Jau noriu antro leliuko . Musu dukrytei jau greitai bus du metukai . Labai noreciau jai broliuko ar sesytes. Bet mano vyras net nenori apie tai girdeti. Jis turi dar du vaikus is pirmos santuokos. Tai jam net baisu pagalvoti, kad kada nors bus keturiu vaiku tevas. Sako, gal kada nors bus pasiruoses tokiam reikalaui, bet dar negreitai. O man labai liudna. As vel esu tame laukime, kaip ir pirmojo savo vaiko. Labai noriu antro kudikio. Kartais matydama, kokia grazia nuotraukyte ar reklama su leliukais verkiu. Daznai pagalvoju apie savo mzyle , kuriai butu daug smagiau augti dviese. Ar mano noras nenormalus? Gal jo noras tureti tris vaikus, tik ne keturis, normalesnis? Liudna, labai liudna.
Taika, tavo noras labai suprantamas...
Skaicius 3 yra kazkuo magiskas. Maniskis irgi butu nieko pries tris vaikus. Laime, is pirmos jo santuokos jis turi tik 1, todel dar dvieju as galiu tiketis. Bet jei butu is pirmos seimos du, as turbut saviskio irgi neikalbeciau...
Skaicius 3 yra kazkuo magiskas. Maniskis irgi butu nieko pries tris vaikus. Laime, is pirmos jo santuokos jis turi tik 1, todel dar dvieju as galiu tiketis. Bet jei butu is pirmos seimos du, as turbut saviskio irgi neikalbeciau...
Aš pavyzdžiui irgi norėčiau daugiau nei vieno vaiko, ir dabar, kai grėsmė tokio susilaukt pusiau reali, ypač, bet vyras piestu stojas, vos užsimenu apie tokius norus, rėkia, kad jam antro vaiko nereikia, jis nenori, ir, apskritai, pasikars, jei teks vėl kankintis, kaip su pirmaja (įdomu, ką tada aš turėčiau kalbėt, kai jis jau vien riksmų pasiklauses, bet nei piršto nepajudinęs auginant taip kalba ?).. Finansinė padėtis mūsų ne itin kokia ten baisiai gera, bet žymiai geresnė, nei kad prieš metus ar net tris mėnesius, ir galim sau leist pakankamai daug dabar, taigi čia problemų nėr, bet vat vis ta baimė kažkokia nesveika..
Sakyčiau, kad vyro vaikai iš buvusios santuokos su tavim, ir jūsų bendrais vaikais ne kažin ką bendro turi, ir nemanau, kad dabar tu turi aukotis ir liūdėt.. Turbūt, ne kokia aš patarėja, nes mano vyras kitų vaikų be mudviejų dukros neturi, bet tas reikalavimas aukotis kažkoks nežmoniškas atrodo
Sakyčiau, kad vyro vaikai iš buvusios santuokos su tavim, ir jūsų bendrais vaikais ne kažin ką bendro turi, ir nemanau, kad dabar tu turi aukotis ir liūdėt.. Turbūt, ne kokia aš patarėja, nes mano vyras kitų vaikų be mudviejų dukros neturi, bet tas reikalavimas aukotis kažkoks nežmoniškas atrodo
Vis dazniau save pagaunu, kad noreciau leliuko.... Nuo labai mylimo vyro. Tik kad ta situacija tokia komplikuota, kad baisu Bet as sirdies gilumoje viliuosi, kad tarkim po metu, tuo paciu metu nesiosiu savyje savo mylimo vyro dalele. Nu ir prisisvajojau! Griztu i realybe, kurioje pirma reikia issiaiskinti santykius su tuo mylimu vyru..
As manau, jei finansai leidzia, jei labai nori, tai ir turek. gal vyras to labiausiai bijo, juk ishlaikyti 4 nelengva...
Galvoju, kad pamiltu vaikuti, kai jis gimtu ir pamirshtu tuos prieshtaravimus
Galvoju, kad pamiltu vaikuti, kai jis gimtu ir pamirshtu tuos prieshtaravimus
Ko gero leistu tie finansai. Kitiems vaikams juk reikia moketi tik kas menesi ju ilaikymui ir prisideti prie dideliu ju pirkiniu kartu su ju mama ir kita mociute. Manau, kad jis bijo perzengti skaiciu TRYS ir kad visiems savo vaikams nori daug padeti.
Manau, kad del nestumo turime sutarti abu. Taigi lauksiu kol jis subres dar vienam leliukui. Bent vienam. Nors as noreciau ir galeciau tureti is viso tris. Bet tokia lemtis ... as isimylejau vyra, kuris jau turejo du vaikus. Visada vyliausi, kad ir mes turesime du vaikucius. Gal taip ir bus kada nors. ...
Aciu visoms uz supratima.
Manau, kad del nestumo turime sutarti abu. Taigi lauksiu kol jis subres dar vienam leliukui. Bent vienam. Nors as noreciau ir galeciau tureti is viso tris. Bet tokia lemtis ... as isimylejau vyra, kuris jau turejo du vaikus. Visada vyliausi, kad ir mes turesime du vaikucius. Gal taip ir bus kada nors. ...
