Mamytės, kurių vaikučiai jau dideli :)

Tai tik tu o kas toliau nu vaikai uzaugo,ka veikiam moterytes? Mano sunutis atrodo toks buvo gleznas ir mamytukas,tapo vyru savo zmonikei,susizanijo 25 lapkricio Marcike ir atsigauna po tokio praradimo,kol nesnekam viskas kaip ir gerai,bet kai uzeina sirdagrauzis issiverkia ir toliau gyvena... o mano masinyte atitarnavo tai tai sunus pasiule kelione i Lietuvos sirdi Kauna o as lankiaus tik senais senais laikais tai masiniuka nuziurejo kaip panikei,o ne pensinykei mazda 323 i dar raudona nu bet svarbu rieda
Va kiek prisigyriau

Sveikos visos, kurioms jau nereikia skalauti vystyklu, dabar butu sakoma, nereikia pirkti pampersu
Mano sunui bus 19, man bus 42- net negaliu patiketi
As pries 10 metu buvau kauniete, sirdyje vis dar tokia ir jauciuosi
Mano sunus taip ir liko Lietuvoj- mano sirdgela
Bet toks tas gyvenimas, visi ieskome laimes, kazkur lekiame, del kazko kovojame, stengiames, o gyvenimas sudelioja viska pagal savo scenariju, ar ne?


Taigi pavargau ieskoti, kas gyvena tikrai salia manes, taigi netycia radau vyresniuju mamu kluba ir laaaaaaabai apsidziaugiau, o dar ir kaunietes atrodo ....visos
Taigi nutariau ir as vel tapti kauniete, prigimties gi neisrausi
Kuri mokate skaniai iskepti zasi (arba anti)???
Gal mokyte kokiu gudrybiu, kad nebutu kaip kramtukas


Noriu pasakyti, visoms kurios liudi, nes vaikai paliko gimta lizda: mes tik ju palydoves, o gyventi turi jie patys mokytis; taigi turekime stiprybes nesikisti, o tik lydeti musu vaiku laime. Suteikime jiems galimybe daryti savo klaidas, kaip ir mes jas dareme (darome). Geriau padekime jiems tuo, kad isreiskiame pasitikejima jais ir ju gabumais.
Ar kuri nors galvoja kitaip???

Juk adventas- apmastymu ir susivokimo laikas

Nu ne visas kaunietes as is Silutes bet vistiek malonu kad atsiranda vyresniuju mamyciu,juk mums vaikai visa gyvenima bus mus vaikuciai kokie jie butu dideli ir savarankiski

gal as jum busiu per "jauna"mamyte.bet taip norisi pabendraut su vyresniu vaiku mamytem.labai noreciau,kad pasidalintumet su manim patirtim.mano paauglys beveik penkiolikos.baigiu isprotet su juo .visa seima jis isveda is pusiausvyros.jam atrodo,kad jis vienas protingas,o mes visi durni.kaip iskest ta paauglyste?kur kreiptis,kad kas padetu?siaip jis butu geras vaikas,neruko,nesusideda su chuliganais,bet baisiai jau jis pas mane asmenybe,labai jau turi apie viska savo nuomone.bet susidus prie kucio stalo nera apie ka kalbet.as svajoju,kad kada nors susirinks mano gausi seimyna prie svenciu stalo,bendrausim,bus pilni namai gyvybes,o dabar tai kazkokia prievole atrodo.... taip liudna pasidare

Pirmiausiai visas Mamytes sveikinu su šv. Kalėdom ir artėjančiais Naujaisiais!
Noriu nuraminti 4mamytę: Tavo sūnus puikus, protingas bernas , ieškantis savo nišos gyvenime. Dar metai-du-trys - ir tikrai draugiškai sėdėsite prie Kūčių stalo, sugrįš pusiausvyra ir ramybė.
Kad greičiau įveikti tą "distanciją", reikėtų įsiklausyti ir domėtis sūnaus nuomone. Gal ji verta palaikymo?..
Kažkur yra tema apie paauglystę , paieškosiu .
Papildyta:
Gali pasiskaitinėti čia: My Webpage . Gal pasidarys ramiau .

Sveika 4mamyte!

Sena kaip pasaulis ir nesibaigianti problema- paauglyste
mano sunui 18-lika, bet tas "asmenybes" brendimas nesibaigia. Butent, viska zino geriau.
As kalbejausi su psichologe sia tema, - taigi ji sako, kad paauglysteje labai isryskeja egoizmas. Jiems atrodo, kad pasaulis sukasi (ar privalo suktis ) apie juos.
Dar teko girdeti gera laida apie paauglius. Ten vienas profesorius minejo, kad mes suauge turime giliau suvokti, kad paauglyste vienas is sunkiausiu, jei ne pats sunkiausias, vystymosi periodas zmogaus gyvenime. Siuo laikotarpiu susideda visos imanomos problemos i kruva, butent keiciasi visas organizmas- bresta, atsiranda "sirdies problemos"- isimylima, mokykloje ir namuose daromas spaudimas del ju ateities- reikia vis daugiau ir rimciau mokytis ir galvoti, kuo jie bus uzauge, norisi ir draugu tarpe laimeti pripazinima ir t.t. ir pan. Taigi, jie samoningai ar ne, bet tikisi suaugusiu supratimo (mes tikiuosi dar nepamirsome kaip ten mums tuo laikotarpiu buvo ) ir pagalbos. Bet kai pajaucia, kad mes ne ju puseje, staiga jie pereina i puolima (apsisaugojima). Is tikro tie musu paaugliai labai jautrus, nepasitikintys savimi, nezinantys kas ju laukia ateityje ir nezinantys kur pulti anksciau. Visos sios sumaisties, kuri vadinama- tapti suaugusiu nesudarant niekam problemu , pasekoje jie tampa maistininkais. Is tikro, tai tik ju psichikos sukurta apsisaugojimo sistema, nes jiems skirtas kruvis labai didelis.
Taigi kuo mes galime jiems ir sau padeti.
Pirmiausiai apsisarvuoti kantrybe, toliau visomis savo sirdies ir proto isgalemis pabandyti tapti jo draugu, bent jau pabandyti ji suprasti. Ir gal pats svarbiausias dalykas, atverti musu sirdi siam brestanciam zmogeliukui
Leiskime jiems pasijausti saugiai musu tarpe, leiskime jiems pasijausti mylimais, nesvarbu ar jie tai "siandien uzsidirbo geru pazymiu"- mylekime juos besalygiskai ir drasinkime, kur tik galime- jiems tikrai labai sunku (gerai, kad jie patys tai nesuvokia ). Remkime juos savo meile- nera stipresnes jegos visoje visatoje! Tik darykime viska nuosirdziai, neperdetai. Kai mes suauge atsiversime jiems- atsivers ir jie.

Linkiu sekmes kuriant "sirdziu tapusavio santykius".

Tikiu, kad naujuju sutikimas bus grazus visiems.
Sekmes ir laimes visoms vyresnems mamytems 2007-aisiais!!!

MAMYTES DIDELIU IR MAZU SVEIKINU SU PRAUZUSIOMIS SVENTEMES IR ATUZIANCIAIS NAUJAIS METAIS
KANTRYBES KANTRYBES IR KANTRYBES IR NEPAJAUSIT KAIP GREIT PRABEGO SIS SUNKUS LAIKOTARPIS TIK NEREIKIA NUSIMINT KAD IR KAIP SUNKU TIKEKIT KAD KITAIS METAIS DAR VAIKAI PAAUGS IR PRADES REALYTIVIAU MASTYT IR ZIURET I GYVENIMA

labai aciu uz palaikyma ir patarimus.sau ir visom kitom paaugliu mamom linkiu KANTRYBES ateinanciais kiaukiskais metais

SU ARTEJANCIAIS NAUJAISIAS IR SUTIKIT JUOS SU SYPSENA VEIDUOSE IR PASAKYT SAU -AS BUSIU LAIMINGESNE NEI SIAIS METAIS..

tai su taip nauju metu pasisveikinimais taip ir issisemet? kur dingo tos dideliu vaikuciu mamytes?ar labai uzsieme ar jau anukus supuojat?

As irgi esu is viresniuju ir labai dziaugiuosi,kad radau viresniu mamyciu pasikalbejimus,nes mano berniukai irgi jau paaugliai.Noreciau labai rasti viena mama su kuria kartu gimdem 1991.06.19,bet ji pagimde dukryte,o as sunu,Silainiu 2-je ligonineje.Mus pagulde i viena palata ir susidraugavom,bet nespejom pasikeisti telefonais,mamos vardas Inga,bet galiu ir klysti,bet ji tikrai gyveno tuo metu silainiuose ir turejo jaunesne sese.Gal ji irgi yra forumiete ir dar pasijuokem,kad gal po daug metu susigiminiuosim.butu labai smagu,kad atsilieptum.As pati is zemu sanciu,bet siuo metu gyvenu JAV.

sveikos,

dar viena kuriai virs 40...
maniskiams vyrukui 21, merginai beveik 20. kaip ir paauginti. paauglistes prisimint nenoeriu. Tiesa su berniuku problemu beveik kaip ir nebuvo, o stai mergina pagadino sveikateles, ojojoj kol apstupejo. suneli tai jau pariso, antri metai nepaleidzia nei per zingsni(tiesa kartu dar negyvena) bet jauciu kad tai tik laiko klausimas.
Papildyta:


sveika,

mano sesuo taip pat Jav gyvena ilinojaus vals, Cikagos priemiesti, pas ja sunus gimes 1990.05.30(jei gerai prisimenu metus)
gal truksta bendravimo su savais. jei noretum pklausciau gal ir ji noretu pabendrati, tiesa iki 40 jei dar truksta siek tiek(1,5m), bet gal neisbrokinsim