Viskas apie puodus - Puslapis 18 - Parduotuvės, prekės ir nuolaidos

Tai, ko gero čia ir problema, kad mes žinome tik tris firmas ir jos gaminius.
Turbūt geriausias būdas sužinoti kokie puodai geriausi, juos įsigyti ir tada lyginti?! Gal jau turi tokios patirties?

Dar radau šiek tiek senos informacijos apie puodus (gal nesupyks autoriai už kopiją):

Pabandysime apžvelgti nuo pat pradžių: pirmiausia, iš ko daro puodus, puodų pliusus ir minusus bei kuo jie skiriasi vieni nuo kitų.
Kaip jau pastebėjote, puodai gaminami iš įvairiausių medžiagų: pradedant aliuminiu ir baigiant Jūsų paminėtu titanu. Kiekviena iš šių medžiagų turi savo privalumus ir trūkumus. Ne paskutinėje vietoje ir pati puodo "sandara".
Pradėsime nuo nerūdijančio plieno (stainless steel) puodų. Vienas pagrindinių nerūdijančio plieno privalumų - tai gana inertiškas metalas. Verdant/kepant jis praktiškai nereaguoja net su stipriausiomis maistinėmis rūgštimis, taigi šiuose puoduose paruoštas maistas nepraras savo pirminio skonio ar spalvos. Kitas didelis privalumas - jiems nereikia didelės priežiūros. Jie nerūdija, juos lengva valyti ir praktiškai nesideformuoja netgi numetus. Kitais žodžiais tariant - jie beveik amžini. Kita savybė, kurią Jūs irgi paminėjote savo klausime – metalų, įeinančių į nerūdijančio plieno sudėtį, įtaka sveikatai. Dėl to nereiketų jaudintis: šį plieną sudaro trys pagrindiniai metalai: geležis, chromas ir nikelis. Geležis yra labai naudinga organizmui, chromas, vartojamas mažomis dozėmis - taip pat (reikėtų išvirti bent 7-8 patiekalus šiuose induose, kad priartėtumėte prie rekomenduojamos dienos normos ribos). Nikelis yra nuodingas vartojant dideliais kiekiais, bet jo koncentracija šiame lydinyje tokia maža, kad jokios įtakos neturi (išskyrus alergijos nikeliui atvejus; tuomet nerekomenduotume išvis naudoti nerūdijančio plieno puodų).
Be šių išvardintų gerų savybių, nerūdijantis plienas turi ir neigiamų: visų pirma, jis nėra geras šilumos laidininkas (todėl tai nėra ideali medžiaga bet kokiam kaitinimui kaip, tarkim, aliuminis ar varis): kaitinant tokį puodą iš apačios, šiluma sklinda netolygiai, atsiranda "karšti" taškai. Tiesa, dabartiniuose puoduose ši problema jau išspręsta: naudojamas papildomas laidus šilumai sluoksnis arba storas presuoto plieno dugnas, į kurį dažnai įdedami vienas ar keli sluoksniai vario ar aliuminio, kas pagerina šilumos sklaidą. Tikriausiai pastebėjote, kad dauguma brangesnių puodų turi storą dugną. Štai šis dugnas ir skirtas šilumos sklaidai pagerinti.
Dar viena, mano nuomone, neigiama šių puodų savybė - labai didelis svoris. Netgi tušti jie sveria tikrai nemažai, ne visada silpnesnis virėjas/-a gali net ir pakelti. Taigi, jei esate fiziškai silpnesnis/-ė, galbūt reikėtų paieškoti kitos medžiagos puodų.
Beje, visos trys straipsnio pradžioje išvardintos firmos puodus gamina būtent iš nerūdijančio plieno.
Ruošiantis rašyti šį rašinį apklausėme skirtingus žmones, pradedant paprastomis namų šeimininkėmis ir baigiant salonų darbuotojais. Daugelio nuomone, būtent šie puodai yra geriausi. Apie šiuos puodus Lietuvoje sklando mitai, kad ruošiant maistą juose nereikia nei riebalų, nei prieskonių. Kepamos/verdamos daržovės ar mėsa išlaiko tiek savo turinį, tiek formą. Jie nesideformuoja net palikti ant ugnies be priežiūros, juose nepridega maistas, jie taupo energiją ir t.t. Ne vienas vartotojas prisiekinėjo, kad nors šio tipo puodai ir yra sąlyginai brangūs, bet juose paruoštas maistas yra gerokai gardesnis. Beje, mano eksperimentai kepti mėsą Berghoff keptuvėje baigėsi nelabai sėkmingai: mėsa susitraukė ir prisvilo, bet tai gali būti vien dėl to, kad neperskaičiau vartotojo instrukcijos prieš naudodamas.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis nerūdijančio plieno puodus: visų pirma į patį plieną. Jo būna įvairios kokybės, bet šiuo atveju rekomenduočiau rinktis tik aukščiausios klasės produkciją (prastesnės kokybės plienas gali turėti nuodingų priemaišų). Taigi "10/18 grade" plienas (dar kažkodėl vadinamas medicininiu) būtų gera pradžia. Po to storas dugnas, rankenos, nebijančios karščio (tai svarbu, jei planuojate šiuos puodus naudoti ir orkaitėje) bei garantija.
Lietuvoje jau minėtų žinomų firmų produkcija kainuoja tikrai nemažai, bet paieškojus galima rasti kinų gamybos panašios kokybės plieno puodų už kelis kartus mažesnę kainą. Tiesa, juos pasirinkus apie garantiją derėtų pamiršti (dažniausiai pasitaikančios problemos: atšokęs dugnas bei nulūžusios rankenos ar rankenėlės).