Aciu visoms uz supratima.
Taika, maniskiui musu santuoka pirmoji ir pirmi vaikai, bet jis tikrai nenorejo vaiku, bent jau musu draugystes pradzioje. IS VISO. Gal del to, kad kai susipazinome jis buvo per trisdesimt, pilnai susitvarkes buiti. Pirmoji musu dukra - visiska netyciuke, siurprizas tiek man, tiek vyrui. Bet zinok tas siurprizas labai pakeite vyro poziuri i savus vaikus, nors planavome apsistoti ties vienu. Bet siemet ir pats prakalbo, kad gal nieko ir antras... Ko pasekoje po keliu menesiu yra labai labai laukiamas antras musu maziukas
Mano draugė buvo panašioje situacijoj, tik kad vyras neturėjo kitų santuokų ir vaikų. Vnž, jie turėjo sūnų 2 metų, o draugė norėjo antro vaikiuko. Vyras - kategoriškai ne. Nežinau, kokiu būdu ji pastojo, bet TAI įvyko. Dabar jie turi dar ir dukrelę. tarp vaikų 3 metų skirtumas, vaikai žaidžia kartu, o vyras labai myli dukrytę. Manau, kad kartais žogus nežino, kas jam geriausia, ir galima ateiti jam į pagalbą, pakoreguojant jo planus
Paprastai tokio tipo vyrai bijo TOKIOS atsakomybes. Maniskio motyvai iki dukros buvo - be vaiku mes laisvi, galim keliauti kada norime, galime eiti i kina kada norime, vienu zodziu, gyvename tik sau. Kai laukiausi dukros, sake, viskas, musu keliones atidedamos neribotam laikui, o mazoji issiruose i pirma kelione budama 6sav. Dabar pats ne uz ka jos nepaliktu savo ar mano tevams, o patys vaziuotumem atostogauti - dukra visuomet keliauja su mumis. Ir aplamai, jie tokie draugeliai
Mano vyras irgi nenori antro vaiko. Pirma myli, bet matau, kad jam yra sunku. Aisku, vaikus auginti nelengva, jau negali nei miegoti kiek nori, nei eiti kur nori, nei dar ka daryti. Tai teisinasi, kad pinigu mazai, tai dar ka. As irgi nesakau, kad tuoj pat noriu antro, bet kai darba susirasiu, pirmas dar truputi paaugs. Manau, kai zmogus nori vaiko, nesakys, kad nenoriu, o po to kaip ir teisinasi, kad del pinigu ar dar del ko nors. Galima sakyti, gal truputi veliau ar pan. Nezinau, kaip ji prikalbinti. Ir nesuprantu, kai kitos patarineja, jei labai nori, tai ir gimdyk. O kaip pastoti, jei vyras vaiko nenori? Tai iseina tik kaip nors apgauti vyra? Bet tai jau labai negarbinga ir negrazu? Dar po to apkaltins, kad vaikas ne jo : )
Kai mano mintys sukosi apie pirmąjį, vyras taip pat sakydavo, kad dar pagyventume be vaikų. Gal vyrai įsivaizduoja, kad su vaikelių atsiradimu baigiasi patogus ir ramus gyvenimas.. Ko tai stengėsi maniškis tą laiką atitolinti..Iniciatorė buvau aš ir šiek tiek nerimavau dėl vyro reakcijos į naują šeimos narį. Bet lūkesčiai pasiteisino su kaupu-dėkoju likimui, kad sutikau gerą Tėvą savo vaikui Bet va, antrąjį Jis vėl atidėlioja nors porą metų..Man atrodo, kad aš po kokių poros metų jau pati tingėsiu vėl nuo nulio pradėti, t.y. vieną praauginusi įsitaisyti vėl mažiuką..Norėčiau greičiau..Kad vaikeliai kartu augtų..
Kyla pagunda "netyčia" susigriebti, bet jaučiu, kad negražiai pasielgčiau vyro atžvilgiu, jau ir taip pirmąjį paspaudžiau..Et, suprantu Tave, Taika, bet turbūt teks palaukti..
Kyla pagunda "netyčia" susigriebti, bet jaučiu, kad negražiai pasielgčiau vyro atžvilgiu, jau ir taip pirmąjį paspaudžiau..Et, suprantu Tave, Taika, bet turbūt teks palaukti..
O kaip as noreciau antro.... Pirmajam jau 5.5, didelis vaikinas, labai gerai zaidzia su maziukais, tiesiog sirdis tirpsta kai ziuriu bet...salygos neleidzia, vyras salia neaisku ar tas, buto dar savo neturiu.... taip ir atsideda tas reikalas neribotam laikui...
O siaip as esu uz tai, kad tarp vaiku butu kuo mazesnis metu skirtumas.
O siaip as esu uz tai, kad tarp vaiku butu kuo mazesnis metu skirtumas.