sveikos, mes jau po sventes..buvo viskas geriau, nei galvojome
baznycioje atnaujinome izadus, bet ne tuos, kuriuos jau prima karta sakeme, kunigas skaite santuokos izadu atnaujinimo zodzius, mes juos kartojome, paskui kartojome abu drauge ir galiausiai - apsikeiteme pasventintais ziedais dar karta

mergytes dalyvavo kartu, jos buvo taip pat suteiktas palaiminimas, visa laika buvo greta musu, priememe kumunija tik seima, o veliau ir like sveciai buvo pakviesti..svente vyko labai kukliai, bet taip siltai ir nepakartojamai, kad rankos, kojos virpejo kaip pirmaji karta

o kai salia musu stovejo musu dukros - viskas dar jautriau
toliau sventeme sodyboje su muzikantais.
tevams iteikeme stiklinius angelus, labai jautrus momentas buvo
vyrui padovanojau filmuka(apie kuri zinojau tik as ), kuriame istraukos is musu vestuviu, dabartinio gyvenimo ir mylimiausia daina

ir zinote ka? jausmas neispasakytas po tokios sventes, ziuriu vis i nuotraukas ir galvoju..kaip subrendome, kiek pasiekeme, kiek issaugojome ir kiek nemazai istobulinome budami kartu
kalbejomes su vyru ir nutareme, tuo metu, pries 10 metu - mums vestuves kele tevai, viskas mums patiko ir tiko, juk mums terupejo greiciau tuoktis, meile liepsnojo ir norejosi cia ir dabar kad viskas ivyktu, o sia svente - mes susikureme per daugeli metu, brandinome mintis, idejas ir vuolia - pavyko surengti antras vestuves