Geležiniai (cast-iron) puodai. Geležis - viena iš seniausiai naudojamų medžiagų puodams. Pagrindinė tokių puodų teigiama savybė - įkaitinta geležis ilgai išlaiko šilumą (nors lėtokai kaista). Kadangi geležis lengvai reaguoja su rūgštimis, tokiuose puoduose negalima ruošti jokių maisto produktų, kurie turi rūgščių. Kita vertus, šiandieniniai žmonės geležies savo maisto racione turi per mažai, todėl maistas, paruoštas tokiuose puoduose, netgi naudingas sveikatai. Gerai apdirbti geležiniai puodai įgauna juodą spalvą, tačiau jie lengvai sugeria kvapus, todėl rekomenduotina naudoti tik vienos rūšies maisto gamybai. Iš geležies dažniausiai ir gaminamos keptuvės. Jas išplovus būtinai reikia iššluostyti, nes geležis greitai rūdija. Lietuvoje dažnai sutinkami geležiniai puodai, padengti emale. Tokių puodų negalima perkaitinti ir šiaip jiems reikia daugiau priežiuros.

Plieniniai (steel) puodai, tiksliau, keptuvės, daugeliui iš mūsų pažįstami nuo jaunystės. Ta juoda keptuvė, kurioje mama kepdavo blynus, tikriausiai buvo iš seno gero plieno. Plieniniai puodai pasižymi vidutine šilumos sklaida, todėl juos rekomenduotina naudoti tik orkaitėse, o verdant ant viryklės maistą, jį teks dažniau maišyti. Taip pat šiuose puoduose nerekomenduojama virti nieko rūgštaus, nes plienas gerai reaguoja su rūgštimi. Dar galima pridėti, kad kai kurie plieniniai puodai padengiami emale.

Vyrauja toks teiginys, kad stiklo puodams būdinga tokia savybe: juose ruoštas maistas tinka net alergiškiems žmonėms (stiklas neišskiria į gaminamą maistą jokios pašalinės medžiagos). Taip pat jis gerai praleidžia šilumą, bet ją paskirsto netolygiai, todel rekomenduotina stiklinius indus naudoti orkaitėse. Jie dažniausiai tinka ir mikrobangėms krosnelėms. Juos naudojant ant viryklės, virimo laikas pailgėja. Be to, norint pasiekti geresnių rezultatų, reikia dažnai maišyti. Nerekomenduojama stiklinių indų dėti ant elektrinių kaitinimo elementų. Perkant stiklinius puodus, reikia įsitikinti, kad jie tinkami kepimui orkaitėje (oven-proof glass).

