nėštumas, nesibaigęs gimdymu....

Sveikos, as antra diena po abrazijos. Musu septynis menesius planuotas mazius nustojo vystytis 8 savaite, o as ji jau negyva nesiojau dar 3 savaites.. Nezinau kaip kai kurios is jusu gali i tai ziureti filosofiskai, nes as be raminamuju turbut atsidurciau psichiatrinej. NES MIRE MANO VAIKAS...

laikykis, kiekvienai tas skausmas skirtingas. Nera taisykliu, koks tas skausmas TURI BUTI...

as pirmaji negyva nesiojau minimum 4 sav ir man sitas faktas buvo klaikus. antroji mergyte buvo dar gyva (5 men) bet turejom ja gimdyti, nes pradejo begti zali vaisiaus vandenys (infekcija) tai man buvo klaiku sutikti, kad gimdom, zinoti, kad ji dar gyva, bet kad bet kokiu atveju ji neisgyvens
As raminamuju negeriau is principo, nes norejau viska iveikti pati, pereiti per visus jausmus ir panasiai. bet tai yra mano vienos nuomone ir sprendimas, nes visi aplinkiniai vis bandydavo man ipirsti kokiu nors tableteliu.

aš ir nešiojau vieną iš savo leliukų minimum 5sav. negyvą ir apie tai vien pagalvojus būdavo jau baisiai negera... jaučiausi netgi kalta, kad nežinojau, kad vaikučiui kažkas negerai, kad galų gale jo netekome ir pan...

man siame atvejy buvo klaikiausia, kad as tas kelias savaites dziaugiausi , aplinkiniams jau ramia sirdim pasisakydavau, nes jau buvo 11, 12, 13 sav... ir kai pagalvoji, kad jau tada viskas buvo aisku

liabuka, noriu jums papasakot savaja istorija ir pasiguost...
Rugsejo 23 diena pasidariau nestumo testa... ir ka jus manot? mane istiko sokas, kai pamaciau tas dvi juosteles... nebaigiau dar mokslu, man dar tik 17 metu, bet... jus zinot kokia laime suzinoti jog laukiesi tai kazkas nepakartojamo, nuostabaus... o juo labiau turiu nuostabu drauga (beje po viso to kas man nutiko, nusprendem susituok geguzes 29 d.), kuris buvo irgi begalo laimingas... tik labai gaila kad sia nuostabia zinia jis suzinojo telefonu kadangi jis uzsenyje... rugsejo 26 diena nuejau pas moteru daktare, kad patvirtintu nestuma, bet... jo nesimate... kadangi as buvau isitikinusi kad dar tik 3 savaitele tai viskas normalu, echoskopas rodo nestuma tik nuo 4-5 sav. grizusi namo pasidariau dar viena nestumo testa, kad nuraminciau save jog tikrai laukiuosi ir jis vel buvo teigiamas!!! as dar niekada nesijauciau tokia laiminga! bet...
10.01 isejau i mokykla, kaip visada galvoda apie stebukleli mano pilvuke... taciau pradejo labai stipriai skaudeti pilvo apacia... nezmoniskas skausmas! Buvo sunku net judeti... As vos parejau namo... tai akyse uztemdavo... meldziausi kad tik nenualpciau kur gatvei... seip ne taip parsivilkusi, griuvau i lova, numigau ir ligtais skausmas apmazejo... Galvojau gal taip turi but...
10.02 nakti pasirode nemazai kraujo, issigandau... supratau kad kazkas ne taip... o ir nuojauta kazkokia bloga buvo... paskambinau savo moteru daktarei... papasakojau apie skausmus, kraujavima ir pan... tai zinot ka ji man pasake?!! isgerk ketanovo ir atlek pas mane pirmadieni!!! (o tada buvo dar tik ketvirtadienis!)... Ir zinau kodel ji taip pasake... galvojo kad man menesines prasidejo! kadangi ji nestumo nemate! Bet as gal skiriu skausma menesiniu ir toki nuo kurio alpstu?! tada sugalvojau paskambint seimos daktarei... jos pirmi zodziai buvo, "varyk i ligonine tai gresiancio persileidimo pozymiai!"... tas jausmas.... jis zudantis... issikvieciau greitaja ir isveze mane i klinikas... verkiau glostydama pilvuka, prasiau stebuklelio kad manes nepaliktu ir stengiausi nusiraminti kad dar labiau nepakenkciau mano maziukui...
Taciau klinikose isgirdau ziauru nuosprendi... NEGIMDYBINIS NESTUMAS!!!!!! Ziauru... per koki pusvalandi paruose mane operacijai ir isveze operuot... siandien ligiai dvi savaites po operacijos... zaizdos ant pilvuko sparciai gija, bet tos sirduteje nemanau kad uzgis greitai... skaiciau internete kad net 20 % nestumu po negimdybinio, kartojasi tokie patys... Dar karta to nepakelciau...

jauna mamyte ,neliudek ...man dar savaite po netekties bet jau pamirstu viska ,galvoju apie nauja vilti...o tu ziurek i prieki ir nesigresk atgal...
Papildyta:
ai pamirsau pridurti kad as buvau pas gine,galiu pasakyt tik tiek kad as gyvenu cirko arenoj ,nes jie man teigia kad man viskas gerai nepaziureje..

Ziuriu UK daktareliai nelabai nuo AU bobausiu skiriasi. Durniu kompanija, kitaip pasakyti negaliu

skaudu skaityti tokias istorijas, taip ir užplūsta prisiminimai... tačiau mes moterys stiprios ir galime pakelti daug.
Man pačiai patyrus negimdybinį nėštumą dar bėdos nesibaigia. aju susitaikiau su tamintimi, apsipratau. su vyru norėtume pradėti naują vaikiuką bet... vėl kažkokios problemos. ruošiuosi operacijai, kiaušidės uždegimas...po šitos ligos sunku pastoti, jei pasiseka tai išnešioti praktiškai neįmanoma.

Sakyciau, gal ne nuo nestumo laiko priklauso sunkumas, o nuo to, kaip tas vaikelis laukiamas.

As suzinojau kad laukiausi tik nuejusi pas gydytoja del kraujavimo ir skausmu. Pergyvenau labai stipriai. Jau metai praejo, o kartais naktimis dar pazliumbiu.
Ir patikek, esu moteriske is tu, kurios kaip Bridzita Dzouns sake "atsikelia sesta ryto, issitrina kuna druska, po to visa diena vadovauja tarptautinei kompanijai, ir jai net tusas nenubyra". Emocijas valdau, isivaizduok, autoralyje dalyvauju. O cia ...

tai jau tikrai ,vos ikalbejau, kad kita savaite paimtu tepineli ....dar kitur viena rase kad ir lt po persileidimo nieko nedaro,nebent nori pinigu nuplesti uz tirimus...nzn ar tai tiesa?

Niu labai idomu... is vienos puses suprantu, kad gydytojai nuvarge, atbuke (kitaip isprotetu nuo svetimu problemu), bet negi sunku daugiau informacijos suteikti. cia gal mums koks nezinomas gydymo metodas - maziau zinai, maziau negaluoji
Papildyta:


laikykis, mergyt. labai liudni isgyvenimai, bet jums kaip niekam kitam dar viska pries akis. svarbiausia, galvoti apie apie ateiti. man asmeniskai liudesio bangos uzplaukia tik galvojant "kas butu, jei butu" ypac galvojant apie kaledas, kai jau buciau su puziku sventes sutikus. bet veju tas mintis tolyn vyk ir tu liudesi ir ruosk reikaliukus naujam lialiui