis dažnai susitikinėdavo ir diskutuodavo įvairiais klausimais.Kadangi mokslai daug laiko neatimdavo energingai pasineria į visuomeninę politinę veiklą.Jo dėka įkuriamos studentų gyvenime didelį vaidmenį vaidinančios organizacijos,tokios kaipSkilvio draugija,Septynių perdžiančių brolių draugija,Jaunūjų cėlkučių ordinas.Eilę metų vadovavo arklių kaustymo kursams,tuo įnešdamas didelį indėlį į kolūkinio kaimo suklestėjimą.Dėka neeilinių gabumų tapo žinomas ne tik Lietuvoje ,bet ir visoje plačioje Europoje.Jis organizuoja mitingus solidarizuojasi su kovojančia Balkanu liaudimi,Irako pogrindžio patriotais,renka aukas naujam restoranui Pabučiuok įkaklą pastatyti,o kadangi yra švaraus proto ir gerai moka anglų kalbą ,tai su juo iki pat mirties konsultavosi Anglijos premjer-ministras Čerčilis.Turėdamas laiko
Mūsų jaunikis plačiai ir giliai pasineria į mokslinį tiriamajį darbą Jaunūjų cėlkučių ordine.Čia jis atkreipia dėmesį į viėną pacankę kuri labai aktyviai prisidėjo priė šios organizacijos veiklos.Iš arčiau susipažinus pasirodo kad tai:
. Deja deja nuo to laiko mūsų jaunikis labai pasikeitė.Veltui jo laukdavo Balkanų liaudis,Irako patriotai nes beveik visą laiką jaunikis praleisdavo su . Ir todėl neatsitiktinai šiandiena mūsų sveteliai švenčia ir vestuves.Todėl man kaip meilės reikalų žinovui,jūs turite būti dėkingi ,kad šitiė du balandėliai susigrūdo į viėną lizdelį.Todėl pakelkime taures,kad jų giesmelė gražiai nuskambėtų ,o lizdelis naujais geltonsnapiais praturtėtų.
JAUNAJAI
Vakar buvo tik mergytė,
Vakar buvo tik pana,
Vakar dar lėles vyniojo,
O šiandiena jau gana.
Jeigu nori iki galo
Šitą vardą išnešiot
Nuo pirmos diėnos vyrelį savo
Imkis uoliai treniruot.
Gali būti panaudotas
Ir kočėlas ir lazda,
Samtis puodas ar mazgotė
Na ir bučkis kai kada.
Kad neimt laukais lakstyti
Jis užvertęs uodegos,
Bulvių skusti nuvaryki,
Jau nuo pat pirmos dienos.
Vyras toks jau keistas ponas
Toks jau tipas įdomus,
Kol guzuotas tol jis geras-
Kol prispaustas tol ramus.
Ne viena žmona patyrė,
Kad yra tikra tiesa,
Gera toj šeimoj kol vyras
Šokinėja kaip blusa.
Kaltinamoji įšvada
Gerbiami sveteliai,truputėlį susimilkit,
Mažumėlę pritilkit ir paklausykit mūsų piršlio
Melagėlio nuodėmingo gyvenimėlio įstorijos
Gyveno kaime močiuliukė
Tokia maža putli ir storuliukė
Ir susilaukė ji sūnaus sūnaičio
Tokio dailaus miklaus lyg pagaikščio
Paaugęs paūgėjęs jos sūnelis
Tuoj ėmė sau dairytis į paneles
O šios nekaltos negirdėjusios kas melas
Tuojau pamilo berną lyg avelės
Paaugęs pasisėmęs patyrimo
Bernaitis prie mergelių nenurimo
Ir štai jaunikis mus panūdo į jį kreiptis
Nes šią uogelę jis norėjo greičiau vesti
Tai va melagis gi šis mus piršlelis
Melu apsuko galvą šiai mergelei
Pripasakojo jaunai koks jaunikio rūmas
Aplinkui apsodintas vien tik rožių krūmais
Kieme tvartu stogai apdengti auksu
Pilni zirgu ristunu auksakarciu
O pasirodo vietoj šių didžių gėlynų
Prie tako guli tiktai karvės blynas
Ir vietoje stogų dešrom ir kumpiais klotų
Palikę šiferiai vien žvirblių apkakoti
Tvarte gi vietoje žirgų ristūnų
Sulėkę kelia balių katinai ir šunys
Iš maišo štai yla laukan išlindo
Ir mus piršlelis šaukias teismo linčo
Taigi sveteliai piršlį reikia teisti
Žemyn už kojų šulinin nuleisti
Arba tačka į krūmus jį nuvežti
Ir kotais grybų iki bambos tuoj apmesti
Jei ši bausmė melagio nepribaigtų
Aš siūlau jį viešai čionai pakarti
Tuomet prieš budeliui jam uždedant šią kilpą
Aš siūlau dar pagarsint piršlio testamentą
Tegu melagis savo turta isdalina
Gal liks kas mums dar tinkamo siandiena
Pasisveikinimas
Labas vakaras jaunieji
Labas vakaras piršliai,
Labas vakaras tėveliai,
Ir visi visi svečiai
Jūs visi čia susirinkot
Vestuves linksmai atšvęst.
Taures prašom prisipildyt,
Nėra ko per daug užtęst.
Mes taip pat čia atskubėjom
Šeimininkų pakviesti
Padainuot linksmų dainelių,
Kad visi būtų linksmi.
Visi sveikinsim jaunuosius,
Palinkėsim laimės daug,
Kad jie visada šypsotūs,
Greit vaikučių susilaukt.
Ar taures jau prisipildėt,
Juk dainavome anksčiau.
Prašome visus pakelti,
Už jaunuosius kuo greičiau.
Tostas
JAUNIEJI
Jaunieji leiskite pakelti tostą draugo,
Už ąžuolą,kuris prie Nemuno užaugo.
Už eglę tartum rūtą,tylią,ramią,
Įleidusią šaknis į gimtą žemę.
Jaunieji,leiskite pakelti taurę žąlio vyno,
Už ąžuolą,kuris tą eglę apkabino.
Kad vėtroj ir audroj nelūžtų juodu,
Kad žiemą ,vasarą drauge siūbuotų.
Jaunieji,leiskite pakelti muzikantų tostą,
Už margą raštą,ilgą kraičio juostą,
Tegul jinai lelijom,tulpėm išrašyta,
Lyg saulės kelias veda jus į Laimės rytą.
Už JUS ,kad laimė gėlėmis žydėtų,
Po Nemuno ,Neries dangum žvaigždėtu,
Už jūsų šviesų kelią,platų mostą,
Jaunieji, leiskite pakelti Meilės tostą.