Tuo mes visi ir žavūs, kad kiekviena šeima - atskiras mikrokosmosas su skirtingomis situacijomis, skirtingais reagavimo į jas būdais bei įvairių poelgių motyvais. Jei mąstyčiau protu, galbūt kažkokių bakterijų, estetinių kitų žmonių jausmų baimės ir mane priverstų pasisakyti panašiai, tad ir noriu pabrėžti, jog visos esame teisios savaip. Bet dabar tiesiog žiūriu savo vaiko poreikių, į juos atsiliepiu taip, kaip jaučiu ir savo postais tiesiog noriu paraginti visas mamas daryti tą patį

O kam įdomu, kodėl augindama antrąjį kartais būtent taip "apdorotą" maistą jam duodu, trumpai aprašau: nors jis jau beveik metinukas - pagrindinis maistas - mano pienas, kuris, mano giliu pajautimu, aprūpina jį viskuo, ko reikia ir taip bus tol, kol to reikės. Tyrelės jam tiesiog neįdomios. Visai kas kita tai - kas yra mano lėkštėje. Ir nebandyk apgaudinėti

Tik pamato mane bandančią ką nors užkąsti, tuoj griebia, stveria, lupa - blenderio išsitraukti net nespėčiau, o jei ir spėčiau susilaukčiau didžiulio protesto ir pasipiktinimo. Taigi sukuosi, kaip išmanau - šakutė kažkiek pagelbėja, bet negaliu visada valgyti vien košių ir sriubų, turiu rūpintis savo sveikata ir valgyti įvairų, man tinkantį maistą, kad turėčiau jėgų jam auginti

Taigi kartais dėl visų ramybės ir gerovės tenka pateikti maistą ir tokiu būdu - kaip, juokauju, su visais įrodymais, kad tai tikrai didelių žmonių maistas, kad mama tikrai tai valgo ir jai skanu

Pasibaisi ir vyras kartais - nieko čia nuostabaus, mums į galvas nuo mažens įkalta daug dalykų, bet aš, kaip minėjau, tiesiog neturiu nei laiko, nei daug atliekamos energijos, kad ją švaistyčiau bandydama kažko nepapiktinti, ar kažkokioms baimėms.