Labai apsidžiaugiau, kai radau vyresnių mamyčių kompaniją. Auginu 12m. sūnų - visos šeimos rūpestį ir ypač mano galvos skausmą. Vyresnysis jau 22 m., lyg ir nusistovėjęs, o štai mažasis... Labai didekis nenuorama, stengiasi "erelį" vaidinti, "kietą". Šiaip yra geraširdiškas, gabus, tik žiauriai pasiduodantis blogai įtakai. Kartais nuvedu pas psichologę, tai sako, jog dabar ypač sudėtinga situacija su paaugliukais... Ir kad mūsų atvejis dar visai padorus. Bet man norėtųsi padoresnio... Gal yra daugiau mamų, auginančių panašaus amžiaus vaikus, ar gal turėjot problemų anksčiau, ir kaip jas sprendėt? Būsiu be galo dėkinga, jei atsiliepsit...
QUOTE(Monda @ 2007 04 19, 23:09)
Labai apsidžiaugiau, kai radau vyresnių mamyčių kompaniją. Auginu 12m. sūnų - visos šeimos rūpestį ir ypač mano galvos skausmą. Vyresnysis jau 22 m., lyg ir nusistovėjęs, o štai mažasis... Labai didekis nenuorama, stengiasi "erelį" vaidinti, "kietą". Šiaip yra geraširdiškas, gabus, tik žiauriai pasiduodantis blogai įtakai. Kartais nuvedu pas psichologę, tai sako, jog dabar ypač sudėtinga situacija su paaugliukais... Ir kad mūsų atvejis dar visai padorus. Bet man norėtųsi padoresnio... Gal yra daugiau mamų, auginančių panašaus amžiaus vaikus, ar gal turėjot problemų anksčiau, ir kaip jas sprendėt? Būsiu be galo dėkinga, jei atsiliepsit...
labas as auginu 14 metu mergaite,paauglyste labai sunkus laikotarpis,kaip pagalvojiu kad kai jai buvo dvylika metu galvojau sunku,bet klydau palyginus dabar kai jai 14 ir neuzilgo 15 tai 12 metu buvo labai nesunku su ja,senai supratau kad rekimu nieko nepasieksiu,visalaik stengiuos graziai ramiai kalbeti,eiti i kompromisus,daug snekantis ir ramiai as daug daugiau pasiekiu nei rekdama ar bausdama,nors vistiek nera lengva
QUOTE(kauniete31 @ 2007 04 20, 11:20)
labas as auginu 14 metu mergaite,paauglyste labai sunkus laikotarpis,kaip pagalvojiu kad kai jai buvo dvylika metu galvojau sunku,bet klydau palyginus dabar kai jai 14 ir neuzilgo 15 tai 12 metu buvo labai nesunku su ja,senai supratau kad rekimu nieko nepasieksiu,visalaik stengiuos graziai ramiai kalbeti,eiti i kompromisus,daug snekantis ir ramiai as daug daugiau pasiekiu nei rekdama ar bausdama,nors vistiek nera lengva
Džiaugiuos, kad atsiliepei. Ir aš vis pagalvoju, kas bus toliau... Kartais man atrodo, jog problema dar ir tame, kad mus skiria didelis metų tarpas - 31m., bet kai prisimenu vyresniojo sūnaus paauglystę, tai ohoho, kiek vargo turėjom. O juk veiksmas vyko prieš 10 metų... Gal aš tiesiog jaučiuosi labiau pavargus, būdama 40m.? Kitos jau su anūkais lepinasi, o mano vyresnysis sako, mamyte, tau dar mano brolį reikia pastatyt ant kojų, kokie dar anūkai. Bijau, kad gali likt senbernis, jei lauks brolio pilnametystės...
QUOTE(Monda @ 2007 04 20, 19:50)
Džiaugiuos, kad atsiliepei. Ir aš vis pagalvoju, kas bus toliau... Kartais man atrodo, jog problema dar ir tame, kad mus skiria didelis metų tarpas - 31m., bet kai prisimenu vyresniojo sūnaus paauglystę, tai ohoho, kiek vargo turėjom. O juk veiksmas vyko prieš 10 metų... Gal aš tiesiog jaučiuosi labiau pavargus, būdama 40m.? Kitos jau su anūkais lepinasi, o mano vyresnysis sako, mamyte, tau dar mano brolį reikia pastatyt ant kojų, kokie dar anūkai. Bijau, kad gali likt senbernis, jei lauks brolio pilnametystės...