Nesvylantys puodai (non-stick). Kaip sako pats pavadinimas, pagrindinis šių puodų privalumas - jie nesvyla (tiksliau, juos prisvilinti yra sunkiau). Iš tiesų, tai tokie patys plieniniai/aliuminiai puodai, kurių paviršius padengtas specialia medžiaga, kuri priklauso nuo gamintojo (pirmosios rinkoje pasirodė nesvylančios keptuvės, padengtos teflonu). Jei žadate pirkti šio tipo puodus, taip pat rekomenduočiau rinktis žinomos firmos produkciją. Tokiu atveju jie tarnaus ilgiau. Keliuose šaltiniuose radau minint, kad neprisvylantys puodai tarnauja tik 2-5 metus. Manyčiau, kad tai labai priklauso nuo to, kaip jie naudojami. Šių puodų ilgaamžiškumas labai sumažėja, jei jų paviršiai braižomi metaliniais šaukštais ar lopetėlėmis. Perkaitinimas irgi labai trumpina jų amžių. Renkantis reikėtų išsiaiškinti, kas slepiasi po tuo nesvylančiu sluoksniu. Nagrinėjant šio tipo puodų/keptuvių poveikį sveikatai, pati dengiamoji medžiaga yra visiškai inertiška. Ji nereaguoja su maistu ir jei netyčia patenka į organizmą, tai iš jo išeina nepakitusi. Vienintelis pavojus sveikatai - jei Jūs juos perkaitinsite. Dauguma nesvylančių paviršių pagaminti iš medžiagų, kurios, pasiekus 350 laipsnių temperaturą, pradeda skleisti nuodingas medžiagas, galinčias dirginti kvėpavimo takus. Šio tipo puodus ar keptuvę ir rekomenduotume rinktis.
Prieš porą metų rašinio autorius naudojo Tefall ultrabase ir buvo labai patenkintas, kol jos nepavogė. Kartą net toks atsitikimas įvyko, kai pamiršo užkaistus ryžius... trejoms valandoms (su stikline vandens). Ryžiai sukepė, o puodui neliko net žymės (nors gal jis ir perkaito). O šiaip viskas virdavo/kepdavo su minimumu riebalų.

Moliniai puodai šiuo metu nėra labai populiarūs, todėl prie jų ilgiau neapsistosime. Galima paminėti tik tai, kad nerekomenduojama molinių puodų maisto gamybai pirkti iš neaiškių šaltinių: tai gali būti kenksminga sveikatai. Jei jau nusprendėte įsigyti molinukus, pirkite tik rimtoje parduotuvėje ir reikalaukite sertifikatų, kad jie nekenksmingi sveikatai.

Aliuminiai puodai. Jie tarybiniais laikais buvo gana populiarūs. Aliuminis pasižymi labai geru šilumos laidumu, todėl aliuminio puodai greitai įšyla. Maisto ruošimui pakanka vidutinės temperatūros. Aliuminis taip pat gerai anodizuojas - pasidengia neprisvylančiu sluoksniu. Tai pagrindinės teigiamos savybės, charakterizuojančios aliuminį. Neigiamos: viena - tai labai reaktyvus metalas, todėl aliuminiai puodai visiškai netinka maisto, kuriame yra rūgščių, gamybai. Pasaulyje sklando mitai, kad aliuminis gali sukelti Alzhaimerio ligą, bet tiek medikai, tiek Alzhaimerio fondas šiuos prietarus neigia. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, netgi gamindami visą maistą aliuminio induose negausime daugiau nei 10-20 procentų aliuminio suvartojimo per dieną. Nepaisant to, renkantis aliuminio puodus, rekomenduotina rinktis tik anodizuotą aliuminį. Tokie puodai išlaiko visas teigiamas aliuminio savybes, o sukurtas apsauginis sluoksnis panaikina neigiamas. Tiesa, tokius puodus reikėtų saugoti nuo braižymo.

