Ar nepastebėjote, kad Kalėdomis kvepia?...
Vis daugiau parduotuvių vitrinų žiūri į pasaulį žybančiomis eglučių akimis, o įvairiaspalvės švieselės greičiau už gripo epidemiją plinta mieste. Ir negali suprasti, ar tai Kalėdos persikėlė į lapkričio pradžią, ar gruodžio pabaiga atėjo anksčiau už Vėlines.
Vis dažniau ryte nubundi nuo kiemsargių šluotų aiškių barnių su padengusia žemę balta antklode, o vairuotojai, palikę automobilius debesų garaže, atlieka aplink juos ritualinius sniego valymo šokius. Ir staiga supranti, kad dar vieni metai, deja, baigiasi, mes tampame turtingesni ir vyresni. Turtingesni, sulaukę sėkmės ir pripažinimo, o gal įgiję patirties, net jeigu šiais metais ir nepasiekėme ypatingų laimėjimų.
Staiga Kalėdų nuotaika apima mintis ir jausmus, norisi padaryti ką nors gera, kam nors padėti, kyla niekad anksčiau nepatirtas noras išmesti pro langą viską, kas yra sena ir nebetinkama daiktus ir mintis. Širdys pradeda plakti greičiau ir startavę nematomo teisėjo švilpukui paliepus įsitraukiame į karštligišką dovanų paieškos ir pirkimo maratoną.
Dovanos, vaišės, šventiniai rūpesčiai, stebuklo laukimas tai turėtų teikti džiaugsmą ir priminti vaiskią, pasakišką vaikystę pačią laimingiausią, kokia tik gali būti arba kokią tik galima sukurti, su didžiule egle, kuri apgaubtų mus savo žalia šiluma, su kalnais dovanų ir Kūčių stalu, uždengtu balta staltiese.
Kūčių stalas tai tradicija kaip trapus krištolinis rutulys, kuriame matome ir savo seniai išėjusius artimuosius ir tuos, kurie yra šalia, ir Nepažįstamąjį, pasibelsiantį į duris
Jis bus įleistas į vidų, pakviestas prie stalo ir jam atsivers mūsų širdys.
Kiekvienuose namuose jau yra puoselėjamos savo tradicijos ir vis dar kuriami papročiai. Mes jų nelieskime, tegul atsiskleidžia patys kaip fantastiškos kalėdinės gėlės ir užpildo mūsų namus šiluma, nes Kalėdos susitaikymo ir vilties metas, tai pati gražiausia proga pabūti su savo artimaisiais ir negalvoti apie dalykinius susitikimus, sutartis, planus.
Švęskime Kalėdas kartu papuoškime stalą nesudėtingais, bet savo rankomis padarytais papuošalais. Darant šiuos papuošalus galima būtų surengti ir konkursą gražiausio rašto, kvapiausio apelsino, sąmojingiausio pavadinimo yra labai daug progų ir galimybių daryti tai kartu kartu su visais, kuriuos Jūs priimsite į savo būrį. Aišku, yra ir kitas būdas nueiti į parduotuvę, kreiptis į specialistus ir įrodinėti sau, kad specialistai padarys tai geriau. Tikriausiai taip. Bet mažas darbelis, padarytas savo rankomis, kartu su artimaisiais sukurs Jūsų namuose stebuklingą laukimą, kvepiantį mandarinais iš tolimos vaikystės ir močiutės prieskoniais. O stebuklui reikės nedaug geros kompanijos, nedidelių apelsinų, mandarinų, vaisių mažų kriaušių, obuolių, gal šermukšnio uogų, dar gvazdikėlių, cukraus, cinamono, negliaudytų graikinių riešutų, kiaušinio baltymo, aukso spalvos dažų. Jeigu ko nors nepaminėjau, tikriausiai prisėdę prie šitų darbelių galėsite sugalvoti dar ką nors
Pamenate, kaip vaikystėje dėliojote mozaiką? O dabar pabandysime pasmaigstyti gvazdikėlių į apelsinus. Ant apelsinų pažymime linijas, raštus ir susmaigstome gvazdikėlius vienas prie kito. Tokius apelsinus gali daryti ir maži, ir dideli, o jeigu paskelbsime konkursą ir pažadėsime prizus už gražiausią arba kvapiausią apelsiną visi stengsis kaip įmanydami, o aplinkui kvepės Kalėdomis. Sudėliokime apelsinus į seną seną lėkštę, paberkime paauksuotų riešutų, o gebenės lapai dar pabrėš ilgametę lėkštės istoriją, kuri kaip Anderseno pasakos apie paprastus daiktus ateis pas mus sapne.
Apšerkšnijusius vaisius mandarinus, kriaušes ar kitus, kas tik Jums patinka, irgi lengvai galima pasidaryti tiesiog aptepkite teptuku vaisius truputį paplakto kiaušinio baltymo plonu sluoksniu ir apiberkite cukrumi arba cinamonu, arba cukraus ir cinamono mišiniu, taip pat galite apsnigti šermukšnius, smulkius obuolius arba lapus, o gal Jums patinka apsnigtos eglės šakos? Yra ir kitas būdas tiesiog papurkškite dirbtinio sniego iš balionėlio, tik, regis, jis šaltesnis
Nykštuko žiburėlį padaryti irgi nesunku: nupjaukite didelio apelsino arba greipfruto viršūnėlę, išgremžkite vidų, formele įspauskite įvairių raštų ir į vidų įstatykite žvakę toks žiburėlis bus kaip tik nykštukams, o gal jo šviesa ištirpins ledo krislelį mūsų širdyse?
Dėl autorinių teisių: tekstas ir darbai mano, nuotraukos fotografo V.Valužio