viskas toliau bus gerai tik aukstyn nosyte ir maziau nervu tikrai ne problema metu skirtumas paprasciausiai paauglyste jau tokia yra ir bus visada,mazai vaiku yra kur problemu tevam nekelia budami paaugliais,ramus bendravimas ir nervu maziau ir atrodys viskas kitaip,o vyresnelis dar nesubrendo vaikams
QUOTE(kauniete31 @ 2007 04 20, 20:15)
viskas toliau bus gerai tik aukstyn nosyte ir maziau nervu tikrai ne problema metu skirtumas paprasciausiai paauglyste jau tokia yra ir bus visada,mazai vaiku yra kur problemu tevam nekelia budami paaugliais,ramus bendravimas ir nervu maziau ir atrodys viskas kitaip,o vyresnelis dar nesubrendo vaikams
Ačiū tau, mieloji, paguodei ir prajuokinai: vyresnėlis dar nesubrendo vaikams...Gal ir gerai? dar galvoju, kad vaikinas truputį baiminasi šeimos, nes prisižiūri ir prisiklauso, kaip mes "kovojam" su tuo džiaugsmuku, nors ir atskirai gyvena. Ir pats gana noriai padalyvauja auklėjime, kartais net persistengia, piktai apibara ir pan. Dar mėgsta nueit į gimnaziją, pasišnekėt su mokytojom, ypač jaunesnėm... Tau linkiu sėkmės su dukryte; gal mergaitės "priegulnesnės", sukalbamesnės?
QUOTE(Monda @ 2007 04 20, 20:46)
Ačiū tau, mieloji, paguodei ir prajuokinai: vyresnėlis dar nesubrendo vaikams...Gal ir gerai? dar galvoju, kad vaikinas truputį baiminasi šeimos, nes prisižiūri ir prisiklauso, kaip mes "kovojam" su tuo džiaugsmuku, nors ir atskirai gyvena. Ir pats gana noriai padalyvauja auklėjime, kartais net persistengia, piktai apibara ir pan. Dar mėgsta nueit į gimnaziją, pasišnekėt su mokytojom, ypač jaunesnėm... Tau linkiu sėkmės su dukryte; gal mergaitės "priegulnesnės", sukalbamesnės?
nu sukalbamu paaugliu ko gero nelabai yra
QUOTE(Monda @ 2007 04 20, 20:50)
Džiaugiuos, kad atsiliepei. Ir aš vis pagalvoju, kas bus toliau... Kartais man atrodo, jog problema dar ir tame, kad mus skiria didelis metų tarpas - 31m., bet kai prisimenu vyresniojo sūnaus paauglystę, tai ohoho, kiek vargo turėjom. O juk veiksmas vyko prieš 10 metų... Gal aš tiesiog jaučiuosi labiau pavargus, būdama 40m.? Kitos jau su anūkais lepinasi, o mano vyresnysis sako, mamyte, tau dar mano brolį reikia pastatyt ant kojų, kokie dar anūkai. Bijau, kad gali likt senbernis, jei lauks brolio pilnametystės...
sveika malonu ,kad musu daugeja...mano vyriausiai 23,o mazei 13 m ,ir aisku tos pacios bedos ,vyresne senmergiauja isikibus i mokslus ,o maze pareiske ,kad neis i mokykla nes bernai tyciojas ,spardosi ir raso ant nugaros su tusinikais mokykloj ir psichologe dirba ir socialine darbuotoja ,bet jauciu ,kad reiks keist mokykla
QUOTE(jurat@ @ 2007 04 20, 21:34)
sveika malonu ,kad musu daugeja...mano vyriausiai 23,o mazei 13 m ,ir aisku tos pacios bedos ,vyresne senmergiauja isikibus i mokslus ,o maze pareiske ,kad neis i mokykla nes bernai tyciojas ,spardosi ir raso ant nugaros su tusinikais mokykloj ir psichologe dirba ir socialine darbuotoja ,bet jauciu ,kad reiks keist mokykla
Ojojoj, kaip visa tai pažįstama. Mano jaunylio mokykloje ta pati situacija, manau, ir kt. mokyklose tas pats, deja... Daug kas priklauso nuo mokytojų pozicijos, jų požiūrio į šią klaikią problemą. Dabar gi labai populiaru mėtytis akmenukais, permetinėjant atsakomybę nuo mokytojų tėvams, ir atvirkščiai, o kenčia juk mūsų vaikai... Manau, užtektų paprasto dalyko - susivienyti suaugusiems prieš smurtą, patyčias mokykloje, būti nepakantiems, bet ir kantriems, nes mūsų paaugliukai tookie sutrikę...