Jūsų minėtas titanas puodų gamybai yra vartojamas sąlyginai neseniai (iki Tarybų sąjungos subyrėjimo titanas buvo vienas iš brangiųjų metalų). Nei rašinio autoriui, nei kam nors iš jo pažįstamų neteko susidurti su titano puodais. Internete radome kelis vartotojų atsiliepimus, kurie buvo vienareikšmiškai teigiami, bet ką nors konkrečiai pasakyti nesiimsime.

Pabaigai: jei norite nekenksmingų ir ilgaamžių puodų, siūlytume juos rinktis iš rimtų ir žinomų firmų produkcijos. Šios firmos privalo palaikyti savo gerą vardą, dėl to gausite tiek garantiją ilgaamžiškumo, tiek galėsite būti tikri, kad bent jau tų puodų įsigijimo metu jie buvo laikomi visiškai nepavojingais sveikatai.
Kita vertus, didžiulis nerūdijančio plieno puodų papuliarumas kilęs dėl intensyvios ir kartais įkyrios reklamos. Įvairūs pristatymai, prezentacijos veikia žmones, o jei dar veikiamas afekto būsenos nuperkamas koks komplektukas, už kurį vėliau išsimokoma tik per metus ar pusantrų.. ir kuris tikriausiai viršyja mėnesio ar kelių algą.. sunku juo nesižavėti, visgi kokie pinigai. Visi mes kažkiek reklamos aukos. Žiūrint į platesnį pasaulį, negalima vienareikšmiškai teigti, kad nerūdijančio plieno puodai vienintelis pasirinkimas. Bet čia Lietuva, čia lietūs lyja.

Kadangi pati bandau išsirinkti gerus puodus, domėjausi apie tai išorėje bei čia, ir atradau, kad žmonės, apart tų 3 firmų daugiau nieko nežino. Nebent šiems 3 pinigų neturi... Tą ir tu pastebėjai. Ir, aišku, teisus tavo cituojamas (geriau visgi reikėjo straipsnį dėti į linką) autorius (iš Guru.lt?) "...o jei dar veikiamas afekto būsenos nuperkamas koks komplektukas, už kurį vėliau išsimokoma tik per metus ar pusantrų.. ir kuris tikriausiai viršyja mėnesio ar kelių algą.. sunku juo nesižavėti, visgi kokie pinigai", todėl Zepter/Bauer puodai mūsuose dar ilgai bus patys pačiausi, na dar Bergoff iš bėdos.

Teisybę visada geriausiai suvoki palyginime. Čia tu vėl teisi. Be to, matyt, teks lyginti pačiai, nes žmonės dažniausiai puodus perka komplektais, o turėti 2-3 komplektus reikštų neturėti vietos pačiam kur gyventi.

Aš palyginimus jau pradėjau. Vakar nusipirkau Kuhn Rikon šveicarišką puodą ir pirmiausiai jį palyginsiu su namie turimu nerūdijančio plieno, bet 30 kart pigesniu puoduku.

Iš LT nužiūrėtų, mano akį labiausiai patraukė būtent Kuhn Rikon ir Sillit puodai. Ir dizainu, ir kitokiu techniniu sprendimu. Kuhn Rikon puodai padaryti termostato principu - dvigubos sienelės su oro tarpu. Namie pas mane jis dirbs troškintuvu bei sriubų virėju. O Silit puodai yra emaliuoti. Turėti vien atviro plieno puodus nėra gėris - rūgštiems ir itin sūriems maistams jie netinka. Tik va kiek abejoju dėl Silit ypatingosios (ekologiškos) emalės atsparumo. Kažkur skaičiau, kad keptuvėje ji po 1,5 metų ėmė luptis. Gal ta emalė ir nekenksminga, bet kai nusilups nuo 700 ir daugiau Lt kainuojančio puodo, gali ir supykint.

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis