QUOTE(marincik77 @ 2011 02 11, 20:09)
sveiki..mano dukrai 14 metu,pas ja yra skolioze apatines stuburo dalies,dabar yra 40 laipsniu,ir progresuoja
mums paskirta operacija kovo menesi,gal kas susidure su tokia lyga,,ar dare operacia,,parsau atrasykite,,nes labai baisu man,kaip praeina pooperacinis periodas,,nes kaip daktaras Bernotas sake kad operacija yra sudetinga,,,lauksiu zinuciu
Laba diena, mano stuburas buvo iškrypęs gal 45 laipsniais. Po ilgų metų konsultacijų, priėjus šią ribą man buvo patarta pasidaryti stuburo korekcijos operaciją. Aš ir mano tėvai tam pasiryžom. Iš tikrųjų, pusmetis laukimo buvo labai sunkus periodas, kainavęs labai daug streso tiek man, tiek mano šeimai. Vis dėlto, jau praėjo treji metai po mano operacijos ir dar nė karto neteko gailėtis, kad nepabijojau ir atsiguliau po operaciniu stalu. Šiandien, mano stuburas yra visiškai tiesus, neskauda nugaros, laikysena - ideali, net sveiki žmonės tokios pavydi! Visa, kas liko, tik bereikšmis randas - jo panaikinti nežadu, nes nejaučiu jokio diskomforto. Žinoma, ne viskas taip gražu ir teko iškęsti labai daug. Operacijos dieną, man buvo tik trylika metų, bet per pusę mėnesio ligoninėj nepraliejau nė vienos ašaros ir išlikau stipri. Grįžus namo, elementarius dalykus teko mokytis iš naujo. Jaučiausi lyg kūdikis. Prisimenu savo pirmuosius žingsnius, dieną, kai pati išmokau atsisėsti ir naktį apsiversti ant kito šono... Iš tikrųjų, skamba juokingai, bet taip aš gyvenau. Kai iškart po operacijos pabudau ir atsidūriau reanimacijoj, džiaugiausi, kad pabudau gyva, atrodė, ištversiu bet ką. Visgi, antrą naktį reanimacijoj pasireiškė pirmoji komplikacija. Temperatūra pakilo iki 38C ir nieko daugiau neprisimenu, tik besiliejačius vaizdus, vaikų šauksmą bei morfijų leidžiančias seseles. Tokia mano istorija, linkiu jums visokeriopos sėkmės ir nusiteikimo. Tokie išbdandymai duoda tik naudos: supranti, kaip gerai būti sveikam ir kaip to nevertini, kol nesusiduri su tokiomis problemomis. Visokeriopos sėkmės jums! Esu tikra, kad operacija bus sėkminga!