QUOTE(Monda @ 2007 04 19, 23:09)
Labai apsidžiaugiau, kai radau vyresnių mamyčių kompaniją. Auginu 12m. sūnų - visos šeimos rūpestį ir ypač mano galvos skausmą. Vyresnysis jau 22 m., lyg ir nusistovėjęs, o štai mažasis... Labai didekis nenuorama, stengiasi "erelį" vaidinti, "kietą". Šiaip yra geraširdiškas, gabus, tik žiauriai pasiduodantis blogai įtakai. Kartais nuvedu pas psichologę, tai sako, jog dabar ypač sudėtinga situacija su paaugliukais... Ir kad mūsų atvejis dar visai padorus. Bet man norėtųsi padoresnio... Gal yra daugiau mamų, auginančių panašaus amžiaus vaikus, ar gal turėjot problemų anksčiau, ir kaip jas sprendėt? Būsiu be galo dėkinga, jei atsiliepsit...
mano vienam 15 tuoj bus,o kitam 13.suprantu ir uzjauciu.net neisivaizdavau,kad bus taip sunku.uz tai siam savo gyvenimo laikotarpy visiem sakau-tik negimdykit tiek vaiku baigiam visi "isprotet",o ypac as.nes cia susipyksti,prisneki,o tuoj pat jau gaila jo.jautrumas nezmoniskas,jei kas tai tuoj apsizliumbia,arba dar blogiau primusa jauniasni broli arba iskoneveikia ses.zodziu namie,o pastovus karas.dabar lyg apsiramino-perkeliau i kita klase,ten jam niekas taip netampo nervu.bet jei jau pratruksta,tai juodai-karta net jaunelis pabego is namu.kiek streso turejau,net i darba ramiai iset negaliu.o jau vienu namie palikt-tai baisiau kaip mazameciu
bet kaip visi pataria-vaistas tik kantrybe ir toliarancija
tik nereikia sakyt ,kad negimdykim vaiku jie yra ir labai reikalingi,net nezinau kas butu jei ju netureciau
sūnus va išlėkė į norvegiją ...taip trūksta, jo pasiilgstu...o kai visi būdavom tai lyg ir perdaug ,atrodo uždusiu nuo jų pykčiu ir kivirčų
nes mes jau penki ir dar sūnaus mergina gyveno pas mus ,tai tikrai charakteriu skirtumai ...oi oi
o dabar tokia tyla,nes sia savaite tik trise
sūnus va išlėkė į norvegiją ...taip trūksta, jo pasiilgstu...o kai visi būdavom tai lyg ir perdaug ,atrodo uždusiu nuo jų pykčiu ir kivirčų
nes mes jau penki ir dar sūnaus mergina gyveno pas mus ,tai tikrai charakteriu skirtumai ...oi oi
o dabar tokia tyla,nes sia savaite tik trise
Kaip gyvenat, didžkių ir paauglių mamytės? Ar jau visai aptingot dalintis patirtim, problemom? O gal problemų nelieka, kai vaikai paauga? Man, auginančiai 12-metį, kuris kasdien pateikia kokį nors prizą-siurprizą, oi kaip reiktų jūsų minčių... Ir apie suaugusius vaikus t.p.,- nežinau kaip kitoms, o man sūnus, net ir būdamas 22m., ir atskirai gyvenantis, vis vien žiauriai rūpi...Iš tų nervų prisipirkau kosmetikos ir kvepalus, visi pirkiniai stipriai neplanuoti, tai dabar mąstau, kaip reikės finansus sudėliot, kad vyras nepasiustų...
QUOTE(Monda @ 2007 04 30, 02:44)
Kaip gyvenat, didžkių ir paauglių mamytės? Ar jau visai aptingot dalintis patirtim, problemom? O gal problemų nelieka, kai vaikai paauga? Man, auginančiai 12-metį, kuris kasdien pateikia kokį nors prizą-siurprizą, oi kaip reiktų jūsų minčių... Ir apie suaugusius vaikus t.p.,- nežinau kaip kitoms, o man sūnus, net ir būdamas 22m., ir atskirai gyvenantis, vis vien žiauriai rūpi...Iš tų nervų prisipirkau kosmetikos ir kvepalus, visi pirkiniai stipriai neplanuoti, tai dabar mąstau, kaip reikės finansus sudėliot, kad vyras nepasiustų...
ir man taip būna,kai kartais sau leidziu,kanors
o gyvenam gerai,be problemų juk būtų nuobodu...labiausiai kenciu,kad mažė jai 13m nori keist mokyklą ...neįrodau,kad visur yra bjaurių vaikų,kurie prasivardžiuoja ir pešasi...ji dabar tokia pikta,kad net žodžio nepasako nepakeltu tonu,viską išrėkia ar išverkia,net nežinau ko griebtis...kalbu kalbu,tik ar ji girdi??