Buvo metas, kai bandžiau visas arbatas iš eilės dabar apsistojau prie juodų ir raudonų be jokių priedų. Kaip kasdieninę geriu Dilmah, kartais su citrina.
Kai prasiskleidė lapeliai, labai smagu ryte išeit į rasotą sodą, nuskint kelis juodųjų serbentų, mėtų ar žemuogių lapelius ir užplikyt arbatos. Jei dar duonkepėje garuoja kątik iškepus duonelė - tobulas rytas, mmmm...
Kartais pasidarau arbatų ir iš naminių uogienių.
Bet ką labiausiai "myliu", tai dardžilingo arbatą, gautą dovanų. Ten ne tie pirmieji lapeliai, kur reklamuoja kartais per TV. Ten juoda arbata, bet skonis

Vartojam tik išskirtinėmis progomis ir juokaujam, kad taip ji pasens ir praras savo žavesį.
O neseniai gavau arbatos grybą. Tai užpyliau ir laukiu, kas bus. Nes apie jį žalio supratimo neturiu

Bet skonis, kai vaišino, irgi visai patiko, ypač karštą dieną iš šaldytuvo
Dar prisiminiau - buvom vienam sveikuoliškam seminare ir organizatoriai vedėjui (kaip ir visiems dalyviams) pasiūlė arbatos pakeliuose. Tai tas vedėjas sako: aš lignino nuoviro negeriu